P.Saudargas. Ar turėsime vieningą Europos energetikos politiką?

Šis vienas iš svarbiausių ir įtakingiausių ES pareigūnų ragino: „Mes turime būti viena komanda“. Negana to, jis retortiškai stebėjosi aukšta dujų kaina, kurią tenka mokėti lietuviams. Komisaro viešą teiginį, kad dujos visose ES rinkose turėtų kainuoti vienodai, galime suprasti kaip pažadą, jog derybose su „Gazprom“ ir jo „stogu“ Rusijos Federacijos Prezidentu Vladimiru Putinu neliksime vieni. Vilčių teikia ir principingas EK tyrimas dujų monopolininko „Gazprom“ atžvilgiu. Komisaro išreikšta parama Visagino Atominės elektrinės projektui ir patikinimas: „Statykite lietuviai, nes ES jau greitai pritrūks elektros“ nuskambėjo ir kaip solidi parama mūsų Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos pradėtiems darbams Lietuvos energetinės nepriklausomybės link.

Komisaras susitiko ne tik su visais trim aukščiausiais mūsų valstybės pareigūnais, bet ir buvo vienas iš praeitą penktadienį Vilniaus Rotušėje vykusios II regioninės konferencijos: „Baltijos energijos rinkos ir jungčių planas: integruoto ir darnaus energetinio regiono link“ garbingiausių svečių. Trumpai priminsiu, kad minėtasis planas laikomas vienu svarbiausių Europos Sąjungos projektų ir yra ES energetikos tiekimo patikimumo ir solidarumo veiksmų plano dalis bei europinės Baltijos jūros strategijos ašis. Baltijos energijos rinkos ir jungčių planu (BEMIP) siekiama sujungti visų Baltijos jūros regiono šalių energetikos sistemas ir taip sukurti konkurencingą ir atvirą energijos rinką bei užtikrinti energetinę regiono nepriklausomybę, atsparią įvairiems politiniams vėjams.
Taigi vedami tokios regiono ateities vizijos į šią konferenciją rinkosi energetikos srities ekspertai, aukšto lygio verslo atstovai ir įtakingi politikai, atvykę iš įvairių Europos Sąjungos šalių. Juos tądien Vilniuje subūrė vienas tikslas – aptarti ir įvertinti strateginių energetikos projektų tarpinius rezultatus ir apžvelgti tolesnę BEMIP plano eigą.

Manau, nereikia sakyti, jog nuo to, ar tinkamai ir laiku bus įgyvendinami BEMIP numatyti tikslai, priklausys regiono energetikos infrastruktūros vystymas, Baltijos valstybių įjungimas į Europos Sąjungos energetikos tinklus, o tuo pačiu ir nepriklausomybės nuo išorinių energijos išteklių tiekėjų stiprinimas. Be to, verta atkreipti dėmesį, kad tokio lygio pareigūno vizitas Lietuvoje – tai padrąsinimas, kad einame teisingu keliu, esame pajėgūs įgyvendinti europinio lygio projektus ir turime ES palaikymą.

Bendri tinklai – alternatyva Rusijai

Konferencijoje aptarta energijos rinkos ir jungčių problematika neabejotinai yra strategiškai svarbi visoms ES šalims, vis dėlto Baltijos šalims – ypač. Nors, lyginant teisines sistemas, esame visavertė ES narės, tačiau energetiniu aspektu stipriai atsiliekame. Deja, net ir XXI amžiuje nesame išsivadavę iš energetinės izoliacijos ir išliekame priklausomi nuo Rusijos tiekiamų elektros ir dujų, kas aiškiai parodo esminių pokyčių būtinybę. Mano manymu, vieningos Baltijos energijos rinkos kūrimas galėtų tapti lemtingu šios problemos sprendimu.

