Balandžio 7 d. pasaulis minėjo sveikatos dieną, todėl pats laikas pasidomėti sveikata. Delfi rytas laidoje šeimos gydytoja Vida Uzelienė papasakojo, ar po pandemijos lietuvių dėmesys sveikatai yra sugrįžęs į savo vėžes.

Per pandemiją kas trečias gyventojas buvo atsisakęs vizitų pas gydytojus dėl baimės užsikrėsti koronavirusu. Kaip dėl to nukentėjo sveikatos profilaktika.

Be abejo, kada buvo apribotas mūsų priėjimas prie medicinos paslaugų, pacientų skaičius sumažėjo, bet kai viskas grįžo į normalias ribas ir pacientai galėjo sau leisti atvykti į gydymo įstaigas, vis dar išliko baimė ir pilnai nėra atsistatęs tas suvokimas, kad reikėtų tirtis profilaktiškai. Tai šiek tiek įveda sumaišties, nes iki šiol pasitaiko užleistų atvejų, bet šiuo metu jau bandoma grįžti į tą iki pandeminį lygį, kas buvo 2019 m.

Gydytojai dažnai išreiškia susirūpinimą, jog pacientai kreipiasi tik ligai įsisenėjus, ar ši tendencija vis dar išlieka? Galbūt jau pradėjome rūpintis savo sveikata ne tiktai tada, kai kažką skauda?

Aš labai džiaugiuosi, kad atsirado tokia tendencija, bet ji daugiau išryškėjo tarp jaunų žmonių, kadangi žmonės nuo 20 m. turi lengva priėjimą prie virtualios informacijos internete, jie daugiau žino apie savo sveikatą, ateina pasiskaitę, kartais tikrai žino labai daug, ateina kartais tik pasitikslinti, ar viską puikiai supranta. Ir jie iš tikrųjų kasmet tikrinasi sveikatą. Vyresni žmonės, nuo 45 m., ateina tikrintis sveikatą kada atranda problemų jų artimųjų tarpe, jie ateina daugiau vedami baimės. Bet vis dėl to jie jau linkę išsitirti, kai kažką sužino. Bendra tendencija yra teigiama, tikrai tų profilaktinių tyrimų daugėja.

Turbūt lietuvis turi giminaitį, dėdę ar senelį, kuris net mėgsta pasigirti, kad pas gydytojus nesilanko, bet niekuo ir nesiskundžia, ar tikrai jokių skundų neturinčiam žmogui verta eiti pas gydytojus?

Kaip gydytoja galiu pasakyti, kad kai neturi nusiskundimų, tada ir reikėtų tirtis, nes dažniausiai tie nesureikšminami nusiskundimai, kaip didesnis nuovargis, stipresnis prakaitavimas naktį, vidurių užkietėjimas, lengvas fizinio krūvio netoleravimas jau specialistui yra tam tikri simptomai. Žmogus gal net ir nesuvokia, kad tai yra nedideli sutrikimai susiję su sveikata. Be abejo, tokie pacientai, kurie atvyksta labai anksti yra lengviau ištiriami, o tie, kurie niekada nesiskundžia ir atvyksta vėliau, jie tikrai turi pakitimų, bet jų tiesiog neįvertina. Ir čia yra viena iš svarbiausių profilaktinės medicinos užduočių – žmogui kažkaip suprantamai paaiškinti, kokia naudą turi tie profilaktiniai tyrimai.

Antakalnio poliklinika
© Antakalnio poliklinika
Antakalnio poliklinika

Kalbant apie profilaktinius tyrimus, pirmiausiai į galvą ateina bendri kraujo tyrimai, kraujospūdžio įvertinimas, kokių dar profilaktinių tyrimų būna?

Aišku, vien tik profilaktiškai tirtis užtektų bendro kraujo tyrimo, patikrinti gliukozės kiekį kraujyje, žinoti savo cholesterolio kiekį, kaip sudarytos tos frakcijos ir, žinoma, ištirti pagrindinių mūsų organų (kepenų, inkstų, kasos, skydliaukės) veiklą. Tai yra biocheminiai kraujo tyrimai, kurie atliekami visose gydymo įstaigose ir šeimos gydytojai gali tą atlikti. Žinoma, iš instrumentinių tyrimų gerai būtų atlikti kartą per du metus plaučių rentgenogramą ir pasidaryti echoskopinį tyrimą, vidaus organų ir skydliaukės. Tai yra vieni baziniai tyrimai, kurie mums duoda labai daug informacijos apie žmogų ir tada, jeigu nėra jokių nukrypimų, mes galime paskirti tą periodiškumą, kuris yra mums individualiai numatomas.

