V. Mitė. Ką laimėsime iš Ukrainos gravitacijos link ES

Daug kas pastatyta ant kortos – ir ES, ir Ukrainoje, ir Rusijoje. Na ir, žinoma, Lietuvoje, kurios saugumas Ukrainai suartėjus su ES labai padidės. 

Vargu ar kas nors galėjo prognozuoti, kad taip ryžtingai sutarties pasirašymo imsis Viktoro Janukovyčiaus valdžia, laikyta smarkiai promaskvietiška. Dar daugiau, Ukrainos oligarchai, dauguma jų turintys ekonominių interesų Rusijoje, matomomis ir nematomomis gijomis susiję su kaimynine valstybe, tvirtai parems asociaciją su ES. Be jų pritarimo Janukovyčius vienas pats niekaip nebūtų galėjęs ryžtis tokiam istoriniam žingsniui. Taigi, promaskvietiška Regionų partija bei promaskvietiškas, sunkiai ukrainietiškai kalbantis Ukrainos prezidentas vykdo nacionalinius interesus atininkančią politika. Jai pritaria net užkietėję nacionalistai iš Vakarų Ukrainos.

Kodėl toks posūkis? Sunku atsakyti. Pats sutarties tekstas čia beveik nieko nepaaiškina. Tikriausiai niekada nesužinosime, ką aukšti Briuselio pareigūnai pažadėjo Janukovyčiui, jog jis pasuko Ukrainos laivą link Europos. Pažadai turėjo būti tikrai labai viliojantys. Juk nuo pat atėjimo į valdžią Janukovyčius vykdė nedemokratišką ir prorusišką politiką. Tai ir rusų kalbos kaip antros Ukrainoje kalbos įvedimas, ir Holodomoro neigimas, ir sustiprinta žiniasklaidos kontrolė, ir buvusios Vyriausybės narių, taip pat ir Julijos Timošenko, areštai ir net įkalinimai. Tiesa, Timošenko ir toliau sėdi kalėjime, bet Janukovyčius žada šią „problemą“ spręsti. Tikriausia ieškoma sprendimo, kaip tai padaryti „išsaugant veidą.“ Būtų visiškas absurdas, jei dėl vienos, nors ir žinomos politikės nebūtų pasirašyta asocijuota sutartis. Be to, ir pati Timošenko iš kalėjimo kameros ragina ją pasirašyti.

Beje, Timošenko, pagal dabartinius Ukrainos įstatymus, kaip teistas asmuo negali būti renkama į parlamentą. Žinoma, naujoji dauguma po parlamento rinkimų gali įstatymus pakeisti.

Tačiau didesnę grėsmę Regionų partijai kelia ne Timošenko vadovaujama „Batkivščinos“ partija, bet Vitalijaus Kličko Ukrainos Demokratinių reformų susivienijimas arba sutrumpintai UDAR. Kličko, vienas garsiausių pasaulio boksininkų, daug metų praleidęs užsienyje, puikiai žino, kas yra vakarietiška demokratija. Be to, jis turi ne tik geležinius kumščius, bet ir politiko uoslę bei racionalų problemų supratimą. Kitaip nei Timošenko, jis nebuvo valdžioje ir negalima atkasti jokių jo korupcinių ryšių.

Primename, jog Timošenko vadovavo visokiems valstybiniams energetiniams projektams ir vienu metu jos santykiai su Kremliumi nebuvo blogi. Laikyti Timošenko nepaliestu korupcijos angelu būtų naivu. Ji tikrai nėra Ukrainos Žana d’Ark. Be to ir politiniai jos ginčai su Viktoru Juščenka faktiškai pražudė Oranžinę revoliuciją – pirmą labai realią galimybę pasukti Ukrainą Europos link.

Po Vilniaus susitarimų pasirašymo Ukraina bus priversta vykdyti reformas ir ne tik ūkines. Tokie teismai, kaip Timošenko, bus neįmanomi. Ukrainos parlamentas jau priėmė paketą įstatymų, kurie iš esmės keičia teisinę situaciją šalyje. 

Reikia tik juos vykdyti. Juk Ukraina, pasirašanti sutartį su ES, dabar yra viena labiausiai korumpuotų valstybių pasaulyje, lenkianti net Rusiją. „Transparency International“ korupcijos sąraše 2012 metais ji užima 144 vietą greta Eritrėjos, Gvinėjos Bisau ir Sirijos. Rusija užima 133-ą greta Azerbaidžano ir Kazachstano. Lietuva – 48-ą. Iš viso sąraše yra 174 valstybės. 

Korupcijos , apimančios visą šalį nuo namų valdybų iki Prezidentūros, klausimas bus vienas svarbiausių pasirašius asociacijos sutartį. Rimta prekyba neįmanoma su valstybe, kur kiekvienam valdininkui reikia mokėti kyšius. Kaip spręs šiuos klausimus Ukrainos valdžia, neaišku, bet spręsti teks. Na, o Ukrainos oligarchai tikrai nieko nepraras – ne vienas jų jau seniai pastatė gamyklas Rusijoje, tikėdamiesi naudotis ir ES teigiamomis galimybėmis, ir Rusijos rinka.

Tačiau grįžkime trumpam prie Putino imperijos vizijos. Armėnija dėl savo geopolitinės padėties jau pareiškė prisijungianti prie Maskvos vadovaujamos Muitų sąjungos. Neaiškus Moldovos likimas, kur viską sunkina mafijinės Padnestrės respublikos egzistavimas.

Tačiau Kremliui daugiau rūpesčių turėtų kelti Uzbekija, kuri nežada jungtis į jokias sąjungas. Autoritarinė, beveik 30 milijonų gyventojų turinti Uzbekija tampa Vidurio Azijos supervalstybe. Kremliui turėtų kelti rimtą susirūpinimą, jog ši valstybė labai sparčiai vysto prekybinius santykius su Kinija. Be to, nacionaliniu požiūriu Uzbekija vieninga.

Be Uzbekijos ir Ukrainos Putino kuriama nauja Sąjunga yra nepilna. O tai didina ne tik Europos, bet ir viso pasaulio saugumą bei leidžia tikėtis, jog supratus, kad imperinės ambicijos niekur neveda, bus pradėti rimti pertvarkymai ir pačioje Rusijoje. Galbūt ji taps normalia valstybe, nuo kurios kiekvieno judesio nekrūpčios kaimyninės valstybės.