R.Žilinskas. Pavojinga ne atominė energetika, o tai, kas ją vysto

Nerimo kurstymas – pamatuotas kaimynių žingsnis?

Lietuvai pradėjus plėtoti Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą, iškart prabilta apie dar dviejų atominių elektrinių projektus mūsų pašonėje – Astravo AE Baltarusijos teritorijoje ir Baltijos AE Kaliningrade. Nereikia būti genijumi, jog susivoktum, kad šie projektai neskaidrūs, o tai branduolinėje energetikoje automatiškai reiškia nesaugumą.

Apie projektų neskaidrumą liudija tai, kad Rusija ir Baltarusija, būdamos tarptautinių konvencijų narės ir įsipareigojusios su kaimyninėmis valstybėmis dalintis informacija apie potencialiai pavojingų objektų statybas, jų charakteristikas ir kitus aktualius dalykus, to nedaro. Ar jos nesupranta, kas tose tarptautinėse konvencijose parašyta? Ar nesuvokia, kas yra branduolinė sauga? Tikriausiai supranta. Taigi kodėl taip yra? Ogi todėl, kad nerimautume.

Prisiminkime, kaip viskas prasidėjo: protestai prieš tuos du atominių jėgainių projektus peraugo į protestus prieš branduolinę energetiką regione apskritai – esą, tokiame mažame žemės lopinėlyje tiek reaktorių yra per daug. Kur labiausiai tikėtina, kad protestai suveiks? Tik demokratinėje visuomenėje. Kuri iš trijų šalių demokratiška? Rusija, Baltarusija ar vis dėlto – Lietuva? Kas iš to išėjo? Turime referendumą prieš vienintelę VAE, o štai kitų dviejų AE projektai sparčiai juda į priekį.
Įvardykime aiškiai – reikštas požiūris dėl trijų atominių jėgainių, tačiau iš tikrųjų protestuota prieš vieną. Turime suvokti, kad, jeigu Lietuva nepasistatys VAE, saugumo tikrai nepadaugės – neteksime priemonės, galinčios išvaduoti Lietuvą nuo priklausomybės iš monopolinio energetinių išteklių tiekėjo Rytuose, o gausime dvi pagrįstai abejotinos saugos AE netoli Lietuvos sienų.

Lietuvoje branduolinės saugos standartai svarbūs, kaimynams – ne itin

Trumpai palyginkime Lietuvoje ir Baltarusijoje planuojamų statyti atominių jėgainių projektus. Pirmiausia turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, kurį tarpvalstybinėje plotmėje reglamentuoja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) konvencija. Poveikį aplinkai koordinuojanti Aplinkos ministerija jį patvirtino dar 2009 m. balandį ir Lietuva šį dokumentą jau suderino su poveikį potencialiai patirsiančiomis valstybėmis. Tuo tarpu Baltarusija tokio vertinimo nebaigė ir realius projekto įgyvendinimo darbus pradėjo be jo. Taip nusižengta ESBO konvencijos, kurią Baltarusija yra laisvanoriškai ratifikavusi, reikalavimams. Dėl tokios nerimą keliančios situacijos Lietuva pateikė skundą ESBO sekretoriatui, jo išvadas planuojama svarstyti visai netrukus – lapkritį.

Ruošdamasi Visagino atominės jėgainės statybai, Lietuva vadovavosi tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) rekomendacijomis ir 2009-2010 m. atliko įvairius geologinius tyrimus abiejose numatytose statybos aikštelėse. Gauti rezultatai parodė, jog jokių geologinį ar seismologinį poveikį keliančių struktūrų parengtose aikštelėse nėra. Šiais ir praėjusiais metais dar atlikta papildomų geologinių tyrimų, kurių rezultatai neparodė galimos grėsmės. Baltarusijos atveju viskas vyksta kitaip – informacijos apie geologinius tyrimus statybos projekto parinktose aikštelėse trūksta, o seismologinis regiono pavojingumas įvertintas remiantis 1997 m. žemėlapiais.

