aA
Neseniai „Žinių radijo“ žurnalistas Aurimas Perednis savo laidoje paklausė manęs, ką aš galvoju apie problemą dėl nelegalių migrantų, plūstančių į pietines ES valstybes. Vieno niekas Europoje neginčija – tokia padėtis yra pavojinga ir ji negali būti palikta savieigai.
Libijos pabėgėliai
© AFP/Scanpix

Pasiūliau mums, lietuviams, priartinti situaciją prie savęs, ir įsivaizduoti, kad lygiai taip pat į mūsų šalį ima nesulaikomai veržtis nelegalai iš rytų: baltarusiai, ukrainiečiai, rusai, tadžikai ir dar kas tik nori. Mūsų pasieniečiai rankioja juos miškuose ir apgyvendina aptvertuose palapinių miesteliuose. Atklydėlių našta darosi nepakeliama, ir mes kreipiamės pagalbos į ES.

Sulaukiame specialios optikos, leidžiančios aptikti žmones krūmuose, gauname papildomai palapinių ir sauso maisto davinių. Bet srauto tai nesustabdo; atvirkščiai, gandas apie rūpestingą priėmimą tik padrąsina iki tol dvejojusius bėgti, ir nelegalų vis daugėja. Mes prašome, kad kitos šalys pasiimtų sau dalį migrantų, o tos raukosi ir atsikalbinėja.
Vienintelė išeitis tokioje situacijoje būtų patikimai apsaugoti sieną ir sukurti mechanizmą atsijoti nemokamo rojaus ieškančius nuo tų, kurie bėga gelbėdami savo gyvybes nuo bado, persekiojimų ar karų.

Po tokios proto mankštos grįžkime prie realios problemos Viduržemio jūroje ir suprasime, kad visos pastangos didinti finansavimą bėglių stovykloms Lampedūzos saloje ar surinkinėti migrantų laivelius jūroje, kad tie nenuskęstų, tebuvo pastangos toliau tęsti ir gilinti problemą, o ne ją spręsti.

Valčių žmonės

Paskutinį kartą pasaulis susidūrė su didžiule migrantų problema 1978-1979 m. Mes tuomet buvome atitverti geležinės uždangos ir težinojome, kad Vietnamo liaudis su mūsų didžios sovietinės tėvynės pagalba nugalėjo išnaudotojus, remiamus amerikiečių, ir išvadavo Pietų Vietnamą. Mums niekas nepasakojo, kad dėl prasidėjusių komunistinių represijų apie 1,5 mln. vietnamiečių jūra pabėgo į kaimynines šalis: Indoneziją, Malaiziją, Filipinus, Honkongą... Iki 200 000 žuvo vandenyne kelionės metu. Jie vadinami valčių žmonėmis – boat people.

Visos pastangos didinti finansavimą bėglių stovykloms Lampedūzos saloje ar surinkinėti migrantų laivelius jūroje, kad tie nenuskęstų, tebuvo pastangos toliau tęsti ir gilinti problemą, o ne ją spręsti.
Ramūnas Bogdanas

Pabėgėlių klausimas buvo sprendžiamas tarptautiniu mastu kaip komunistinių režimų susidūrimo su vakarietiškomis demokratijomis pasekmė. Sovietai dėl bėglių iš Vietnamo, Kambodžos ir Laoso nė piršto nepajudino, nors patys tiesiogiai dalyvavo visuose to meto įvykiuose Indokinijoje.

Vakarų šalys įkalbėjo Pietryčių Azijos valstybes laikinai priimti valčių žmones, padengė visas su tuo susijusias išlaidas. Pripažindama savo dalyvavimą Vietnamo kare, JAV vėliau priglobė didžiausią tų pabėgėlių dalį – 823 000. Vietnamą iki 1954 m. valdžiusi Prancūzija suteikė prieglobstį 96 000 valčių žmonių. Daug jų priėmė Australija, Didžioji Britanija.

Dabartinė padėtis Viduržemio jūroje lieka ES rūpesčiu, o šalių narių reakcija į privalomąsias migrantų kvotas rodo, jog pasiūlymas netinkamas. Antra vertus, jis nesprendžia žmonių kontrabandos klausimo, tik bando paskirstyti migrantų sankaupą po didesnę teritoriją.

