Apžvelgėme, kokie verslo sprendimai ir teikiamos paslaugos, mokslo tyrimai ir išradimai palengvina ir gerina žmonių, turinčių negalią, gyvenimo kokybę.
Programėlės, padedančios neregiams
Tikriausiai ne kartą esate susimąstę, kaip įvairiausius buities darbus nudirba, apsiperka, geba perskaityti tekstą ar parašyti žinutę regos negalią turintis žmogus. Nustebtumėte sužinoję, kiek daug galimybių atveria išmaniosios technologijos.
Paklausta, kokios išmaniosios technologijos padeda kasdienybėje, kokias programėles naudoja ir kuo jos pasitarnauja, Irma Jokštytė-Stanevičienė, turinti regos negalią, sakė, kad kompiuteris ir išmanusis telefonas yra jos nuolatiniai informacijos apdorojimo įrankiai:
„Kad labiau suprastumėte šių daiktų reikšmę mano gyvenime, pasakysiu, kad tai – ne tik kažkokioms konkrečioms funkcijoms atlikti skirti įrenginiai. Tai yra mano tušinukas, piniginė, akiniai, užrašų knygutė, prekių katalogas ir t. t. Tuo labai nenustebinsi šiuolaikinio žmogaus, mes visi panašiai gyvename. Skirtumas tik tas, kad aš be šių įrankių negaliu apsieiti.
Jei matantis žmogus esant reikalui gali pasičiupti tušinuką ir ką nors pasižymėti, aš to padaryti negaliu. Todėl savo kasdienius darbus atlieku padedama šių įrenginių: prireikus paskaityti instrukcijas, čiumpu telefoną ir naudojuosi programėle „Seeing AI“. Žinoma, aš daug kur naudoju įprastus įrankius – Office'ą, medijų grotuvus, interneto naršykles. Bet mano kompiuteryje ir telefone yra įdiegta ekrano skaitymo programa, kuri informuoja apie mano atliekamas funkcijas arba skaito informaciją ekrane.
Studijų procese išvis be kompiuterio neapsieičiau: galiu skaityti tik medžiagą kompiuteryje, todėl mano dėstytojai man visuomet turi parengti ne popierinį darbo lapą, o atsiųsti kompiuterinį variantą. Jei tokios galimybės nėra, man tenka improvizuoti – nusifotografuoti, greitai persikelti į kompiuterį, atpažinti su OCR įrankiu nuotrauką ir taip prieiti prie teksto, su kuriuo galiu dirbti.
Programėlių funkcionalumas yra labai įvairus. Su skirtingomis programėlėmis mes, kaip ir kiti žmonės, galime valdyti siurblį robotą, indaplovę ar kitus namų įrenginius. Tik mes, priešingai nei kiti, turime rinktis tuos įrankius, kurių darbas yra suderinamas su ekrano skaitymo programa. Pavyzdžiui, nusiperku elektrinį dantų šepetuką, kurio programėlė yra parašyta ne pagal prieinamumo standartus. Tokiu atveju sekti informacijos programėlėje aš negalėsiu. Dažnai įsigydami įrenginius turime rinkti informaciją apie programos valdymo pasiekiamumą. Dažnai konsultuojamės su kitais neregiais, kurie yra atradę veikiančius patogius variantus.“
Pasakodama apie programėles, kurios padeda kasdienybėje, pašnekovė paminėjo ir dar vieną – „Be my eyes“ (liet. „Pabūkite mano akimis“), kuri, pasak jos, praverčia labai įvairiais atvejais: „Ji suteikia galimybę susisiekti su savanoriais ir gauti reginčiųjų pagalbą, kai jos prireikia. Labai patogus būdas ir prireikia tikrai dažnai: pasiklydus, norint greitai susirūšiuoti kojines, tikrinant skalbinius, užstrigus kompiuteriui, norint pasidažyti ir panašiai.“
Pasiteiravus, ar yra buitinių prietaisų ar įrankių, kurie būtų specialiai pritaikyti regos negalią turintiems žmonėms, Vilma pasakojo, kad tokių produktų yra sukurta, o naujovės kasmet pristatomos Vokietijoje vykstančioje specialioje parodoje:
„Kasmet Vokietijoje rengiama neregių technikos paroda „Sight City“. Joje pristatoma tokių įrenginių, kurie kartais atrodo net neaišku, kam reikalingi. Pavyzdžiui, specialus puodas kiaušiniams virti. Jame yra įdiegtas laikmatis ir jis automatiškai išsijungs bei informuos garsu, kai kiaušiniai bus išvirti. Įrankių yra nuo labai banalių – tokių kaip torto pjaustyklė, iki sudėtingesnių – elektroninės maisto svarstyklės.