Kasmetiniai vaikų sveikatos patikrinimai yra privalomi ir nemokami, o kas kiek laiko rekomenduotumėte atvykti suaugusiam žmogui, kuris niekuo nesiskundžia?

Jeigu žmogus mato, kad gerai jaučiasi, sveikai maitinasi, neturi jokių rizikos faktorių, gali tirtis kartą per du metus, to pakanka. Tačiau, jeigu nors kažkiek yra skundų ar nukrypimų nuo kraujo tyrimų, ar kitų atliktų tyrimų, jau tikrai vertėtų tirtis kasmet, nes ligos progresuoja labai greitai, kai kurios visiškai be simptomų. Tai yra būtina, kad mes laiku užkirstume kelią ir patenkintume žmogaus lūkesčius, nes tos ligos, kurios atsiranda iš lėto yra labai grėsmingos ir po to mes negalime jų taip suvaldyti.

O nuo kelerių maždaug metų pacientai, kurie atvyksta išsitirti profilaktiškai, bene visada kažką atranda?

– Tas amžius yra labai įvairus, bet tokia tendencija yra apie 40–45 m., tada jau žmogus supranta, kad nebegali taip gyventi kaip anksčiau, kažkas darosi su juo, atsiranda nuovargis, yra tokių nukrypimų, kur nebegali su jaunesniais žmonėmis vystyti veiklos ir tada jie jau atvyksta tyrimams ir dažnai tokiame amžiuje randa įvairių dalykų. Noriu pasakyti dar kartą, kad valstybinės prevencinės programos, kurių yra 5, irgi yra orientuotos į žmones, kurie yra 45–50 m. Jau ir tai sako, kad tame amžiuje jau būtinai reikėtų tirtis, nes tada atsiranda ilgalaikio mūsų gyvenimo poveikio neigiami aspektai, kuriuos reikia patyrinėti.

Northway medicinos centro šeimos gydytoja, echoskopuotoja Vida Uzelienė
Northway medicinos centro šeimos gydytoja, echoskopuotoja Vida Uzelienė

Jūsų vertinimu, Lietuvoje profilaktika yra pakankamai išplėtota ir išvystyta, nes vis dar pasitaiko atvejų, kuomet žmonės skundžiasi, kad paprašė siuntimo iš šeimos gydytojo, pas kažkurį specialistą, bet jo negauna, nes sako, kad yra sveikas? Ar tikrai tokie atvejai vis dar dažni?

Jeigu imti tokius asmeninius profilaktinius atvejus, aš manau, kad kartais kyla kliūčių dėl to, kad mūsų pirminė sveikatos priežiūra yra perkrauta ir kartais profilaktiškai besitiriančiam žmogui tiesiog mažiau yra kreipiama dėmesio, bet tai nereiškia, kad tie tyrimai nėra atliekami, o jeigu imti taip plačiau, Europos mastu, tai dauguma šalių žiūri su pavydu į mūsų profilaktinę mediciną, kad mes turime daugybę finansuojamų programų, kurių vertės mes nesuvokiame, bet iš tikrųjų pasaulyje jos yra sunkiai įgyvendinamos ir prieinamos, o mes turime šią galimybę, bet nelabai ją išnaudojame. Norėčiau priminti apie tas profilaktines programas, kurias valstybė finansuoja, tai yra širdies kraujagyslių programa, viena geriausiai vykdoma 2019 m., bet ir jos rodikliai buvo tik iki 43 proc., jeigu žinome, kad tos programos yra efektyvios, tada tam tikra amžiaus grupė yra ištiriama iki 80 proc., tai praktiškai tas ištyrimas nėra labai didelis. O jeigu kalbėti apie prostatos vėžio, krūtų vėžio ar storosios žarnos vėžio prevencinės programos yra vykdomos tik 17 proc.. Tai yra niekiniai dalykai, mes tiesiog nežinome, kad tai yra vertė. Pasaulis tai vertina, o mes kažkaip to nelabai nesuprantame.

Tie procentai, kuriuos jūs minėjote, rodo žmonių skaičių, kuris pasinaudojo prevencinėmis programomis?

– Taip ir ypatingai sunkiai yra vykdoma prostatos vėžio prevencinė programa, tiesiog žmonės yra kviečiami daug kartų, bet jie neatvyksta ir dėl to labai gaila, nes jie tiesiog turi tą galimybę.


www.DELFI.lt
komentarai