Bet šis Europos Komisijos pasiūlymas jau atliko savo gerą darbą, paruošdamas kelią naujam planui. Iš „Wikileaks“ gegužės 25 d. sužinojome, kad rimtos rekomendacijos jau parengtos ir joms pritarta pakankamai aukštame lygmenyje.

Slaptas karinis ES planas

Su ikišioliniais veiksmais ES atsidūrė prieš moralinę dilemą: ar gelbėti valčių žmones ir taip skatinti kitus potencialius migrantus, ar žiūrėti, kaip jie skęsta, ir taip įspėti kitus neplaukti? Abu atsakymai yra blogi, todėl prieita išvada, jog reikia trečio sprendimo.

„Wikileaks“ nutekino du slaptus dokumentus, iš kurių matosi, jog ES ėmėsi klausimo iš esmės. Tuo galėjo abejoti tik tie, kurie nepaliaujamai kalba apie silpną, bejėgę nusenusią Europą, pamiršdami, kokį intelektualinį potencialą ir kokią istorinę patirtį ji yra sukaupusi, ir nekreipdami dėmesio, jog ES yra didžiausia pasaulio ekonomika su 500 mln. gyventojų.

Pirmasis dokumentas buvo parengtas gegužės 11 d. ir jį Europos išorės veiksmų taryba adresavo Politikos ir saugumo komitetui. Pradžioje apibrėžiamas pateikiamos rekomendacijos tikslas – sugriauti migrantų kontrabandos tinklo verslo modelį. Pasak savaitraščio „The Economist“, šiame versle sukasi apie 150 mln. JAV dolerių. Nuo 20 000 pabėgėlių jūra į Europą 2012 m. jų skaičius išaugo iki 219 000 pernai, o šiemet jis toliau didėja.

Karinė jėga bus naudojama užimti laivus, neutralizuoti laivus bei kitas priemones, gelbėti įkaitus, laikinam įtariamųjų sulaikymui.
Ramūnas Bogdanas

Slaptas dokumentas siūlo surengti metus truksiančią Bendro saugumo ir gynybos politikos (Common Security and Defence Policy – CSDP) operaciją iš trijų fazių. CSDP skirta krizių valdymui, naudojant civilines ir karines priemones.

Pirmąją fazę patariama pradėti nedelsiant. Per ją žvalgyba išsiaiškina veiklos modelį, nustato finansavimo kelius, išvykimo vietas, identifikuoja veikiančius asmenis, pasveria galimybes, kad užkardantys veiksmai būtų maksimaliai sėkmingi ir minimaliai rizikingi. Kas trys mėnesiai rengiamas raportas apie eigą, o po 6 mėnesių – strateginė apžvalga.

Ramūnas Bogdanas
Ramūnas Bogdanas
© DELFI / Tomas Vinickas

Pabrėžiama, kad karinius veiksmus reikės atlikti labai atsargiai, ypač Libijos pakrantėje ir sausumoje, kad atsitiktinės aukos nedestabilizuotų politinės situacijos. Gelbėjimo darbai nebūtų viešinami, kad neskatintų kitų migrantų.

ES valstybės turės greitai prisidėti priemonėmis ir personalu, kuriam vadovaus ES Karinio štabo generalinis direktorius. Paminėta, jog ES Karinis štabas yra patvirtinęs, kad turimos struktūros atitinka poreikius ir atskirai sveikina Italijos pasiūlytą indėlį. Nacionalines pasienio tarnybas dėl išorinių ES sienų saugumo koordinuos tam skirta ES agentūra FRONTEX, įsikūrusi Varšuvoje.

Kol kas nežinoma, kiek ir kokių pajėgų reikės, nes dar nežinoma, kokią teritoriją apims operacija. Numatoma, kad kilus konfrontacijai centrinėje Viduržemio jūros dalyje ties Libija, kontrabandininkų veiklos modelis bandys prisitaikyti, ir gali padidėti migrantų srautai jūros vakaruose ir rytuose.

Dokumente numatomas bendradarbiavimas su JT, NATO, Interpolu, Arabų lyga, kitomis organizacijomis, su teisėta Libijos vyriausybe. Mat uostus, iš kur išplaukia kontrabandininkų laivai, kontroliuoja islamiški Libijos sukilėliai, su kuriais nepavyko nieko susitarti, nes šie už paramą reikalauja jų pripažinimo teisėta valdžia.