Aš daug ypatingų įrenginių virtuvėje nenaudoju, turiu tik „kalbančias“ svarstykles – tiek žmogaus svoriui, tiek virtuvės produktams sverti, ir „Google Home“ asistentę, kurios paprašau skaičiuoti laiką, pranešti kitą nesudėtingą informaciją. Dažnai naudojuosi senoviniu būdu produktams pasižymėti – pavyzdžiui, ant prieskonių indelių užrašai yra Brailio raštu.“
Galimybė judėti šalia kitų nejaučiant diskomforto
Prieš porą metų lietuvių įmonė „Chronus“ sukūrė unikalų intuityviai valdomą vežimėlį-robotą „Chronus Robotics Kim-e“, skirtą paraplegiją ar kitą apatinių galūnių negalią turintiems žmonėms, siekiantiems aktyvaus dalyvavimo socialiniame gyvenime ir darbo rinkoje. Jis ne tik gali atstoti įprastą vežimėlį, bet ir gerokai praplėsti mobilumo galimybių ribas. Šis robotas – ne tik modernus, ergonomiškas, bet ir kompaktiškas bei manevringas.
„Ši priemonė valdoma natūraliais kūno judesiais, žmogaus rankos lieka laisvos, taigi iškart padidėja asmens laisvalaikio ir darbo galimybės. Taip pat labai lengvai galima keisti šio vežimėlio-roboto aukštį – juo besinaudojantis žmogus šalia kitų gali judėti nejausdamas jokio diskomforto. Žingsniuojantys robotiniai egzoskeletai yra dar pradinio lygio, juos sunku valdyti. Mūsų sukurtas yra ir pakankamai greitas, ir gana judrus bei manevringas – juo naudojantis galima šokti, vienas mūsų bandytojas jį išbandė žaisdamas tenisą, juo galima laisvai judėti tiek patalpoje, tiek lauke ar net bekele, – apie individualaus mobilumo robotą pasakojo jį sukūrusios įmonės vadovas Ričardas Griška ir pridūrė:
– Tie brangieji vežimėliai, kurie kainuoja apie keliasdešimt tūkstančių, irgi turi atsistojimo funkciją, bet jie labai lėtai veikia – išvysto iki 10 km/h greitį, ir labai daug sveria – apie 150–200 kg. Mes savajam produktui panaudojome daug pažangių technologinių sprendimų, naudojamų automobilių sporte, aviacijoje, kosmoso ir karinėje pramonėje. Su akumuliatoriais jis sveria tik 38 kg ir gali išvystyti dviračio greitį, apie 20 km/h.“
Šios inovacijos idėja R. Griškai kilo prieš gerą dešimtmetį, o intensyvūs darbai truko keletą metų. „Iš esmės idėja gimė tada, kai „Formulės-1“ komandai vadovavo Frankas Williamsas. Po avarijos jam lūžo stuburas, jis sėdėjo vežimėlyje. Buvo keista, kad komandai, kuri naudoja pažangiausias technologijas pasaulyje, vadovaujantis žmogus sėdi ratukuose, kurie nesikeitė nuo XVIII a. Prabėgus keletui metų pamatėme, kad niekas nieko panašaus nedaro, tada ir nutarėme, kad mums reikia sukurti asmeninį mobilumo robotą, kuris leistų žmonėms laisvai bendrauti ir oriai dirbti“, – sakė pašnekovas.
Individualaus mobilumo robotą Britų išradėjų draugija yra pripažinusi pasauliniu išradimu. Įmonė yra sukūrusi bandomąją partiją, keletą vienetų dar turi. Kaip paaiškino R. Griška, masiškai gaminti šių priemonių negali, nes vežimėlį-robotą kiekvienam žmogui reikia pritaikyti individualiai, atsižvelgiant į kūno sandarą, biometrinius duomenis.
