aA
„Kokių nors surogatų nevadinkime šeima.“ Išgirdus pastarąją mintį turbūt ne vienam iš mūsų atmintyje iškyla nacistinio režimo retorika, tačiau ši frazė priklauso ne kam nors kitam, o vienos didžiausių ir savo modernumą pabrėžiančios Tėvynės sąjungos vadovų Andriui Kubiliui.
Asta Pilypaitė
Asta Pilypaitė
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)
Rugsėjo 8 d. apskritojo stalo diskusijoje su Liberalų ir Centro sąjungos vadovu Artūru Zuoku, Tėvynės sąjungos pirmininkas diskusijos dalyvių paklaustas, ką galvoja apie šeimos statusą Lietuvoje, Andrius Kubilius atsakė: „Kokių nors surogatų nevadinkime šeima. Tai konstitucijos apibrėžtas institutas. Jeigu iš vaiko atimama teisė augti pilnoje šeimoje, tai niekas nediskriminuoja vaikų nepilnose šeimose – kaip tik tėvai, nesugebantys gyventi kartu, atima iš vaikų teisę augti šeimoje“. Tėvynės sąjungos vadovo teigimu, tokios šeimos yra už valstybės prioritetų ribų.

Šiuo metu tokių „surogatinių“ šeimų Lietuvoje yra dešimtys tūkstančių. Statistika liudija, jog dėl vienokių ar kitokių priežasčių šiuo metu išsiskiria kas antra šeima Lietuvoje, kasmet be vieno iš tėvų lieka 10 tūkstančių vaikų, ne santuokoje pernai gimė 9,4 tūkstančio vaikų. Skaičiai iškalbingi. Ar Andrius Kubilius mano, jog tūkstančiai vaikų ir jų tėvų turi likti už valstybės regėjimo lauko?

Kyla natūralus klausimas, ar vienišos motinos, praradę savo vyrus nelaiminguose atsitikimuose ar išsiskyrę dėl patiriamo nuolatinio smurto šeimoje beigi vyrai, netekę žmonų ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesugebėję išsaugoti šeimos ir vaikus auginantys vieni, nusipelno būti vadinami „surogatiniais“?
Asta Pilypaitė:

Esu įsitikinusi, jog visi vaikai turi teisę į pilnavertį gyvenimą ir valstybės rūpestį. Tokie politikų teiginiai tik supriešina visuomenę. Nesunku įsivaizduoti, kaip vaiką, valstybės požiūriu, iš „surogatinės“ šeimos sutiks jo bendraamžiai – ar jis netaps nuo to dar nelaimingesnis ar diskriminuojamas? Ar jis nusipelno būti vadinamas „surogatiniu“? Tai žeidžia ir motinas, ir vaikus.

Mano nuomonė sutampa su daugumos Lietuvos žmonių nuomone. Apklausų duomenimis, A.Kubiliaus kategoriškam pasisakymui šiandien tikrai nepritartų beveik 75 proc. Lietuvos gyventojų, laikančių šeimas, kuriose vaiką augina vienas iš tėvų, normaliomis.

Kyla natūralus klausimas, ar vienišos motinos, praradę savo vyrus nelaiminguose atsitikimuose ar išsiskyrę dėl patiriamo nuolatinio smurto šeimoje beigi vyrai, netekę žmonų ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesugebėję išsaugoti šeimos ir vaikus auginantys vieni, nusipelno būti vadinami „surogatiniais“?

Man darni šeima yra siekiamybė ir didelė vertybė. Tačiau tuo atveju, kuomet dviem žmonėm nesusiklosto santykiai, jie neturi kankinti savo vaikų nuolatiniais barniais ar kuriamomis įtampomis. Vaikas turi augti laimingas ir jei jis nepatiria laimės „standartinėje“ šeimoje, kodėl jis turi būti kankinamas?

Šiandien tokie kategoriški kai kurių politikų pasisakymai tik patvirtina, jog dauguma politikos senbuvių yra labai toli nuo paprastų žmonių gyvenimo ir problemų. Tai tik sustiprina mano norą ginti vaikų, mamų, tėvų ir šeimų, kokios jos bebūtų, teises.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0