Galima pasidžiaugti, kad šis procesas jau vyksta (esame atvėrę savo energijos rinkas konkurencijai ir investicijoms) ir, sakyčiau, sekasi visiškai neblogai. Nepaisant to, reikia aiškiai suvokti, jog mums reikės imtis dar daug bendrų žingsnių, jog galėtume įveikti energetinius iššūkius. Pirmiausia – išsivaduoti nuo Rusijos, vienintelio išorės energijos išteklių tiekėjo, priklausomybės, atsikratyti energetikos rinkų fragmentacijos, užtikrinti energetinių išteklių tiekimo diversifikaciją.

Nepasakysiu jokio naujo recepto – šito pasieksime tik per Baltijos valstybių rinkų integraciją ir energetikos jungčių infrastruktūros sujungimą su ES sistema.

Be ES paramos neišsiversime

BEMIP planą reikia laikyti praktišku įrankiu, leidžiančiu kovoti su iškylančiais iššūkiais ir suprasti, jog tik laikantis jame numatytų tikslų ir vystant energetinių jungčių tinklą, įmanoma pasiekti visavertės Baltijos valstybių integracijos.

„LitPolLink 1“ ir „Nord Balt“ elektros linijų tiesimo projektai jau vykdomi ir, tikėtina, bus pabaigti jau 2015-aisiais. Nors tai džiugina, vis dėlto, jau dabar akivaizdu, kad, norint sinchronizuoti mūsų sistemą su Europos kontinentiniu tinklu, tam būtina papildoma elektros linija „LitPolLink 2” ir tai tampa strateginiu mūsų iššūkiu. 

Ar ji bus, ar ne ir kada bus – didele dalimi priklauso nuo to, kokia bus Europos Komisijos parama šiam projektui. Tiesa, bent jau dabar galime pasidžiaugti beprecedente Europos Komisijos, o ypač jos energetikos komisaro G. Oetingerrio parama ir bendradarbiavimu, siekiant bendrų regiono tikslų ir taip judant integruoto ir darnaus energetinio regiono link.

Lietuvos prioritetai: atominė elektrinė ir dujų terminalas

Lietuvos prezidentavimas Baltijos Asamblėjai ir Baltijos ministrų tarybai padėjo apsibrėžti svarbiausius projektus, kuriuos turi vystyti Baltijos valstybės. Pirmiausia turime susikoncentruoti į Visagino atominės elektrinės statybą. Deja, kol kas ant šio mūsų strateginio projekto pilką šešėlį meta dvi kitos šalia ES sienų – Rusijoje ir Baltarusijoje – statomos branduolinės energijos jėgainės. Minėtos valstybės taip ir neatsakė į pateiktus klausimus nei dėl saugumo standartų, pagal kuriuos jos statomos, nei dėl jų ekonominio pagrindimo. Antras dalykas – privalome tęsti naujų elektros jungčių su Suomija, Švedija ir Lenkija tiesimą. Trečia, reikia tęsti dujų sektoriuje pradėtus projektus, būtent – tiesti dujų jungtis, statyti naują požeminę dujų saugyklą ir, be abejo, suskystintų gamtinių dujų terminalą, kuris, labai tikėtina, jau bus įrengtas Klaipėdoje po kelerių metų.

Apibendrinant galime daryti išvadą, kad ES tiek Europos Parlamento, tiek Europos Komisios lygiu vis labiau suvokia, jog bendram ES klestėjimui būtini ne tik išsivysčiusių valstybių ir megapolių gerovė bei saugumas, tačiau ir atokesnių regionų, kurie, būdami ES išorinių sienų bastionai, privalo sulaukti deramo dėmesio iš biurokratinio centro.

Antra, efektyvus valstybių „lobizmas“ ES lygiu gali vykti tik regioniniu pagrindu. Pirmiausia turime su artimiausiais kaimynais rasti bendrus vardiklius, o tuomet jau bendrai Briuselio ir Strasbūro koridoriuose pasiekti ES dėmesio savo projektams bei problemoms. Sunkiai tikėtina, kad be ES pagalbos ir veikiant pavieniui galėtume pasiekti gerų rezultatų derantis tiek su energetikos mega-monopolininkais, tiek su imperializmu dvelkiančia kaimyne.