Sukūrė pirmąjį pasaulyje stalo žaidimą neregiams
2023-iųjų rudenį išgirdome apie dar vieną lietuvių išradimą, sulaukusį tarptautinio pripažinimo. Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokiniai Eligijus Girdenis ir Damiras Samarinas pristatė pirmąjį pasaulyje stalo žaidimą regos negalią turintiems žmonėms. Kaip „Delfi“ yra pasakoję vaikinai, ši idėja kilo mokyklos suole, kai gavo užduotį sukurti stalo žaidimą. O sužinoję, kad tokio produkto nėra sukurta regos negalią turintiems žmonėms, uoliai ėmėsi darbo.
Moksleivių teigimu, žaidimas buvo kuriamas daug bendraujant ir konsultuojantis su regos negalią turinčiais asmenimis, tačiau jis sukurtas ne tik jiems – žaidimą gali žaisti ir regintieji, ir silpnageriai, ir neregiai. Kaip sakė D. Samarinas, nebuvo tikslo sukurti produktą tik specifinei, labai siaurai auditorijai, tarsi nustumiant ją į šalį. Priešingai – jaunuolių projektas skirtas socialinei atskirčiai mažinti.
Pasakodamas apie žaidimą, E. Girdenis sakė, kad jį sudaro keturios lentelės, kurios susijungia magnetais, pats žaidimas žaidžiamas kryžiažodžių principu: „Prie kiekvienos raidytės yra iškeltas Brailio raštas. Yra žmonių, kurie regą prarado gyvenimo eigoje, nespėjo išmokti Brailio rašto, tad dar yra iškelta ir pati raidė. Taip pat yra naudojamas juodai baltas kontrastas, nes tai pats geriausias kontrastas silpnaregiams.“
Žaidimu vaikinai tikisi aprūpinti Lietuvos rinką, tačiau produktą dar tobulina.
Moksliniai tyrimai – nuo regos iki sergančių gerklų vėžiu negalios
Pasidomėjome, kokius tyrimus, susijusius su pagalbos priemonėmis negalią turintiems žmonėms, yra atlikę ar šiuo metu atlieka Lietuvos mokslininkai. Lietuvos mokslo tarybos atstovė įvardijo keletą lietuvių mokslininkų atliktų tyrimų, kurie apėmė sensorinę ir fizinę negalią turinčius asmenis.
Vienas jų – Vilniaus universiteto dr. Lauros Niedzviegienės vadovaujamas „Kultūrinė įtrauktis: audiovizualinių produktų pritaikomumo klausos ir regos neįgaliesiems tyrimas“, kurio tikslas – suprojektuoti, pagaminti ir patikrinti neįgaliesiems skirto valdymo lietuviška šneka įrenginio maketą. Valdymo įrenginys įgalins žmones su fizine negalia balsu valdyti jiems būtiniausius funkcinius įrenginius ir buities prietaisus.
Negalią turintiems asmenims skirtų tyrimų yra atlikęs ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) prof. dr. Darius Plikynas („Papildančios tikrovės kompleksiniai tyrimai socialiai neįgaliems (akliesiems ir silpnaregiams)“), taip pat Vytauto Didžiojo universiteto dr. Jurga Jonutytė ir Giedrė Šmitienė („Negalios samprata Lietuvoje: gyvenimo pasakojimai kūno filosofijos aspektu“; pagrindinis šio projekto rezultatas yra abiejų projekto vykdytojų parašyta mokslinė monografija „Gyvatės kojos. Negalios samprata gyvenimo pasakojimuose“).
Ne vieną mokslinį tyrimą, susijusį su pagalbos priemonėmis negalią turintiems žmonėms, yra atlikęs Kauno technologijos universiteto (KTU) Multimedijos inžinerijos katedros prof. Rytis Maskeliūnas.