Karinė jėga bus naudojama užimti laivus, neutralizuoti laivus bei kitas priemones, gelbėti įkaitus, laikinam įtariamųjų sulaikymui.

Pritarimas operacijai

Antras slaptas dokumentas datuotas gegužės 12 d. Jį ES Tarybos generalinis sekretoriatas siuntė tam pačiam Politikos ir saugumo komitetui. Iš jo aiškėja, kad Politinė karinė grupė (Politico-Military Group, PMG) aptarė pirmojo dokumento rekomendacijas, pavadintas Krizės valdymo koncepcija, ir pripažino jas rimtu pagrindu tolesniam metų trukmės operacijos planavimui. Tai nereiškia veiksmų nukėlimo ateičiai: siūlymas operaciją pradėti birželio pabaigoje nepaneigtas. PMG pataria operaciją vykdyti taip, kad kuo greičiau būtų pasiekta trečioji fazė.

Abiejuose dokumentuose didelis dėmesys skiriamas teisiniam operacijos aspektui. Sveikinamos pastangos gauti JT Saugumo Tarybos mandatą šiai operacijai Libijos prašymu. Pripažįstama, kad pirmą ir dalį antros fazės galima vykdyti jau dabar, o daliai antros fazės ir visai trečiai fazei reikalingas Saugumo Tarybos pritarimas.

Nepamiršta ir žiniasklaida: operacijos metu bus skiriamas didelis dėmesys informacijos skleidimui, kad nebūtų smukdoma ES reputacija. Pagrindinė numatoma skleisti žinia daugiausiai skirta Šiaurės Afrikos gyventojams: operacijos tikslas ne gelbėti migrantus jūroje, o sugriauti migrantų kontrabandos verslo modelį.

Kadangi gyvename toli nuo Afrikos migrantų kelių, šitas rašinys siunčia kiek kitokią žinią skaitytojui: „Europa dar turi dantis“. Dėl to jau buvo pradėjusi nuogąstaudama abejoti dalis Lietuvos visuomenės. Ar ji didžiuosis, ar ims šykštauti, kai sužinos, jog vienu iš dantų, kad ir nedidelių, bus Lietuva?

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Brundza siūlo nesustoti su automobilių mokesčiu: apie tai kalbu daugiau nei 10 metų (377)

„Tai tik nedidelis žingsnelis, ir tai, ne į priekį, o įstrižai“, – taip apie trečiadienį...

Alytaus meras apie milžinišką gaisrą: rytoj miestas gyvens normalų gyvenimą (61)

Sutemus Alytuje tęsiasi gaisro padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ gesinimo darbai,...

Orai: po saulėtų dienų trumpam sugrįžta lietus (4)

Šiandien Lietuvos orus lems nedidelio per Baltiją keliaujančio ciklono pietinis pakraštys. Per...

Apžvalgininkai: tai buvo pagrindinė ir esminė Karbauskio klaida (294)

„Klaida buvo į savo rinkimų sąrašą priimti labai skirtingus žmones, turbūt orientuojantis tik...

„Real“ paskolintas Europos čempionas išplėšė pergalę metimu nuo priešingos tritaškio linijos (3)

Klemenas Prepeličius paliko be žado visą Stambulo „ Daruššafaka “ komandą. 26-erių...

Lavija Šurnaitė. Gniuždantis laimės kultas (59)

Nuolat girdime kalbas, o kartu ir pačios kalbame apie tai, kad mūsų visuomenėje (visas pasaulis...

Širdį verianti ištikimybė: prie degalinės paliktas šunelis šeimininkų laukė 4 metus (39)

Su posakiu, jog šuo yra geriausias žmogaus draugas, sutiktų daugybė žmonių. Šimtai istorijų...

„Lietkabelis“ iki pabaigos nepasidavė gęstančių žvaigždžių ir debiutavusio lietuvio kompanijai (6)

Panevėžio „Lietkabelis“ vos nepasekė Klaipėdos „Neptūno“ pėdomis ir FIBA Čempionų...

Sostinėje – prabangių drabužių išpardavimas, į kurį veržėsi net per užrakintas duris (86)

Trečiadienio rytą sostinėje kelioms dienoms duris atvėrė vardinių drabužių pop-up...