Kuro kainų pokyčiai
Laidoje „Noriu faktų“ pašnekovai pirmiausiai iškėlė vieną aktualiausių temų – tai kuro kainos Lietuvoje. A. Bagočiutė sako, kad nuo praėjusių metų gruodžio vidurio benzino ir dyzelino kainos kyla.
„Benzino kainos nuo praėjusių metų pabaigos nežymiai kyla, bet jis nėra nedidelis – maždaug 9 procentų ribose. Tuo tarpu dyzelino kaina svyravo: nuo Kalėdų iki vasario mėnesio ji kilo, vėliau – netgi mažėjo. Pastarąsias savaites vėl kyla. Tokios tendencijos išlieka visoje Europoje. Lietuva nėra išimtis“, – sakė ji.
Esame įpratę girdėti, kad lietuviai vyksta įsipilti kuro į kaimyninę Lenkiją, tačiau, anot A. Bagočiutės, ši tendencija nuo praėjusių metų gruodžio pakito. Pavyzdžiui, benzino kaina nuo minėto mėnesio Lietuvoje 2-3 euro centais yra mažesnė nei Lenkijoje, o dyzelino gali siekti ir 5 euro centus.
Į klausimą, ar kuro kainos pokytis atsiliepia vartotojui, atsakė D. Dundulis. Pasak jo, viskas priklauso nuo to, kiek tai procentiškai sudaro prekės kainą.
„Jeigu prie automobilio kainos prisidės trys centai, tai sukels šypseną. Bet jeigu tai būtų prekė, kurios kaina iki vieno euro, tai trys centai reikš pabrangimą virš trijų procentų“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo tikinimu, keleto centų degalų kainos pokytis neturi įtakos maisto prekių kainoms.
Pašnekovas atsakė ir į klausimą: ar verslas transportuodamas prekes mąsto apie aplinkos saugojimą. Pasak jo, siekiamybė turi būti kuo mažiau transporto priemonių įveiklinimas.
„Jeigu į vieną sunkvežimį pakrauni kuo daugiau prekių, tai reiškia, kad jų reikės mažiau“, – pabrėžia jis.
Įmonės stengiasi išvengti auditų
Lietuvos energetikos agentūrai yra pateikiamos energijos vartojimo efektyvumo ataskaitos. Įmonės, kuriose dirba daugiau nei 250 darbuotojų, tokią auditorių atliekamą prievolę turi atlikti kas ketverius metus.
Anot A. Bagočiutės, iš to ryškėja keletas Lietuvos energetikos sektoriuje vykstančių tendencijų.
„Matome įmonių požiūrį, kuris norėtųsi, kad pasikeistų. Ne veltui praėjusiais metais Europos Komisija priėmė naują energetinio efektyvumo direktyvą ir nustatė lozungą, kad energijos efektyvumas yra pirmiausias. Lietuvoje mes matome, kad daugybė įmonių stengiasi išvengti audito, nes į jį žiūrima, kaip į privalomą varnelę, kurią reikia užsidėti. Taigi požiūris yra neigiamas“, – kalbėjo laidos pašnekovė.
Jos tikinimu, tikslas yra tas, kad įmonės į vykdomą auditą vertintų atsakingai ir naudotų kaip joms pačioms naudingą įrankį.
„Auditoriai įvertina situaciją įmonėje ir pasako, kokias įdiegti priemones, kad būtų galima sutaupyti: tiek energijos, tiek finansų srityse“, – pabrėžė A. Bagočiutė.
Anot jos, tai, kad įmonės stengiasi išvengti auditų, yra globali problema. Bet kiekviena šalis naująją Europos Komisijos direktyvą dėl energetinio efektyvumo bandys įgyvendinti remdamiesi su teisine sistema.
„Šiuo atveju praplečiamas audito ratas. Reikės jį atlikti ne tik didelėms įmonėms kaip yra dabar, o priklausys nuo suvartojamos energijos kiekio“, – sakė pašnekovė.
Šiandien ji tikina, kad įmonės Lietuvoje energijos gali sutaupyti nuo 1,2 proc. iki beveik 36 proc.
Tuo tarpu D. Dundulio vertinimu, energijos efektyvumo ataskaita yra biurokratinė našta.
„Aš mačiau, kaip auditoriai daro ataskaitas, tai jie dirba praeitame amžiuje“, – atviravo jis.
Anot D. Dundulio, energetinį efektyvumą gali padėti sukurti automatinis valdymas, pavyzdžiui, judesio davikliai. O energijos sutaupymas skaičiavimas procentas yra neteisingas ir nelogiškas.
„Siūlytume išklausyti eksperto, o kas yra nauja mano paminėtoje direktyvoje, įmonėms turės susiderinti priemones ir bus stebima, ar jos vykdomos“, – replikavo laikinai einanti pareigas Lietuvos energetikos agentūros direktorė.
Situacija keičiasi
A. Bagočiutė sako, kad Lietuva pastaraisiais metais padarė didelį proveržį atsinaujinančios energetikos srityje.
„Ta politika, kurią vykdė valstybė nuo 2022-2023 metų, duoda savo dividendus. Tai buvo visas kompleksas priemonių“, – pabrėžė laidos pašnekovė.
Ji paminėjo šių metų kovo 11 dieną, kai Lietuvoje buvo atverti nauji energetikos istorijos lapai. Tada net po kelias valandas vidurdienį gaminta saulės ir vėjo elektrinių elektros energija pilnai patenkino Lietuvos gyventojų elektros energijos suvartojimo poreikius.
„Mes turime vis daugiau dienų, kai šalis apsirūpina elektros energija. Po 2009 metų, kai buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, Lietuva iki praėjusių metų apie 70 proc. elektros importuodavo, o apie 30 proc. pasigamindavo pati. Situacija pradėjo keistis, nes praėjusiais metais šalis elektros energijos pati pasigamino daugiau nei 45 proc“, – sakė A. Bagočiutė.
D. Dundulis įžvelgė problemą, kad turint didelius objektus perduoti energijos perteklių yra beveik nebeįmanoma užduotis.
A. Bagočiutė siūlo tokiu atveju pamąstyti apie energijos kaupimo įrenginius, kurių įsigijimui galima gauti valstybės paramą.
„Atsinaujančioji energetika priklauso nuo oro sąlygų ir dažnai elektros energijos yra gaminama daugiau tais momentais nei jos suvartojama“, – sako ji.
Pašnekovė tikina, kad šiandien elektros kainos grįžo į tokios, kurios buvo 2021 metais, o dujų – dar ankstesnius metus. D. Dundulis pateikė savo įrodymus apie energetikos kainų pokyčius, daugiau apie tai žiūrėkite laidoje „Noriu faktų“.
