E.Lucasas. Bevizis režimas su Rusija bus, bet dar negreit

Įdomiai pasakyta – dėl „politinių“ priežasčių. Juk galima teigti, kad ir palaikančios šalys daro tai dėl „politinių“ priežasčių. Pastaruoju atveju geri santykiai su Rusija yra iškeliami aukščiau kitų prioritetų.

Nusprendę nenagrinėti retorikos matome, kad problemą iš tiesų sudaro du dalykai. Vienas iš jų – sąžiningumas. Ar turėtų Rusija pasirašyti sandėrį, kuris yra geresnis (galbūt net daug geresnis) nei tai, kas yra siūloma Rytų partnerystės šalims, pavyzdžiui, Ukrainai, Gruzijai ar Moldovai? ES daug kartų kritikavo Rusijos pasų išdavimo politiką Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, dviejuose separatistiniuose Gruzijos regionuose, kuriuose ryšiai su Maskva buvo paremti dosniu rusiškų pasų dalijimu. Jei dabar būtų panaikintas vizų režimas, tuomet tie rusiškų pasų turėtojai galėtų daug lengviau patekti į ES, o tai jau būtų labai neteisinga. Tai taip pat pakenktų patrauklumui (o kartu ir nepriklausomybei) tų valstybių, kurioms mes bandome padėti.

Antras dalykas – teisinis. Tam, kad būtų įteisintas bevizis režimas, Rusija privalo padaryti bent keletą dalykų. Pavyzdžiui, priimti tarptautines nelegalių imigrantų grąžinimo į tėvynę konvencijas ir atitinkamai elgtis su Rusiją lankančiais ES piliečiais. Kalbant detaliau, panaikinti blogai pagarsėjusią registracijos prievolę.

Daug platesnis klausimas, ar Rusijos valdžia nors kiek pritaria tokioms europietiškoms vertybėms kaip pilietinė laisvė bei žmogaus teisės. 

Mąstant apie tai galima lengvai susipainioti. Bevizis režimas nereiškia, kad bus galima keliauti be pasų. Niekas nekalba (bent jau kol kas) apie tai, kad Rusija prisijungs prie Šengeno. Ties siena vis vien veiks pasų kontrolės postai. Gerai žinomi nusikaltėliai, kaip kad už teisininko Sergejaus Magnitskio mirtį kalėjime atsakingi pareigūnai, vis dar gali atsidurti juoduosiuose sąrašuose.

Dabar egzistuojanti sistema veikia gana prastai. Daugelis padorių žmonių yra tiesiog atbaidomi šiurkštumo ir išlaidų, kurios laukia norint gauti vizą. Sistema nesulaiko banditų, šnipų ir kitų nusikaltėlių, o tiems, kurie moka ja naudotis, leidžia sukti gana pelningą verslą. Ji sukuria „Europos tvirtovės“ įvaizdį, tad daugiau dėmesio skiriama tam, kad žmonės būtų neįleidžiami, o ne tam, kad būtų palaikomi geri santykiai su kaimynais. Tai pateisina prastą Rusijos vizų išdavimo tvarką. Vizų panaikinimas leistų skirti daugiau laiko ir pinigų kitiems dalykams.

Be to, vizų panaikinimas išryškintų nepagrįstas ir paranojiškas paties Kremliaus strategijas. Bus įdomu pamatyti, kas nutiks, kai Kremliaus kritikai iš Vakarų, anksčiau metų metus negalėję gauti vizų, atsidurs prie Rusijos sienos. Ar jiems bus leista įvažiuoti?

Ideali vieta pradėti įgyvendinti šį sumanymą būtų Kaliningradas. Autentiškų biometrinių pasų išdavimas milijonui to regiono gyventųjų yra įveikiamas organizacinis iššūkis. Angela Merkel savo paskutinio vizito Lietuvoje metu tikino pritarianti šiam sumanymui (nors, kaip pati teigė, iki jo įgyvendinimo dar laukia ilgas kelias).

Lenkija šią idėją palaiko ypač stipriai (nors ir teikia pirmenybę platesniam požiūriui) ir svarsto galimybę, jei tik prireiks, įgyvendinti ją tik iš savo pusės. Ypatinga sutartis dėl Kaliningrado srities taip pat išryškins poreikį labiausiai į Vakarus nutolusį Rusijos regioną integruoti į europinę jo aplinką. Vien dėl šios priežasties Rusijos valdžia gali užvilkinti šį procesą. Juk vizų klausimas, kaip ir visa kita, vis dėlto irgi yra „politinis“ klausimas.