C. Gershmanas: nesutinku, kad Lietuvos saugumas yra visiškai garantuotas

- Nuolat diskutuojama apie tai, ko siekia Vladimiras Putinas, ir stengiamasi numatyti Kremliaus tolesnius žingsnius. Bet ne mažiau svarbu, kaip į tuos žingsnius reaguoja Vakarai. Ar matote galimybių vieningesnei Europos reakcijai ir transatlantinių ryšių atgaivinimui?

- Bus sunku, nes Europa pasidalijusi. Rusų propaganda paskatino šį susiskaidymą, bet tai ne tik dėl propagandos. Žmonės nori gyventi saugų ir patogų gyvenimą ir nenori kvaršinti sau galvos dėl saugumo klausimų.

Tai vyksta ne pirmą kartą: tai vyko ir 1930-aisiais, kai jie buvo akli grėsmėms, kylančioms iš nacistinės Vokietijos. Panaši padėtis ir dabar.

Nežinome, ar grėsmė didės, tačiau akivaizdu, kad jei nebus rimtų pastangų sustabdyti Putino agresiją, ji tęsis. Viskas blogės, nes jis naudojasi kiekviena galimybe. Todėl svarbu telktis pagalbai. Manau, kad, be vyriausybinių pastangų, nors jos taip pat yra svarbios, reikia telkti žmones idėjiniame lygmenyje. Už ką šiandien kovojame, už ką kovoja Vakarai? Ar jie turi ką nors bendro su laisve, su žmogaus teisėmis? Jei turi, tai ar esame pasirengę ginti tas vertybes? Kitaip viskas, ką darysime vyriausybiniame lygmenyje, neduos naudos.

- Kaip siūlote kovoti su propaganda – juk negalime naudoti tokių pačių metodų kaip diktatoriška Rusija. Ir nenorime.

Carl Gershman, ned.org nuotr.

- Reikia kalbėti tiesą. Kiekviename lygmenyje. Kaip V. Havelas rašė savo knygoje „Living in Truth“ . Tai svarbu ir žurnalistikoje. Kovokite su melu tiesa. Gana paprasta, turite visus instrumentus.

- Koks, Jūsų manymu, turėtų būti planas Ukrainai? Ar palaikote ginklų tiekimą?

- Akivaizdu, kad Ukrainai reikia daugiau nei antklodžių ir maisto davinių, jie turi apsiginti, tai esminis dalykas, kurį reikia padaryti. Žinoma, jie priversti spręsti ir kitas problemas – ten siaubinga ekonominė krizė, korupcija. Tačiau taip pat faktas, kad dabar ji – padalinta šalis. Turime užtvirtinti Budapešto 1994 m. susitarimą: kad Ukrainos suverenumas ir teritorinis integralumas yra svarbu, ir netoleruoti ne tik dabar Ukrainos rytuose vykstančio karo, bet ir Krymo aneksijos.

- Ar palaikote Z. Brzezinskio mintį, kad Ukraina turėtų atsisakyti NATO perspektyvos?

- Ukrainos gynyba yra svarbi Europos ir JAV saugumui. Būtų keista galvoti apie Ukrainą tik kaip ES narę, pamirštant NATO, nes Rusija į tai reaguotų labai agresyviai. Bet dabar Ukraina nėra NATO narė, o Rusija vis tiek reaguoja agresyviai. Mes turime ginti Ukrainą, Budapešto susitarimas neturi nieko bendro su NATO. Ar gerbiame šį susitarimą? Jei Rusija gali pažeisti Jungtinių Tautų chartiją, skaldydama Ukrainą, Europos šalį, tai reiškia, kad kyla grėsmė Europos ir JAV saugumui. Kelti Ukrainos narystės NATO klausimą yra klaidinga, nes niekas to dabar ir nesiūlo. Siūloma ginti saugumą ir teritorinį integralumą Europos šalies, kuri nori būti demokratinė.

- Kalbant apie Baltijos šalis: jos jau yra iš dalies tapusios informacinio karo aukomis, taip pat nerimauja, ar nekonvencinio užpuolimo atveju tikrai būtų ginamos NATO. Kaip manote Jūs: ar grėsmė Baltijos šalims yra reali?

- Žinoma, kad reali. Nesutinku, kad Lietuvos saugumas yra visiškai garantuotas, ir nemanau, kad patys žmonės taip jaučiasi. Manau, kad vienas iš Rusijos tikslų yra sunaikinti NATO. Jei Rusija pasikėsintų į Lietuvos suverenumą ir teritorinį vientisumą ir NATO nereaguotų, tai NATO ir būtų sunaikinta. O toks ir yra tikslas. Todėl Vakarai ir NATO turi į tai rimtai žiūrėti. Yra dalykai, kuriuos galima padaryti ir nusiųsti teisingus signalus, kad tam būtų užkirstas kelias. Šiandien tikrai būtina atgaivinti (Rusijos) sulaikymo koncepciją. Jei nebūsime pasiryžę sulaikymui, situacija tik blogės, Rusija tik naudosis tuo.

- Kaip tokios mažos šalies kaip Lietuvos piliečiams motyvuoti save kovai su daug didesne ir galingesne, daugiau resursų turinčia Rusija?

- Ne aš turėčiau Lietuvai patarinėti – juk ši šalis kovojo už savo laisvę, ji mirė dėl savo laisvės ir suvaidino labai drąsų vaidmenį Šaltojo karo metu, daug lietuvių buvo išvežti į gulagus ir ten mirė.Tuo ir reikėtų remtis. Jūsų užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius diskusijoje sakė, kad reikia neprarasti budrumo ginant savo pačių laisvę. Tik klausimas, ar Lietuva gali gauti reikiamos pagalbos, kurios yra verta, iš kitų šalių, įskaitant ir mūsų.

- Dėkoju už pokalbį.