Lietuvoje 2010–2011 vyko TATENA misija, kurios metu įvertintos VAE būsimos aikštelės. Patvirtintoje misijos ataskaitoje konstatuota, jog abi aikštelės yra tinkamo atominės elektrinės statybai. Tuo tarpu Baltarusijoje dvi TATENA misijos vyko 2008-aisiais, tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministerijos turimais duomenimis, abi misijos negalėjo įvertinti parinktų statybos aikštelių, nes tada tam reikalinga informacija paprasčiausiai dar nebuvo parengta.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad Baltarusijoje oficialiu lygmeniu skleidžiama melaginga informacija, kad TATENA įvertino tinkamumą statyboms. Iš tiesų TATENA tėra įvertinusi Baltarusijos infrastruktūrą, reikalingą atominei elektrinei plėtoti, ko rezultatai irgi nenuramino – misija pateikė 17 pasiūlymų ir 25 rekomendacijas, kurių turinio Baltarusija neatskleidžia... Pabrėšiu, ši misija nevertino potencialių aikštelių tinkamumo AE statyboms, taigi reikalinga specializuota misija Baltarusijoje vis dar nebuvo surengta.

Lietuva turi branduolinės energetikos tradiciją

Vystydami VAE projektą, naudojamės patirtimi ir žiniomis, įgytomis eksploatuojant Ignalinos atominę jėgainę bei vykdant jos uždarymą. Galime didžiuotis, jog jau turime sukūrę branduolinės energetikos tradiciją, kurios neturi AE statybas vykdanti Baltarusija. Esame išvystę su branduoline sauga susijusias atitinkamas institucijas: Lietuvoje veikia nepriklausomas branduolinės energetikos saugos reguliuotojas – Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), kurios 70 profesionalių darbuotojų paruošimas Lietuvai užtruko 20 metų ir kainavo brangiai. Analogiškos institucijos Baltarusija neturi ir dar veikiausiai greitai neturės. Ten apskritai nėra nepriklausomos už branduolinės saugos reguliavimą atsakingos institucijos, nes reguliuojanti įstaiga priklauso Baltarusijos Nepaprastųjų situacijų ministerijai. Baltarusijoje sprendimai dėl strateginių energetikos projektų priimami prezidento įsakais, o mes turime išvystę parlamentinę šios srities kontrolę, paruošę stiprią teisinę bazę.

Tautos valiai atstovaujantis Seimas turi įvairių instrumentų kontroliuoti su energetika susijusių projektų įgyvendinimą. Vienas jų – Atominės energetikos komisija, vienas didžiausių parlamentinių darinių, mažesnis tik už didžiausią Seimo komitetą. Jos nariai yra parlamentarai iš visų parlamentinių frakcijų, o ten priimami sprendimai – bendras visų frakcijų pasiektas konsensusas. Lyginti to su Rusijos ir Baltarusijos atvejais – neįmanoma. Ten to paprasčiausiai nėra.

Turime ir integralią įstatyminę bazę: Lietuva yra priėmusi Nacionalinę energetikos strategiją, kurioje juodu ant balto parašyta, kad Lietuva statys naują AE. Atitinkamai, įgyvendinant ją, priimtas Atominės elektrinės įstatymas bei kiti susiję įstatymai, kuriuose nustatoma, kaip toliau bus plėtojamas VAE projektas. Turime parengę Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategiją. Uždarant IAE statomos branduolinių atliekų saugyklos, tiriamos galimybės įkurti giluminį tokių atliekų kapinyną, skirtą panaudotam branduoliniam kurui ir kitoms radioaktyviosioms atliekoms.

Kaip matome, Lietuva, kitaip nei kaimynės, vykdydama naujos atominės elektrinės statybos projektą, yra padariusi milžinišką paruošiamąjį darbą, investavusi daug laiko, materialiųjų ir žmogiškųjų išteklių, todėl būtų labai gaila, jei dėl mažai pagrįstų baimių, emocijų ar galų gale – kaimyninių valstybių vykdomų propagandinių akcijų lengva ranka į tai numotume ir nuspręstume, kad vis dėlto VAE mums nereikalinga ir liktume priklausomi nuo įnoringo energetinių išteklių tiekėjo ir, aišku, apvaizdos – kad tik nieko tose abejotinos saugos atominėse jėgainėse neatsitiktų...