„Antrasis rinkimų turas pradėjo ryškinti bendrą rinkimų kryptį Seimo rudeniui, kada, panašu, teks rimtai pakovoti dėl valstybės krypties. Jeigu atrodė, kad antrajame prezidento rinkimų ture tokios būtinybės kovoti nebėra, iškrito tie kandidatai, kurie kėlė abejonių arba žvalgėsi nuo vakarietiškos krypties į kitas puses, tai Seimo rinkimuose ta konsolidacija gali būti labai specialiai telkiama, kad vertybės, kurios ypatingai dabar reikalingos vieningai Europai, o V. Putino interesus visi supranta ir suvokia, kad kuo didesnis susiskaldymas ir kuo didesnis nesutarimas, ir kuo didesnė marginalizacija šalių viduje, tai natūralu, kad tai jam padeda laimėti tiek laiką, tiek laikysenas Ukrainos karo atžvilgiu.
Tai suprantame, kad tai bus rimta, seniai jau matyta rinkiminė kova laikant ir žiūrint valstybės raidos kryptį: ar mes vis dėlto išlaikome Vakarų krypties horizonto matymą, ar vis dėlto pasirinkimu tampa tokios jėgos, kur nespjaunama į Konstituciją sulaužusių asmenų dalyvavimą, kur gal teisinės viršenybės principai yra paminami. Arba gali grįžti tam tikri laikai, kada senoji nomenklatūra demonstruodavo galią ir valstybės tikslą matydavo labiau kaip prieigą prie valdžios. Koncentruoti valdžią tam, kad galėtų aprūpinti taip vadinamas partijų šėryklas. Tai, matyt, tie laikai turėtų likti užmarštyje, bet toks pasirinkimas gali būti“, – specialioje naujienų agentūros ELTA suorganizuotoje diskusijoje po prezidento rinkimų pirmadienį kalbėjo M. Lingė.
Jo įsitikinimu, bus labai svarbu ir tai, ką su Seimo rinkimais nuspręs daryti trečioje vietoje prezidento rinkimuose likęs advokatas Ignas Vėgėlė.
Ir nors jis dar nepaskelbė savo sprendimo dėl dalyvavimo ar nedalyvavimo rinkimuose, ir apskritai rinkimai dar neįvyko, galimos koalicijos po Seimo rinkimų, anot M. Lingės, jau gali būti braižomos.
„Man atrodo, tas vertybinis apsisprendimas partijoms krypties atžvilgiu bus labai svarbus, ir kas, po kokia vėliava jungsis“, – akcentavo politikas.
Mano, kad dėl kai ko lengviau sutartų su socialdemokratais
Ar po Seimo rinkimų įmanoma vaivorykštinė koalicija, kurios sudėtyje kartu darbuotųsi TS-LKD ir socialdemokratai?
Jeigu provakarietiškos, neveikiančios antivalstybiškai, gerbiančios teisės viršenybę partijos norėtų, sąlyčio taškų galėtų rasti, tvirtino M. Lingė.
„Turbūt, kas yra svarbiausia, kokį tikslą iškelia politinės partijos ir vardan ko jos apskritai dalyvauja ir [vardan] kokių tikslų. Tų sąlyčio taškų provalstybiškai žiūrinčioms partijoms visada atsirastų, jeigu jos to norėtų“, – sakė jis ir Lietuvos socialdemokratų partiją apibūdino kaip tokią, kuri turi ilgą patirtį, dalyvavo svarbiuose valstybės formavimosi etapuose.
„Žiūrint į įvairius socialinius iššūkius ar į mokesčių politikos elementus, kurie svarbūs, manau, būtų dėl ko diskutuoti, ir kartais netgi sėkmingiau, negu mums sekėsi [sutarti], bet tai, matyt, jau kitas klausimas“, – kalbėjo M. Lingė ir žvilgtelėjo į šalia sėdinčią koalicijos partnerės Laisvės partijos pirmininkę Aušrinę Armonaitę.
