Nors venų varikozė dažniausiai kamuoja moteris, su ja neretai tenka susidurti ir vyrams – šios ligos atsiradimą paspartina sėdimas ir stovimas darbas, prie kurių dažnas mūsų esame įpratę. Negydoma liga progresuoja, todėl svarbu laiku kreiptis pagalbos. Su gydytojais kalbame apie tai, kaip šiuolaikinė medicina padeda įveikti venų varikozę bei kokios reikšmės ligos atsiradimui ir progresavimui turi fizinis aktyvumas.

Venų varikozės gydymas – nebūtinai operacija

Dėl kokių priežasčių ir kaip išsivysto kojų venų varikozė? Kaip aiškina medicinos centro „Northway“ kraujagyslių chirurgas dr. Rolandas Dagilaitis, veninę kraujotaką kojų venose užtikrina venose esantys vožtuvėliai. Ligos esmė – paveldimumas.

„Žmogus gimsta su sveikais veniniais vožtuvėliais, bet jie yra genetiškai silpnesni, negu turėtų būti, ir gyvenimo eigoje suyra bei neatlieka savo funkcijos. Sutrikus šių vožtuvėlių funkcijai, kraujas pilnavertiškai nenuteka iš kojų, venos plečiasi ir, sutrikus kojos kraujotakai, atsiranda tokie skundai, kaip kojų sunkumas, tinimas, nuovargis, naktinis mėšlungis. Ligai progresuojant, gali atsiverti ir trofinės opos“, – teigia R. Dagilaitis.

Anot jo, venų varikozę turinčiųjų statistika amžiaus ir lyties atžvilgiu pastaruoju metu pasaulyje nesikeičia. Moterys serga dažniau nei vyrai santykiu 4:1. Amžius, kada pasireiškia simptomai, priklauso nuo paveldėjimo ir nuo gyvenimo būdo. Taip pat pastebima, kad stovimas ar sėdimas darbas pagreitina simptomų atsiradimą.

Kaip pabrėžia R. Dagilaitis, suirę venų vožtuvėliai neatauga – tai reiškia, kad be gydytojo pagalbos pasveikti nepavyks. Laiku kreiptis pagalbos svarbu ir dėl to, nes negydoma liga progresuoja: labiau vargina ligos simptomai, jų daugėja, o ir gydymas užleistos ligos yra sudėtingesnis tiek gydytojui, tiek pacientui.

Rolandas Dagilaitis
© DELFI / Kiril Čachovskij
Rolandas Dagilaitis


Tiesa, tai, kad pacientas kreipėsi dėl venų varikozės į gydytoją, dar nereiškia, kad jam teks gultis ant operacinio stalo. Dažnu atveju pavyksta to išvengti.

„Gydytojas nustatys ligos priežastį, parinks jums tinkamiausią gydymą. Nebūtinai tai bus operacija. O jei kartais ir reiks operacijos, tai šiais laikais medicina žymiai pasistūmėjo į priekį. Lietuvoje jau yra ir moderniausi trečios kartos lazeriai, kurie leidžia operaciją atlikti be narkozės ir gulėjimo ligoninėje, o pacientas greitai pasveiksta ir grįžta į normalų gyvenimą atsikratęs kojų sunkumo, tinimo, nuovargio. Taip pat pažymėčiau ir psichologinį komfortą, kai, ypatingai moterys, gali vėl nešioti sijonus ar šortus ir nejausti diskomforto dėl kojas bjaurojančių iššokusių venų“, – sako kraujagyslių chirurgas.

Fizinis aktyvumas mažina varikozės riziką ir progresavimą

Kaip žinoma, daugybės ligų atsiradimą ir vystymąsi lemia nepakankamas žmogaus fizinis aktyvumas – ne išimtis ir venų varikozė. Medicinos centro „Northway“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Rūta Burzdžienė pabrėžia, kad aktyvi fizinė veikla leidžia sumažinti venų varikozės progresavimą. Be to, pastebima, kad venų varikozės dažnai atsiranda nutukusiems asmenims. Fizinis aktyvumas, ypač derinant su sveikesne mityba, mažina nutukimo riziką, o tuo pačiu – ir venų varikozės atsiradimą.

