9768 straipsnių
Europos Sąjunga – 27 šalių grupė, kurią vienija bendra politika bei ekonomika. Europos Sąjunga (ES) buvo įkurta 1992 metais, pasirašius Mastrichto sutartį. ES buvo įkurta remiantis 1957 metais pagal Romos sutartį sukurta Europos Ekonominė Bendrija.
ES priima įstatymus vidaus ir teisingumo srityse, taip pat formuoja bendrą politiką žemės ūkio, žvejybos, prekybos bei regioninio vystymosi klausimais. ES taip užtikrina laisvą žmonių, kapitalo bei prekių ir paslaugų judėjimą tarp šalių narių.
19 valstybių įvesta bendra valiuta – Euras. 22 ES šalys taip pat priklauso Šengeno zonai, kurios teritorijoje panaikinta pasų kontrolė kertant valstybių sienas.
ES valdžią sudaro Europos Komisija, Europos Parlamentas bei Europos Vadovų Taryba. Europos Parlamento narius renka ES gyventojai, Europos Vadovų Tarybą sudaro vienas atstovas iš kiekvienos šalies narės – šalys pačios renkasi ar į tarybą siųsti prezidentą ar ministrą pirmininką. Europos Vadovų Taryba išrenka Europos komisiją, tačiau kandidatus dar turi patvirtinti ir Parlamentas.
Lietuva į ES įstojo 2004 metais.
Europos Sąjunga (ES) rengia muitų sąjungos reformą, ja norima naikinti numatytą tarifų išimtį smulkioms siuntoms, kuria naudojosi didžiosios kinų e. prekybos platformos, praneša „Verslo žinios“.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pritarė generolo majoro Mindaugo Steponavičiaus skyrimui kariniu atstovu į Lietuvos nuolatines atstovybes prie NATO ir Europos Sąjungos (ES).
JAV artėja itin įtempti prezidento rinkimai, o demokratų ir respublikonų kandidatai nesutaria beveik jokiais klausimais. Vis dėlto, abi partijos vis labiau linksta link vietinės pramonės skatinimo ir tarptautinės prekybos suvaržymų. Protekcionizmas ir reindustrializacija, panašu, jau įrašyti į JAV p...
Liepos pradžioje rašydamas apie Didžiųjų Vakarų lyderystės problemas, pradedant nuo Emmanuelio Macrono ir baigiant Joe Bidenu, sakiau: „JAV Prezidentas J. Bidenas – per žingsnį nuo kapituliacijos.“
Praėjusią savaitę, kaip ir buvo tikėtasi, Europos Centrinis Bankas nesumažino bazinių palūkanų normų. Tai nebuvo staigmena. Tikėtina, kad palūkanų normos bus ne daugiau nei du kartus mažinamos šių metų rudenį. Didesnė staigmena gal tai, kad problemos, siejamos su palūkanų normų mažinimo sprendimais,...
Nuo liepos pirmosios Europos Sąjungai pirmininkaujanti Vengrija su premjeru Viktoru Orbanu priešakyje nepraėjus nei trims savaitėms jau užsitraukė partnerių nemalonę. ES šalių atstovai kratosi vizitų į Budapeštą, o politikos ekspertai kalba apie žalą visai Bendrijai.
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai ketina ignoruoti Vengriją ir rugpjūčio mėnesį surengti savo pačių užsienio reikalų viršūnių susitikimą, užuot vykę į Budapeštą, kur numatytas ministro pirmininko Viktoro Orbano renginys, skelbia „Politico“.
Europos Sąjungai (ES) jau įvedus 14 sankcijų paketų Rusijai ir prilyginus ribojimus, taikomus Kremliaus ir Minsko režimams, ES pasiuntinys sankcijų klausimais Davidas O’Sullivanas mano, kad dabar svarbiausia stengtis išlaikyti priemonių efektyvumą, o ne ieškoti tolimesnių ribojimų.
Išrinktasis Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pasakė, jog tikisi geresnių santykių su Europa, nors ir kaltina šį žemyną nevykdant įsipareigojimų sušvelninti JAV sankcijų poveikį.
Europos Sąjungos (ES) lyderiai rengia bendrą atsaką Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano nevaržomai diplomatijai, siekdami nubrėžti raudonąją liniją ties jo kontraversišku susitikimu su Vladimiru Putinu, kurį Briuselis laiko ES sutarčių pažeidimu, rašo „Financial Times“.
Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano asmeninė diplomatinė iniciatyva Ukrainos atžvilgiu kelia susierzinimą partnerėms iš ES, o Briuselis tokius jo veiksmus vadina „kenkėjišku tvarkos drumstimu“.
Metinė (2024 m. birželį, palyginti su 2023 m. birželiu) infliacija sudarė 1 proc., pagal VKI apskaičiuotoji – 0,7, praneša Valstybės duomenų agentūra. Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2024 m. birželį apskaičiuota vidut...
Nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje gimstančių vaikų stipriai sumažėjo. Pavyzdžiui, dar 1994-aisiais jų buvo virš 40 tūkst., o dabar perpus mažiau. Toks gimstamumo mažėjimas viešojoje erdvėje jau vadinamas demografine krize, o Jungtinių Tautų prognozės rodo, kad nesiimant jokių veiksmų 2050-aisi...
Naujosios Prancūzijos vyriausybės pažadai gali paversti niekais arba pastebimai sulėtinti šalies įsipareigojimus visai Europai svarbiais klausimais. Panašu, kad šių metų Prancūzijos parlamento rinkimai turės ilgalaikės įtakos Europos Sąjungos politikai.
Šį vasaros savaitgalį pasimokykime dviejų žavingų Europos kalbų: prancūzų ir italų. Pradedam? Prancūziškai gauche (tariame „goš“) yra kairė. Itališkai kairė – sinistra. Dešinė prancūziškai bus droit (tariame „drua“), o itališkai – destra.
Europos Sąjunga (ES), nepaisant sveikos kritikos ir skepsio iš išorės, šiomis dienomis virsta vis labiau geopolitiškai kartu mąstančia ir, svarbiausia, veikiančia bendrija. Tai ypač naudinga ne tik Lietuvai ar Ukrainai.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Mathias Cormann kaip esminę Lietuvos pensijų sistemos problemą duodamas interviu „Delfi“ įvardijo tai, kad tiek prie „Sodros“ pensijos, tiek kaupiant antroje pakopoje prisidedama pernelyg menkomis įmokomos. Pensijų s...
Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiams nusprendus, kad Estijos premjerė Kaja Kallas turi tapti naująja Bendrijos užsienio politikos įgaliotine, Talinas džiaugiasi tokiu sprendimu. K. Kallas pakeis ispaną Josepą Borrellį. Tam dar reikės ir Europos Parlamento pritarimo. Moteris yra viena ryškiausių šal...
Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad diskusija dėl papildomo Europos Sąjungos (ES) gynybos finansavimo yra sudėtinga, nes valstybės narės nevienareikšmiškai vertina tokių priemonių, kaip bendro skolinimosi, naudojimą.
Prezidento ir parlamentinės daugumos konfliktų priežastys susijusios ne tik ir ne tiek su asmenybėmis, bet kaip jos supranta savo vaidmenį šalies politinėje sistemoje, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. Mažvydas Jastramskis.
