Romantikės lenkės: svarbu ne seksas, o špilkos spintoje

Atsakymai į šiuos klausimus sutilpo į leidyklos „Versus aureus“ išleistą Rimvydo Valatkos knygą „Jogailos akmuo Lenkija“ (Vilnius, 2015, 1200 egz.). DELFI jau publikavo šios knygos XI skyrių „Lietuvis Lenkijoje“. Šį kartą skaitytojų dėmesiui - XV knygos skyrius „Lenkė“.

Najwięcej witaminy mają
Polskie dziewczyny…

Daugiausia vitaminų turi Lenkijos merginos, kažkada liejosi iš garsiakalbių populiari Andrzejaus Rosiewicziaus daina. „Daily Telegraph“ apklausa atskleidė, kad britams iš visų pasaulio moterų pačios įdomiausios – lenkės. Gražios moterys – vienas iš 100 Lenkijos simbolių. Valstybiškai rimtai sudarytoje knygoje „Polskie symbole gražios moterys įrašytos šalia J. Piłsudskio, Jono Pauliaus II, komunistų saugumo nužudyto kunigo J. Popieluszkos, L. Wałęsos, Lenkijos himno, herbo, vėliavos, kovų už laisvę, Krokuvos ir daugybės kitų lenkui šventų ir svarbių dalykų.

- Kokia pirmoji mintis šauna į galvą išgirdus žodžius „meilė“ ir „lenkė?

– Mano prosenelė Paulina, kuri su vyru Medardu buvo ištremta į Sibirą, ir mano tėvas, iki gyvenimo galo dievinęs mano mamą, atnešdavęs jai gėlių ir nuolat kartojęs, kokia ji nuostabi, – sako Maria Przelomiec.

Praėjus keleriems metams po mamos mirties Marios draugė, BBC žurnalistė, pasiūlė jos tėvui susituokti. Tėvas taktiškai atsisakė. „Kai paklausiau, kodėl jis taip padarė, išgirdau trumpą atsakymą: visą gyvenimą buvau vedęs princesę, dabar neimsiu į žmonas tarnaitės. O juk mano londonietė draugė yra miela ir labai patraukli moteris“, – šiuo pastebėjimu romano vertą istoriją užbaigia Maria.

Per visą sudėtingą Lenkijos istoriją moters vaidmuo buvo svarbus. Nestebina ir lenkei rodoma pagarba. Kai kas apskritai sako, kad Lenkija išgyveno tik moterų dėka. Ar reikia sakyti, kad kartu su „lenkų siela“ Gintaro Končiaus prisimintas terminas „Matka Polka“ taip pat yra lenkų „išradimas“?

Ką reiškia šis iš XIX amžiaus atėjęs terminas? Tuo metu, kai lenkai vyrai guldė galvas už Tėvynę vienas po kito vykstančiuose sukilimuose, užsiėmė sąmokslais, sėdėjo kalėjimuose ar buvo ištremti į Sibirą, lenkų bajorė turėjo pasirūpinti namais ir dvaru, kad vaikai būtų ne tik sotūs, bet ir tinkamai patriotiškai bei katalikiškai išauklėti.

„Net ir šiandien lenkai Matka Polka kartais pavadina tas mūsų moteris, kurios daug dirba, puikiai uždirba, siekia karjeros, ir, negana to, dar bando būti visavertėmis namų šeimininkėmis“, – sako Jacekas Komaras.

Lenkaitės

© Scanpix

Lenkai turi ir kuo didžiuotis, ir kuo grožėtis. Nuo pat Jogailos žmonos, šviesiaplaukės, lieknos ir aukštos karalienės Jadvygos, kuri turėjo nepaprastai gražią galvos formą, iki 1989 metais „Mis Pasaulis“ išrinktos Anetos Kręglickos. Žavi buvusios pirmosios ponios Danuta Wałęsa ir Jolanta Kwasniewska. Ne tik D. Wałęsos vaidmenį sukūrusi, bet ir pirmąjį privatų teatrą įkūrusi aktorė Krystyna Janda, klasikinės muzikos festivalių siela Elžbieta Penderecka, Lietuvoje puikiai žinoma dainininkė Maryla Rodowicz, sėkminga verslininkė ir Lenkijos privačių darbdavių konfederacijos pirmininkė Henryka Bochniarz, kosmetikos gamybos bendrovę įkūrusi Irena Eris, rašytoja skandalistė ir Moterų partijos įkūrėja Manuela Gretkowska.

Manuela – ir viena ryškiausių Lenkijos feminisčių. Kartu su Agnieszka Graff, Kazimiera Szczuka ji bando kovoti už didesnes moterų teises. Ar feminizmas Lenkijoje populiarus? „Nelabai – Lenkijoje už bet kurią labiausiai išsilavinusią feministę kur kas labiau gerbiama 8 vaikų motina, konservatyvi namų šeimininkė D. Wałesa“, – atsidūsta Renata Mienkowska.