2023 m. rugpjūtį jis su kolegomis užbaigė „Biomac“ projektą, vykdytą su VGTU ir Santaros klinikomis, kuris orientuotas į pacientų po insulto reabilitaciją, o tai, pasak profesoriaus, paprastai sunkiai pasiekiama dėl riboto medicinos specialistų skaičiaus:
„Mūsų KTU komanda su kolegomis tyrinėjo, ar galima panaudoti virtualios realybės jutiklius, kad būtų tinkamai atliekami pratimai namuose, DI algoritmams stebint atlikimo teisingumą, o gydytojams potencialiai siunčiant tikslią reprezentaciją – 3D judesio modelį (nenaudojama jokia pacientus identifikuojanti vaizdinė medžiaga – tai labai svarbu šiandienos nesaugioje IT terpėje), kurį nuotoliu galima analizuoti panašiai kaip stebėtum pacientą savo kabinete.
Vykdant projektą buvo tiriamos ir kitokios sistemos, pavyzdžiui, ar galima tą patį atlikti, jei tų jutiklių neturi ir turi tik telefoną. Ar labiau rankos lygiu, ar galima tiksliai išmatuoti su galūnės pratimais susijusius judesius.
Nustatyta, kad kompleksinių judesių matavimai yra potencialiai tinkami personalizuotai ir adaptyviai judesių stebėjimo metodikai, kuri leistų pacientams patiems tinkamai atlikti parinktus fizinius veiksmus pagal kineziterapeutų nurodymus.“
Prof. R. Maskeliūnas įvardijo dar vieną, jo žodžiais, ne mažiau svarbų balso diagnostikos projektą „Voicehelpmate“, kuris baigėsi 2023-iųjų lapkritį: „Jis leido aptikti kalbos sutrikimus iš balso naudojant mobiliąją programėlę, kuri duoda indikaciją, kad galbūt verta kreiptis į gydytojus konsultacijos. Sudėtingesnę šios programėlės formą naudoja LSMU medikai, tirdami, kuriai klasei priklauso vienas ar kitas diagnozuojamas balsas.
Atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad mūsų bendrai sukurtas metodas yra patikima priemonė normaliems ir patologiniams balsams atskirti, neatsižvelgiant į naudojamą įrenginį, be statistiškai reikšmingų skirtumų tarp balso sutrikimo matavimų, gautų iš skirtingų įrenginių.“
Šiuo metu prof. R. Maskeliūnas su prof. V. Ulozo komanda iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vykdo, kaip pats įvardijo, itin svarbų tyrimą „Laryngospeech“, kuriuo sprendžia gerklų vėžiu sergančių pacientų negalią:
„Problema kilo iš to, kad pastaruoju metu labai padaugėjo pacientų, kuriems vėluojama nustatyti gerklų vėžio stadijos diagnozė. Gerklų vėžys yra viena iš nedaugelio onkologinių ligų, kurios penkerių metų išgyvenamumo rodiklis per pastaruosius 40 metų sumažėjo nuo 66 iki 63 proc. Tai gali būti susiję su konservatyvesniais gydymo protokolais, taip pat veiksniais, galinčiais atitolinti paciento tolesnę priežiūrą, pavyzdžiui, motyvacija ir prieinamumu prie medicinos centrų, nuotolinės patikros priemonių stoka ir kt. Vėlai diagnozuotas gerklų vėžys neišvengiamai lemia gerokai sudėtingesnį gydymą ir prastesnius rezultatus.
Gerklų vėžiu sergantiems pacientams tenka atlikti išplėstinę operaciją, atliekant dalinę arba visišką gerklų šalinimo operaciją. Tai itin specializuota medicinos sritis, vedama LSMU prof. V. Ulozo. Po tokios operacijos pacientas lieka be gerklų, pagrindinės balso aparato dalies, ir jo balso funkcija labai sutrinka arba jos visai nelieka. Reikalinga ilgalaikė balso ir kalbos funkcijos reabilitacija, kurios rezultatai dažnai būna nepatenkinami.
