Kaip šašlykus kepa įvairiose šalyse

Beveik kiekviena tauta turi savo patiekalus, kepamus ant ugnies - juk tai pats seniausias maisto gaminimo būdas. Apžvelkime keletą labiausiai paplitusių tradicijų.
© Shutterstock nuotr.

Turkijoje kebabą gamina išskirtinai tik iš avienos ir ožkienos, ir tik vyrai.

Yra žinomas turkiškas patiekalas „čevirme – kebabas“ – tai keptas avinas, užmautas ant didelio smaigo virš laužo. Toks valgis labai brangus, todėl ruošiamas labai retai, tik ypatingomis ir išskirtinėmsi progoms.

Dar vienas delikatesas - „tandir – kebabas“: ėriuko arba ožiuko mėsa ilgai marinuojama su prieskoninėmis žolėmis specialiame aklinai uždarame moliniame inde – „tandyre“. Na, ir visai išskirtinis patiekalas, prieinamas tikriausiai tik sultono stalui - „kuinu – kebabas“. Jis gaminamas taip: nulupama ėriuko oda, vėliau jis suvyniojamas į tą pačią odą, įdedamas į iškastą duobę, užberiamas smėliu, o ant viršaus sukuriamas laužas.

Kaukaze šašlykus gamina ne tik iš mėsos, bet ir iš subproduktų – inkstų, liežuvio, plaučių, kepenų, širdies ir skrandžio. Prie šio patiekalo rekomenduojama adžika arba tkemali.

Japonijoje, Kinijoje ir Indonezijoje mažyčiai mėsos gabalėliai ar jūros produktai užmaunami ant plonų iešmų (aštrių bambukinių lazdelių), kepami fritiūrinėje ir patiekiami su specialiu padažu. Japonai ant karštų anglių maistą gamina gana retai, nes mano, kad anglys turi savybę sugerti kvapus. Degdamos jos perduoda kvapus kepamiems produktams. Todėl savo „jakitori“ (valgis, pagamintas ant atviros ugnies) penkių salų gyventojai būtinai užkanda imbieru, kuris panaikina pašalinius kvapus.

Singapūre gamina „satai“ – mažučius šašlykus iš vištienos, krevečių ir austrių. Juos valgo pavilgydami į tirštą riešutų padažą.

Brazilijoje didelį mėsos gabalą užmauna ant smaigo ir kepa ant atviros ugnies, palaipsniui nupjaudami sluoksnį po sluoksnio labai aštriu peiliu. Šis patiekalas vadinamas „šauraska“.

Europoje ir Amerikoje paplitę ne iešmai, o kepimo grotelės. Toks kepimo būdas atkeliavo iš Ispanijos.

Maisto paruošimo būdas ir jo įvairovė labai svarbūs sveikatai ir svorio reguliavimui. Yra žinoma, kad pats blogiausias dalykas, ką galima padaryti su mėsa – tai ją iškepti riebaluose. Šašlykai – visai kitas reikalas.

Kepdami mėsą ant iešmų ar grotelių, mes siekiame, kad mėsa prarastų riebalų perteklių, kurie paprasčiausiai nubėga žemyn. Tokiu būdu gaminant maistui nekenkia kancerogenų užteršti riebalai.

Vis dėlto gydytojai įspėja: šašlykai nepriklauso sveiko maisto kategorijai ir netinkamas kasdienei mitybai. Todėl gydytojai dietologai siūlo marinatui naudoti tik svogūnus. Rūgštis, pipirai ir prieskoniai gali sukelti skausmingus skrandžio ar kepenų negalavimus.

Galiausiai, norėdami išvengti nemalonių dalykų, kylančių dėl ne visiškai iškepusios mėsos, stebėkite, kad mėsa keptų ne mažiau kaip 15 min.

Tikriausiai nesurasime žemėlapyje tokio kampelio, kur nebūtų paplitęs savitas, vietinis šašlykų gaminimo variantas. Juk maisto gaminimas ant atviros ugnies – pats seniausias kulinarinis produktų paruošimas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rask tau tinkantį receptą