„Varikozės kojose atsiranda, kai silpni ar pažeisti venų vožtuvai nebesugeba grąžinti kraujo iš kojų į širdį. Šie vožtuvėliai turi atsidaryti kraujui judant link širdies ir užsidaryti, kad sulaikytų nuo kraujo tekėjimo atgal. Jeigu jie yra silpni ar pažeisti, kraujas gali tekėti atgal ir ištempti venas. Raumenų susitraukimai blauzdose veikia kaip pompa, padedanti venų sienelėms kelti kraują aukštyn. Tad fizinės veiklos, ypač aktyvinančios kojų raumenis, mažina varikozių progresavimą“, – aiškina R. Burzdžienė.

Rūta Burzdžienė
© Bendrovės archyvas
Rūta Burzdžienė


Nors venų varikozių atsiradimą lemia ir daug kitų veiksnių, kaip nėštumas, hormonų pokyčiai, paveldimumas, lytis ir amžius, fizinis aktyvumas yra labai svarbus, nes jis priklauso nuo mūsų – jį mes galime keisti.

Nors dažnas mūsų šiandien dirba sėdimą ar stovimą darbą, ilgalaikis buvimas šiose padėtyse apsunkina kraujo kelionę kojų venomis prieš gravitaciją. Kaip aiškina fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, tai kelia spaudimą venose, kas gali sukelti čiurnų, pėdų tinimą ir maudimą.

„Fizinis aktyvumas būtinas, kad raumenys padėtų pumpuoti kraują iš nuolat nuleistų kojų aukštyn. Pajudėjimas tarp darbų mažina veninį spaudimą ir gerina kraujo apykaitą. Jeigu nepavyksta daryti pavaikščiojimo pertraukėlių, rekomenduojama kad ir sėdint patrepsėti kojomis, pajudinti čiurnas, pratempti blauzdas, palankstyti kelius. Labai gerai, jei pavyksta kelis kartus per dieną palaikyti kojas pakeltas ir nešioti kompresines kojines“, – pataria R. Burzdžienė.

Vis dėlto, su fiziniu aktyvumu nereikėtų persistengti: pernelyg dideli sportiniai krūviai taip pat siejami su kojų venų varikozių progresavimu. Dažniau tai nutinka sportininkams, praktikuojantiems sporto rūšis, kada ilgą laiką stovima su papildomu svoriu, pavyzdžiui, sunkioji atletika, žygiai su sunkiomis kuprinėmis.

Darbas
© DELFI / Šarūnas Mažeika
Darbas


Tad kaip žinoti, kiek ir kokio fizinio aktyvumo reikėtų skirti sau per įprastą darbo dieną, kad sumažintume susirgimo riziką? R. Burzdžienės teigimu, planuojant laiką fiziniam aktyvumui, vertėtų remtis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, sukurtomis daugeliui lėtinių ligų išvengti.

Pagal jas, suaugusiam žmogui rekomenduojama mažiausiai 150 minučių, o norint didesnės naudos sveikatai – 300 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo fizinės veiklos, kurios metu būtų sušylama, padažnėtų kvėpavimas. Taip pat rekomenduojama bent 2 kartus į savaitę papildomai treniruoti stambiųjų raumenų grupes. Tai reiškia, kad turėtume pajudėti bent 25 minutes kasdien, tačiau trukmė turi būti ne trumpesnė nei 10 minučių, kad tikrai gautume naudos sveikatai.

„Tai gali būti ir spartesnis ėjimas iki ir iš darbo, išėjimas pavaikščioti per pietus, ar palipti kelis aukštus laiptais. Darbe, kalbant telefonu, ar bent kas valandą atsistoti, pavaikščioti, patempti blauzdas, pajudinti pėdas. Ir svarbu turėti bent porą kartų per savaitę įprotį atlikti aktyvesnių fizinių pratimų, apjungiant viso kūno raumenis“, – teigė R. Burzdžienė.


www.DELFI.lt
6