Savo tyrimu mes sprendžiame gerklų vėžiu sergančių pacientų negalią, tobulinant pakaitinio balso (t. y. balso, kuris išgaunamas po operacijos likusiomis ar naujai suformuotomis anatominėmis struktūromis) vertinimą ir užtikrinant balso reabilitacijos po išplėstinės onkologinės gerklų operacijos veiksmingumą. Pagrindinis tikslas – sukurti dirbtiniu intelektu pagrįstus algoritmus, skirtus pacientų po onkologinių gerklų operacijų automatiniam balso pagerinimo vertinimui. Sukurti algoritmai yra kliniškai išbandomi LSMU ligoninėje Kauno klinikose.“
Prof. R. Maskeliūnas sakė, kad mokslinių tyrimų, susijusių su negalia turinčiais žmonėmis ir jiems skirtomis pagalbos priemonėmis nėra daug, o ši tema privalo būti svarbi: „Mūsų komanda tiki, kad šis darbas ne tik didina įtrauktį, bet ir gali padėti atskleisti paslėptus neįgaliųjų bendruomenės talentus ir gebėjimus, taip prisidedant prie turtingesnio ir įvairiapusiškesnio įtraukios visuomenės kūrimo.
Išsklaidydami stereotipus ir parodydami, kad negalia nėra pabaiga, tokie tyrimai atlieka svarbų vaidmenį užkertant kelią diskriminacijai ir stigmatizacijai, ypač patyčias mėgstančioje visuomenės dalyje, kuriant „tvarią“ skaitmeninę aplinką ir tuo pačiu tiesiogiai prisidedant prie būtinų šiuolaikinio, neretai jau tik skaitmenizuoto, gyvenimo kokybės pokyčių.“
Judėjimo negalią turintys asmenys gali patogiai keliauti
Saugiai nuvykti į gydymo ar ugdymo įstaigas, prekybos centrą, kultūrinį renginį ar kitais asmeniniais reikalais žmonėms, turintiems judėjimo negalią, jau vienuolika metų padeda „Socialinis taksi“. Tokias keliones vykdo visapusiškai apmokyti asistentai specialiai pritaikytomis transporto priemonėmis. Kaip pasakojo „Socialinio taksi“ vadovas Liutauras Vičkačka, pagrindinė šios idėjos esmė – individualūs vieno žmogaus, turinčio negalią, poreikiai.
„Per daugelį metų įsigijome reikiamą įrangą – kopiklius, kad nebereikėtų žmonių nešti, kelti, kad būtų įranga, kuri padeda tai padaryti, o žmogus jaustųsi oriai. Nuo 2023-iųjų teikiame ir gulinčių asmenų vežimo, nukėlimo ir pakėlimo laiptais paslaugas. Kelionės vykdomos specialiai gulintiems asmenims pritaikytu automobiliu, sudaromos galimybės kartu keliauti ir lydinčiam asmeniui“, – sakė L. Vičkačka.
Šiuo metu organizacija turi apie 10 transporto priemonių ir vairuotojų, Vilniui skirti penki, likusieji – kitiems Lietuvos miestams. Paslauga dažniausiai veikia 7–10 Lietuvos miestų, šiandien – 8-iuose.
„Visuose miestuose, kuriuose veikiame, turime sutartis su savivaldybėmis. Tai reiškia, kad savivaldybė yra skyrusi finansavimą būtent tokių asmenų kelionėms organizuoti. Žmonėms, kurie yra nusistatę transporto paslaugos poreikį, kelionės yra pigesnės, nes didžiąją dalį išlaidų mums dengia savivaldybės. O tie, kurie nėra nusistatę jokių poreikių, moka visą kainą“, – paaiškino pašnekovas.
L. Vičkačkos teigimu, tokios paslaugos paklausa tikrai yra, ir kitos organizacijos, teikiančios tokią pat paslaugą, dažniausiai neturi laisvų laikų, nes viskas būna užsakyta net keletui dienų į priekį. Tačiau kalbėdamas apie plėtrą pašnekovas teigė, kad viskas atsiremia į požiūrį ir finansus:
„Prieš 11 metų nebuvo lengva, bet dar ir šiandien sutinkame nuostatų, kad kur tuos žmones reikia vežti, kur jie norės vykti. Tokia įsišaknijusi nuomonė, kad jie važiuoja tik į gydymo įstaigas arba tokių žmonių beveik nėra. Bendraujame ir bendradarbiaujame su daug Lietuvos savivaldybių, deja, ne visur vyrauja tas gražus požiūris ir lėšos negalią turinčių asmenų kelionėms skiriamos nedidelės. Nors mūsų užimtumas didelis, bet pinigai, kuriuos iš tokių kelionių uždirbame mes, taip pat ir kitos tokias paslaugas teikiančios organizacijos, nėra tokie, kurie leistų įsigyti automobilių, didinti pajėgumus. Tai, ką turime, daugiausia esame įsigiję iš įvairių projektų.“
Padidino paslaugų ir produktų prieinamumą
Tiesa ta, kad aplinkos, paslaugų ir produktų prieinamumas žmonėms, turintiems negalią, vis dar kelia nemažai iššūkių. 2025 m. birželį Europos Sąjungoje įsigalios Europos prieinamumo aktas, įpareigosiantis verslą didinti ne tik fizinį, bet ir skaitmeninį prieinamumą žmonėms su negalia. Tiesa, ne visos įmonės laukia šios datos, kitos jau kurį laiką deda pastangas, kad jų paslaugos ir produktai būtų prieinami kuo didesnei visuomenės daliai.