Prezidento rinkimų antrajame ture TS-LKD kandidatė, premjerė Ingrida Šimonytė surinko 284 313 piliečių balsų ir liko antra. Ją su 879 731 balsu aplenkė antros kadencijos pareigose siekęs, savarankiškai išsikėlęs prezidentas Gitanas Nausėda.
Ar konservatorių tikslas šiuose prezidento rinkimuose ir buvo patekti į antrąjį turą, bet ne laimėti rinkimus?
M. Lingė tikino, kad absoliučiai taip ir kalbėjo apie tai, jog rinkėjų elgsena per prezidento rinkimus signalizuoja ir apie galimą jų elgseną per rudenį vyksiančius Seimo rinkimus.
„Partija, kuri dalyvauja visuose trijuose rinkimuose per vienerius metus, ir suprantant, kad partijai svarbiausi būtent spalio mėnesį – Seimo rinkimai, tai kaip kitokiu būdu galima būtų pamatuoti, ar tas pasitikėjimas, lyderystės pasitikėjimas yra išlaikytas. Juo labiau, kad Ingrida Šimonytė 2019 metais dalyvavo kaip nepartinė kandidatė, kaip remiama Tėvynės sąjungos ir nebuvo sąsajų su naryste. Tai dabartiniam variante mes matėme, kad rinkiminis faktorius veikia. Bet būtent spalio mėnesio Seimo rinkimų faktorius veikia elgsenas ir šituose rinkimuose“, – vertino politikas.
Sako, kad Šimonytė dar gali pagerinti pirmojo turo rezultatus
Jis teigė, kad dar pasiginčytų dėl to, ar rezultatai I. Šimonytės atžvilgiu prezidento rinkimuose yra triuškinantys.
„Rinkimai neprasideda nuo antrojo turo. Rinkimai turi ir savo pirmąjį turą, ir kur reikšmingų pasiekimų jau yra užfiksuojama ir po pirmojo turo rezultatų. Nežinau, kokius epitetus galima sakyti tuo atžvilgiu ir tų kandidatų, kurie iškrito po pirmojo rinkimų turo ir to palaikymo visuomenėje nesulaukia“, – pastebėjo M. Lingė ir pabrėžė, kad antrojo turo rinkimų rezultatai dar keisis, kai Vyriausioji rinkimų komisija galutinai suskaičiuos užsienyje balsavusių lietuvių balsus.
„Regis, kada kalbam apie saugumo situaciją, antrojo turo kandidatai turėjo panašų požiūrį į situaciją į grėsmes, į karo situaciją, į pagalbos Ukrainai svarbą ir stiprinimą. Čia tokio didelio skirtumo nėra. Bet, nepaisant to, Gitanui Nausėdai tai nesutrukdė pasiekti tokių rezultatų, kurie, taipogi, gal skamba antraštėmis kaip istoriniai ar rekordiniai, bet panašu, kad <...> šiai minutei nei Gitanas Nausėda nėra pralenkęs 2019 metų antrojo turo rezultatų, kai tada, berods, buvo 881 tūkst. rinkėjų balsų, tiek ir pati Ingrida Šimonytė turi dideles galimybes pagerinti pirmojo turo rezultatus, nors 2019 metais buvo atvirkščiai“, – kalbėjo TS-LKD rinkimų štabo vadovas.
Po Seimo rinkimų TS-LKD ieškos naujo partijos pirmininko – dabartinis partijos lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis yra pasakęs, kad vadovauti partijai nebesieks. Ar TS-LKD ištiks lyderystės krizė?
„Partiją ištiks demokratija. Aš manau, tikrai dar bus vieni rinkimai prie visų trijų šiais metais“, – atsakė M. Lingė.
Seimo rinkimai Lietuvoje vyks spalio 13 dieną. O apie vykusius prezidento rinkimus daugiau galite skaityti čia.