Lietuvoje matoma vis daugiau parskridusių paukščių. Varnių regioninis parkas pranešė, kad jau užfiksuotos ir grįžusios pempės. Pirmosios pastebėtos vasario 8 d. Biržulio botaniniame-zoologiniame draustinyje tarp gulbių ir žąsų.

Gamtos tyrimų centro ichtiologas Justas Dainys nemažai laiko praleidžia po vandeniu. Nardo jis ne tik savo malonumui, dalį laiko vyras fotografuoja Lietuvos povandeninį pasaulį. „Ten tikrai galima pamatyti daug ko įdomaus“, – sako jis.

Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys pasidalijo nepaprastu vaizdo įrašu – Nemuno deltą aplankė keliolika tūkstančių žąsų. Ši vieta sparnuočiams, sako ornitologas, viena svarbiausių Europoje.

Miške vaikštinėjęs vilnietis buvo nustebintas nematyto radinio. Tarp medžio šakų jis išvydo didžiulį darinį, primenantį lizdą. Gamtininkas pasakė, kas tai ir kada galima pamatyti.

Bananai Lietuvoje kadaise buvo tikra egzotika, o dabar jų net galima užsiauginti patiems. Regina taip ir padarė, todėl šiandien džiaugiasi jau ne pirmu derliumi. Pasakė, kuo šie bananai skiriasi nuo parduotuvinių.

Klaipėdos daugiabučio gyventojams tris savaites miegoti naktimis neleidžia ventiliacijos angomis po namą keliaujanti, o kartais net į butą prasibraunanti kiaunė. Norėdami kiaunės atsikratyti, žmonės net kvapų terapiją išbandė ir neapsikentę visas tarnybas kvietė. Kol kas tik namų valdos darbuotojai ...

Srauniose Neries rėvose, kur vanduo šniokščia aplink akmenis, gyvena ypatinga žuvis – kūjagalvis. Plokščias, tarsi prie upės dugno prigludęs šešėlis, jis puikiai prisitaikęs prie greitos srovės. Ir namai jo ypatingi – po akmenimis, nukritusiomis medžių šakomis vandens tėkmės slėpiningose išraustose ...

Gamta šią žiemą pateikė daugybę staigmenų ir štai dar viena iš jų – užfiksuoti pirmieji meškinio česnako lapeliai. Šis augalas kelia daug audrų, mat jį kasmet beatodairiškai skina gyventojai, todėl bijoma, kad rūšį vėl teks į traukti į raudonąją knygą. Dar labiau stebina tai, kad augalas užfiksuotas...

Artėjant tradicinėms stintų gaudymo šventėms pajūryje, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena žvejams mėgėjams apie svarbiausius stintų žvejybos reikalavimus Kuršių mariose ir Baltijos jūroje. Pareigūnai ragina laikytis švaros žvejybos vietoje ir nepalikti šiukšlių aplinkoje, rašoma prane...

Nuo vasario 1 d. įsigalioja draudimas žvejoti lydekas. Jis tęsis tris mėnesius – iki balandžio 30 d.

Tikros žiemos Lietuvoje vis dar nėra, pasitaikė vos keliolika šaltesnių dienų. Tebevyrauja vėlyvam rudeniui arba ankstyvam pavasariui būdingi orai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) meteorologas Gytis Valaika pasakė, kuo ypatinga ši žiema ir ar sulauksime savo baltos pasakos.

Viename iš Tailando nacionalinių parkų atsirado ne viena, bet trys progos švęsti – patvirtintais duomenimis, šioje saugomoje teritorijoje gyvenanti retos rūšies bengalinė tigrė atsivedė ir augina tris jauniklius.

Aplinkos ministerija primena, kad nuo šeštadienio, vasario 1 d., įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, kuris tęsis iki balandžio 30 d., rašoma pranešime spaudai.

Socialiniuose tinkluose plintantys vaizdo įrašai su skraidančiais vabzdžiais sukėlė sumaištį. Gyventojai spėlioja, ar dėl neįprastai šiltų orų galėjo anksčiau pasirodyti kraujasiurbiai. Gamtininkas paaiškino, ką skraidančius gamtoje dabar matome iš tiesų.

Kasmet Lietuvoje vykdoma žiemojančių šikšnosparnių apskaita Panerių tunelyje. Tai yra didžiausia jų žiemavietė mūsų šalyje.

Gyventojai fiksuoja danguje būreliais skrendančius paukščius ir spėja – ar tik nebus tai iš šiltųjų kraštų sugrįžtantys sparnuočiai, juk žiemos šiemet kaip nebūta. Ornitologas pasakė, kaip yra iš tiesų.

