Straipsnių ciklas „Etikečių DNR“ įgauna pagreitį ir šį kartą imasi dar vieno lietuvių dažnai perkamo produkto – pieniškų dešrelių. Užsiėmusioms mamoms ir tėčiams šis produktas dažnai tampa tikru išsigelbėjimu, kai reikia greitai patiekti vakarienę išalkusiems vaikams. Visi iki vieno žino, kad nieko itin sveiko jose nėra, bet vis tiek perka ir valgo. Delfi atsitiktine tvarka pasirinko penkias skirtingas pieniškų dešrelių rūšis ir įvertino jų sudėtį. Tą padaryti padėjo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros doktorantė Gabija Bulotaitė.
Praėjusį kartą „Etikečių DNR“ rubrikoje aptarėme duoną (apie ją galite skaityti ČIA). Šį kartą žengiame toliau. Pieniškos dešrelės parduotuvių lentynose užima svarbią vietą. Jų įvairovė didžiulė: aukščiausios rūšies, pirmos rūšies, be konservantų, vaikiškos ir t.t. Kainos svyruoja nuo poros eurų iki 4-5 eurų už pakuotę. Pažiūrėjus į etiketes, tik retos dešrelės neturi jokių maisto priedų. Tad ką jie reiškia?