Viena tokių yra telekomunikacijų įmonė „Telia Lietuva“, nuo 2019-ųjų bendradarbiaujanti su socialine įdarbinimo agentūra SOPA, dalyvaujanti „DUOday“ iniciatyvose ir kituose projektuose.
Paklausta, kodėl įmonė nutarė imtis verslo transformacijos ir kas paskatino tai padaryti anksčiau, nei bus privaloma visoms, „Telia Lietuva“ įvairovės ir įtraukties partnerė Julija Markeliūnė sakė:
„Kaip viena didžiausių telekomunikacijų įmonių suprantame, kad technologijos žmonėms su negalia yra dar reikalingesnės negu žmonėms be negalios, o būtent viena mūsų pagrindinių paslaugų, internetas, atrakina ypač daug galimybių: dirbti, mokytis, atrasti ir komunikuoti su pasauliu, nepriklausomai nuo savo fizinių ypatumų.
Nusprendėme imtis verslo transformacijos, kad visos mūsų paslaugos būtų prieinamos kuo didesnei visuomenės daliai, o tai daryti anksčiau, negu bus privaloma visoms įmonėms, mus paskatino mūsų verslo misija „atrasti, kaip geriau susieti skirtingas gyvenimo sritis, pasitelkiant skaitmeninius ryšius, skaitmeninę patirtį ir infrastruktūrą“. Viena mūsų organizacijos vertybių yra apie drąsą būti pirmiems ir nebijoti daryti pokyčio ten, kur kiti dar nedrįsta.“
J. Markeliūnė pasakojo, kad bendradarbiaudami su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) profesionalais ir pačiais žmonėmis su negalia ištestavo savo interneto svetainę ir „Telia Play“ programėlę, nusistatė prioritetus, ką turi pakeisti: „Jau pagerinome svetainės ir vaizdo grotuvo navigaciją, į tai įeina meniu punktai, grotuvo mygtukai ir valdikliai, skilčių antraštės, kurios yra skaitomos per ekrano skaitymo programas ir nuo šiol turi lietuviškus pavadinimus.“
Žmonėms su regos negalia pasiūlė filmus su garsiniu vaizdavimu ir, kaip sakė, pradėję su „Hario Poterio“ filmų serija nežada sustoti.
Taip pat pradėjo vykdyti vidinius mokymus darbuotojams, tiesiogiai dirbantiems su klientais, kaip aptarnauti žmones su skirtingomis negaliomis.
Įmonėje dirba keliasdešimt negalią turinčių asmenų. Jie eina įvairiausias pareigas: nuo tiesiogiai klientus aptarnaujančių pozicijų iki aukšto lygio vadovų.
