Dešimtokai PUPP’us laiko prie kompiuterio. Lietuvių kalbos ir literatūros atsiskaitymas sudarytas iš dviejų dalių – teksto suvokimo bei gramatikos užduoties ir teksto rašymo. Duodamas laikas padaryti teksto suvokimą, mokiniai padaro, baigia užduotį, ją elektroniškai atiduoda ir iškart po to rašo tekstą.
Problema, kaip pasakojo Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos narė Lilija Bručkienė, daliai mokinių kilo būtent dėl rašinio. Dabar niekas nežino, kas atsitiko tiksliai, bet faktas yra toks, jog dalies mokinių darbai pradingo.
„Niekas nežino, kodėl ten įvyko taip, kaip įvyko. Didžioji dauguma turbūt buvo techninių nesklandumų. Aš manau, kad technologiškai iki galo nesutvarkyta sistema, kad, jeigu vaikas padaro užduotį, ji išsisaugotų automatiškai. Jis paspaudė ar nepaspaudė, ar baigėsi laikas ir jis nepaspaudė, dabar negalime pasakyti, kur buvo problema, bet akivaizdu, kad ji buvo. (…) Vieni šneka apie kelis tūkstančius, kiti – apie šimtus dingusių darbų, niekas tiksliai negali pasakyti“, – sakė L. Bručkienė.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga bando bent apytiksliai išsiaiškinti problemos mastą. Pasak sąjungos narės, lituanistai iš Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) yra gavę raštą su keliais pasiūlymais.
„Vienas pasiūlymas, kad, jeigu mokinys sutinka, iš tos dalies būtų rašomas nulis, būtų skaičiuojama bendrai, kiek jis surinko taškų iš kalbėjimo, teksto suvokimo, gramatikos, na, ir tada iš rašinio būtų nulis. Jeigu jis su tuo nesutinka, tada išreiškia pageidavimą dalyvauti pakartotinėje sesijoje ir po birželio 6 dienos kažkurią dieną galės perlaikyti: arba visos apimties patikrinimą, arba tik rašinį rašys iš naujo“, – pasakojo L. Bručkienė.
Pažymio vertė
Mokytoja sutinka, kad, įrašius nulį už dalį užduoties, bendras balas nukentėtų. Jos vertinimu, jeigu mokinys neplanuoja keisti ugdymo įstaigos, tuomet to žala daugiausiai būtų psichologinė.
„Jeigu jaunuolis nusprendė keisti gimnaziją, tai galbūt tai yra reikšminga, jeigu jis nori pereiti į gimnaziją, kur yra aukštesnės motyvacijos mokiniai, kur labai svarbus pažymys, ir kur, atnešus savo PUPP rezultatus, gali įstoti arba neįstoti. Jeigu mokinys lieka toje pačioje ugdymo įstaigoje, tai PUPP, visų pirma, yra savo jėgų išbandymas“, – kalbėjo L. Bručkienė.
Mokytoja sutinka, kad tokie nesklandumai gali sunervinti jaunuolius.
„Jei viskas būtų sklandų, galbūt pamatytum, ar sugebėjai? Kaip susitvarkei su stresu, su užduotimi? Gautum įvertinimą, matytum savo situaciją, žinotum, ką reikia tobulinti likusius dvejus metus, kur tavo silpniausios vietos? Aš visada savo dešimtokams sakau, kad tai yra toks savęs pažinimo ekstremalioje situacijoje patikrinimas“, – sakė L. Bručkienė.
NŠA pripažįsta sistemos trūkumą
NŠA pripažįsta, kad dalies dešimtokų, laikiusių lietuvių kalbos ir literatūros PUPP dalį raštu, teksto kūrimo užduoties darbai nebuvo pateikti į vertinimo sistemą. Pirminiais duomenimis tokių vertinimui nepateiktų darbų yra iki 1,9 proc. nuo visų dalyvavusių patikrinime.
„Darbai nebuvo pateikti vertinimui, nes mokiniai viršijo nustatytą 90 min. trukmę teksto kūrimo užduočiai atlikti ir mygtuką „Pateikti“ paspaudė praėjus nustatytam terminui. Darbai sistemoje yra išsaugoti, tačiau negali būti pateikti vertinimui, nes nėra galimybės atkurti darbo taip, kaip originaliai mokinys jį sukūrė (pvz., teksto struktūra, skyrybos ženklai), dėl ko vertinimas negalėtų būti objektyvus. Be to, būtų nesąžininga vertinti sistemoje išsaugotą mokinio rašinio dalį lygiai taip pat kaip ir tų mokinių, kurie per nustatytą laiką atliko ir pateikė užduotį“, – komentavo NŠA atstovė spaudai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė.
Vis tik Nacionalinės švietimo agentūros laikinojo direktoriaus Aido Aldakausko nurodymu sistemoje išsaugoti mokinių darbai ar jų fragmentai turi būti išimti ir pateikti vertinimui.
NŠA atstovė paaiškino, kad šių metų lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo dalis raštu buvo sudaryta iš dviejų dalių, iš kurių kiekvienai atlikti buvo skirta po 90 minučių. Greičiau atlikęs pirmą dalį, mokinys galėjo anksčiau pradėti antrą dalį, tačiau dėl to nebuvo pratęstas laikas antrajai daliai. Atlikdamas teksto kūrimo užduotį mokinys kompiuterio ekrane matė jai skirtą laiką – 90 min. Nepastebėjus pasibaigusio laiko limito, sistema automatiškai užbaigia užduotį.
Nacionalinė švietimo agentūra pripažįsta sistemos trūkumą, kad mokinys nebuvo papildomai perspėtas dėl besibaigiančio laiko užduočiai atlikti.
„Per pakartotinį Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą birželio 10 d. šie mokiniai galės atlikti lietuvių kalbos ir literatūros užduotį dar kartą pasirinkdami, ar nori atlikti pilnos apimties užduotį, ar tik teksto kūrimo dalį. Tokiu atveju, teksto suvokimo, kalbos pažinimo ir vartojimo dalies įvertinimas jiems būtų užskaitomas iš pagrindinės sesijos, o teksto kūrimo – iš pakartotinės sesijos.
Mokiniai taip pat gali pasirinkti gauti įvertinimą tik iš dalies žodžiu ir teksto suvokimo, kalbos pažinimo ir vartojimo dalies raštu. Apie tai mokyklos ir savivaldybės buvo informuotos praėjusį penktadienį“, – teigė J. Kažukauskaitė-Sarnickienė.