Kandidatai susirėmė dėl gynybos

Anot jos, įstojimo į NATO idėja, jog Aljanso šalys, iškilus pavojui, stos į Lietuvos pusę, nėra visiškai saugi.

“Sprendimą pereiti nuo privalomos prie profesionalios kariuomenės priėmėme labai greitai, įstoję į NATO. Koncepcija buvo tokia, kad NATO mus apgins ir mums nieko daryti nereikia. Laikas ir aplinkybės šiandien parodė, kad mes galbūt ir paskubėjome. Vis dėlto prievarta grįžti prie buvusios sistemos šiandien neverta. Tačiau varianto turėti papildomą gerai apmokytą rezervą ir, jei iškiltų grėsmė, grįžti prie mišrios sistemos atmesti negalima. Vis tik profesionali kariuomenė yra labai gerai, bet tai yra gana brangi kariuomenė. Daugelyje Vakarų Europos šalių išliko arba mišrios sistemos, arba dalinai profesionali šauktinių kariuomenė”, - politinių debatų metu Lietuvos karinių pajėgų situaciją komentavo D. Grybauskaitė.

Pasak jos, reikia pasitelkti savanorių, šaulių ir rezervinių kareivių pajėgas.

Anot Darbo partijos kandidato Artūro Paulausko, Lietuvoje šiuo metu yra mišri kariuomenės sistema, kuri nulemia tai, jog iškilus grėsmei, į ginkluotąsias pajėgas gali būti pašaukti karo tarnybą galintys atlikti gyventojai.

Sostinės meras Artūras Zuokas sakė, kad karinei tarnybai turėtų būti pasiruošę visi grėsmės atveju šalį ginti norintys žmonės.

“Mano manymu, reikėtų diskutuoti visuomenėje, ypač šiandien, kai situacija yra labai stipriai pasikeitusi, ar mes neturėtume šauktinių kariuomenės varianto. Galbūt su pilietiško ugdymo elementais, kurie būtų svarbūs. (...) Ne vien tiktai profesionalai turi galvoti apie savo valstybės ateitį”, - sakė A. Zuokas.

Pasak socialdemokratų kandidato į prezidentus Zigmanto Balčyčio, karo sąvoka šiuo metu jau yra pasikeitusi.

“Karybos metodai yra pasikeitę iš esmės. (...) Nebebus karo “tankai prieš tankus”. Jis bus panašus, kaip dabar vyksta Kryme. Bus naudojama propaganda ir psichologinio poveikio priemonės bei kibernetiniai karai”, - kalbėjo Z. Balčytis.

Pasak jo, valstybė turėtų skirti didesnį finansavimą pastaruoju metu populiarėjančiai Šaulių sąjungai.

Anot nepriklausomo kandidato į prezidentus Naglio Puteikio, Lietuva atsilieka nuo savo regiono kaimynų pagal ginklavimosi mastus.

“Estai turi penkiasdešimties tankų pulką ir privalomąją karo tarnybą, Suomija – didžiulę šauktinių kariuomenę. Tai yra šalys, kurios su Rusija kalba diplomatine kalba, bet darbais smarkiai ginkluojasi”, - sakė jis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio teigimu, kalbos apie kariuomenės stiprinimą iš esmės neturi prasmės.

“Karo nebus, nereikia gąsdinti visuomenės. Jei bus socialinis teisingumas ir visi bus lygūs, karo tikrai nebus. Bet mes turime auklėti savo vyrus. Esu šauktinių tarnybos šalininkas, bet tarnyba galėtų būti trumpesnė”, - kalbėjo V. Tomaševskis.

Ignalinos meras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Bronis Ropė savo ruožtu sakė, kad Lietuva priėmė sprendimą atsisakyti privalomosios šauktinių kariuomenės, įstodama į NATO.