Ledinės antys yra šiaurinė, globaliai nykstanti rūšis, žiemojanti Baltijos jūroje, taip pat ir Lietuvos priekrantėje. Per 20 metų šios rūšies ančių mūsų priekrantėje sumažėjo 70 proc. ir kiekvienais metais daug jų žūva žvejybiniuose tinkluose, rašoma pranešime spaudai.

Karklės paplūdimyje užfiksuota daugybė negyvų paukščių. Gyventojai svarsto, kas galėjo nutikti.

Vidaus vandens kelių direkcijai (VVKD) prakalbus apie planus sujungti Vilnių ir Kauną vandens keliu, kilo aršių diskusijų dėl to, kaip tai paveiks Nerį. Gamtininkai, ichtiologai kviečia atsikvošėti – natūrali, Europos mastu saugoma upė virstų eiliniu laivybos kanalu. Direkcija jau paskaičiavo, kad p...

Aplinkos apsaugos departamentas sulaukia sunerimusių gyventojų skambučių dėl žiemos metu Lietuvoje pastebėtų gandrų, kurie elgiasi neįprastai, neišskrenda kasmetinei migracijai į šiltesnius kraštus. Tokio elgesio priežastys dažniausiai būna susijusios su paukščių maitinimu dar vasarą ir rudenį, todė...

10 mažyčių tritonų iš šulinio ištraukusi Andželika sako, kad istorija kartojasi kasmet. „Jau kokie 5 m. kaip juos gelbėjam. Jie įkrenta, o išlipti patys negali. Surenkam, o tada paleidžiam prie rūsio, kur jie ir žiemoja“, – pasakoja ji.

Nors šiuo metu yra kalendorinė žiema, gamta primena ankstyvą pavasarį. Štai jau žydi vienas nuodingiausių Lietuvos augalų. Įprastai jis žiedus krauna kovo pradžioje, kartais balandį, tačiau šiemet jie užfiksuoti jau sausio 19 d.

Sausio 20 d. nufilmuotas pabudęs barsukas, pranešė Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas. Kasmet per pusiaužiemį (sausio 25 d.) pagal šį gyvūną spėjama, kada ateis pavasaris, vis dėlto šios datos šiemet laukti neprireikė.

Žiemos tarsi nebūta. Žiedus krauna snieguolės, skleidžiasi žibuoklės, o darželiuose žydi rožės.

„Sengirės fondas“, skirtas išsaugoti senąsias Lietuvos girias, turi gražių planų ir Kėdainiuose. Viliamasi, kad iš privačių savininkų šiemet pavyks nupirkti ir nuo iškirtimo išgelbėti 9 hektarų plotą užimantį derlingą seną mišką, esantį Kėdainiuose. Miškas kainuoja 40 tūkst. eurų, tad visi, kurie yr...

Net ir meškeriotojams profesionalams, kurie rudenį ir dabar žiemą būriais traukia į Nerį žvejoti lašišų, čia gyvenantis nedidelis žvėrelis yra rimtas konkurentas, rašoma pranešime spaudai.

Išvydus Nevėžio pakrante žingsniuojančius ir paukščius skaičiuojančius žmones nereikėtų nustebti. Metų pradžioje visoje Lietuvoje vykdomas žiemojančių vandens paukščių skaičiavimas. Surinkti duomenys analizuojami ne tik mūsų šalyje. Tokie skaičiavimai vyksta ir tarptautiniu mastu.

Prieš trisdešimt metų uosynai Lietuvoje sudarė 2,5 procento visų miškų, tačiau jie sparčiai nyksta. Mokslininkai teigia, kad per artimiausius dešimt–dvidešimt metų jų gali visai nelikti. O efektyvių būdų sustabdyti nykimą nėra, rašoma pranešime spaudai.

Po atlikto aplinkosaugininkų tyrimo dėl neteisėtai Smiltynėje pašalintų 69 medžių, pažeidėjui bus teks iš kišenės atseikėti daugiau nei 11 tūkst. eurų už aplinkai padarytą žalą.

Topolių gatvėje (atkarpoje nuo sankirtos su Daržų gatve), pastarosiomis dienos vyksta aktyvūs medžių šalinimo darbai. Praėjusį pavasarį visai netoli minėtos vietos, kelyje link Kavoliškio, buvo atliktas krūmynais apaugusios sklypo valymas, tad ir šį kartą veiksmą stebintys miestelėnai svarstė, kad d...