„Kviečiame visuomenę ir kitus verslus suprasti, kad dažnu atveju žmogus turi tik vieną specifinę negalią, tačiau ji neapriboja kitų žmogaus gabumų. Neretai šiek tiek pritaikius aplinką žmogus su negalia atlieka tas pačias užduotis kaip ir jo kolega be negalios. Daugumai šių žmonių kitokio įtraukimo net neprireikė: tiesiog atviru pokalbiu pasikalbėjus su komanda ir vadovu išsisprendžia beveik visi klausimai. Kartais dėl fizinių ypatumų ar negalios pasitaiko veiklų, kurių žmogus negali atlikti, tuomet svarbu tai pasakyti, o likusiai komandos daliai belieka atsižvelgti ir būti tolerantiškiems, – kalbėjo J. Markeliūnė ir paskatino kitas įmones įtraukties ir pritaikomumo kelionę pradėti kuo anksčiau:
– Žmonės su negalia sudaro didžiulę rinkos dalį ir tikrai ne visos prekės ir paslaugos jiems yra prieinamos. Susitvarkę prieinamumo problemas verslai išloš ir iš finansinės pusės, vien Lietuvoje žmonių su skirtingais regėjimo sutrikimais, kuriems reikalingas pritaikymas, yra apie 200 tūkst. Prieinamumas padės atrasti visiškai naujus vartotojus, kurie iki šiol tiesiog negalėjo naudotis jūsų paslaugomis.“
Gerina infrastruktūrą, kad žmonės su negalia keliautų be iššūkių
Lietuvos oro uostai (LTOU) – dar viena įmonė, kuri, kaip teigė LTOU Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė Rasa Petraitienė, jau daug metų investuoja į visų trijų šalies oro uostų infrastruktūrą ir paslaugas, kad keleiviai su individualiais poreikiais galėtų keliauti be iššūkių.
Paprašyta pasidalyti, ką ir kaip yra pritaikę žmonėms su negalia, R. Petraitienė vardijo:
„Prie visų oro uostų atvykimo terminalų yra specialiais ženklais pažymėtos vietos, skirtos tik ribotos judėsenos ir negalią turinčių asmenų transportui. Šioje vietoje galima stovėti tik 10 minučių, tačiau, jeigu specialiųjų poreikių turinčiam keleiviui išlaipinti reikia daugiau kaip 10 minučių, suteikiame galimybę užpildyti specialią formą ir stovėti ilgiau.
Visuose oro uostuose lauke ir viduje yra specialus pagalbos iškvietimo mygtukas, kurį paspaudus personalas ateis per 5–10 minučių ir pasirūpins visomis privalomomis išvykimo ar atvykimo procedūromis: bagažo registravimu ar atidavimu, judėjimu po terminalą, laipinimu į ir iš orlaivio. Paslauga yra nemokama ir užsakoma oro linijų bendrovių tinklalapiuose arba agentūrose likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki skrydžio.
Esant poreikiui, visuose oro uostuose galima pasinaudoti specialiaisiais vėžimėliais. Vilniaus ir Kauno oro uostuose juos galima rasti už aviacijos saugumo patikros, Palangos oro uoste – registracijos salėje.
Vilniaus ir Kauno oro uostuose tam, kad keleiviai su specialiais vežimėliais patektų į lėktuvą, naudojami specialūs ambuliftai, o Palangos oro uoste – specialus keltuvas.
LTOU yra pirmieji Baltijos šalyse prisijungę prie tarptautinės iniciatyvos „Nematomos negalios saulėgrąža“, kuria siekiama padėti nematomas negalias turintiems žmonėms lengviau įvardyti savo poreikius, o oro uosto darbuotojams – atpažinti keleivius, kurių negalia nėra iškart pastebima ir laiku suteikti reikiamą pagalbą. Darbuotojai yra apmokyti atpažinti šį aksesuarą ir pasiruošę skirti daugiau dėmesio ir laiko. Juostelę nemokamai galima gauti prie registracijos stalų.
Tinklalapyje esame sukūrę atskirą polapį, kuriame keleiviai su individualiais poreikiais gali rasti visą naudingą informaciją jų kelionei.
Taip pat nuolat bendradarbiaujame su daug įvairių organizacijų: SOPA, „Socialiniu taksi“, Įvairovės chartija, LASS, nes puikai suprantame, kad visada yra, kur tobulėti. Nuolat prašome įvertinti mūsų teikiamas paslaugas ir infrastruktūrą.
Praėjusį spalį sukvietėme visas organizacijas, kurios dirba su žmonėmis, turinčiais individualių poreikių, ir diskutavome, kaip didinti minėtųjų paslaugų sklaidą, gerinti paslaugų kokybę ir infrastruktūrą. Vilniaus oro uoste statome naują išvykimo terminalą, bendradarbiaujame su LASS, kad visos nuorodos jame būtų puikiai perskaitomos ir suprantamos.“