Nors Renata sako, kad Lenkijos politika, nepaisant to, kad šalies premjerė yra Ewa Kopacz, tebėra labai vyriška, o bendrovių valdybose moterų beveik nerasta, dirbančioms moterims Lenkijoje, jei tikėsime „The Economist“ naujausiu reitingu, sekasi geriau nei JAV ar Vokietijoje. Lenkija yra 4-oje vietoje pagal „stiklinių lubų indeksą“, sudarytą iš devynių veiksnių (moterų užimtumo lygis, vaiko priežiūros išlaidos, motinystės atostogų sąlygos, moterų vadovių skaičius). Iš 100 galimų punktų Lenkija surinko 73,1 ir ją aplenkė tik Švedija, Norvegija ir Suomija.

– Apie ką dabar Lenkijoje svajoja mergaitės?

– Lenkės mergaitės ankščiau norėdavo gerai ištekėti. Taip, kaip lietuvės dabar – aš visai rimtai, – bet dabar lenkės svajoja apie gerą darbą ir laimingą šeimą. Yra ir tokių, kurios svajoja būti manekenėmis, tačiau tokių nedaug, dauguma nori tapti žurnalistėmis, gydytojomis, dirbti didelėse korporacijose. Tačiau kur kas mažiau mūsų mergaičių dabar benori būti mokytojomis ar slaugytojomis, – sako Renata.

Tai, žinoma, tiesa, bet toli gražu nevisa.

– Neturiu supratimo, apie ką svajoja eilinė Lenkijos mergina. Mano nelabai tipiškoje aplinkoje, nors visos merginos baigia geras mokyklas ir universitetus, svarbiausia išlieka šeima. Nė viena iš mano daug jaunesnių pusbrolių žmonų nedirba, jos turi nuo trijų iki penkių vaikų, užsiima daugiausia namais, nors, žinoma, visos baigė aukštąsias mokyklas ir nė viena nėra namų višta, – kitą lenkės portreto pusę tapo M. Przelomiec.

– Tai kas tada pasikeitė?

– Tikriausiai tai, kad dabar jau nereikia „gelbėti pasaulio“ nei kovojant su okupantais, nei veikiant pogrindyje. Galima normaliai gyventi, – svarsto Maria.

Vaikai, šeima, Bažnyčia, tėvynė, darbas,– tokia tvarka dėsto ji modernios lenkės prioritetus.

– O meilė?

– Bent jau man meilė telpa į sąvoką „šeima“.

Katarzyna Korzeniewska visiškai pritaria Mariai dėl vaikų, šeimos ir meilės: „Dauguma lenkų ir lenkių, nepaisant kartos, gyvenamosios vietos ir išsilavinimo, sako labiausiai vertinantys šeimą. Lenkėms į tai telpa ir meilė, ir vaikai. Dirbti, įdomu tau ar neįdomu, vis tiek reikia – kad būtum gera žmona ir motina, užtektų pinigų ir kad turėtum, ką veikti tada, kai vaikai užaugs ir išeis iš namų. Tokius argumentus dabar girdžiu dažniausiai.“ Tačiau Katarzyna iš prioritetų skalės išbrauktų Bažnyčia ir Tėvynę. Anot jos, taikos metu, tai – tik abstrakcijos.

Rimvydo Valatkos knyga „Jogailos akmuo Lenkija“

© Leidėjų nuotr.

Brėždama lenkės vertybių vertikalę Renata Mienkowska pasiremia profesorės Dominikos Maison atliktu tyrimu, kuris rodo, kad meilė lenkei vis dėlto yra svarbi: vaikai, šeima, meilė, darbas, Bažnyčia, tėvynė. Tiesa, Renata čia pat nusišaipo, sakydama, kad taip tik deklaruojama, o tikrovėje darbas vis tiek aukščiau meilės.

– Lenkė, galima sakyti, yra atsidavusi meilei. Tačiau lenkė vis dar tebeieško riterio ant balto žirgo. Todėl ne tiek daug lenkių lengvai ir randa antrąją pusę. Ar reikia sakyti, kad dauguma jų yra šiek tiek nusivylusios gyvenimu, – aistringai išrėžia Renata.

– O kaip seksas? Kur jį įrašytume lenkės vertybių skalėje?

– Seksas lenkei kažkodėl yra nelabai svarbus. Gal todėl, kad jos mama jai aiškino, jog iš sekso nieko gero.

– Koks būtų tiesiausias kelias į lenkės širdį?

– Nesvarbu, koks tai kelias, juo vis tiek turi atjoti princas ant balto žirgo. Rimtai. Lenkės vis dar romantiškos, lengvai užkimba ant pigių komplimentų. Dėl to nemažai lenkių išteka už arabų. Bet ši situacija po truputį taisosi į gera. Kita vertus, Lenkijos vyrai labai jau išrankūs – jie kritikuoja negražias, apkūnias moteris, nors patys dažnai neprisižiūri, tikrai nėra princai. Dėl to ir išsirinkau vyrą lietuvį…

– Lenkė ištekėjo už lietuvio. Kaip į tai reaguotų jūsų geriausios draugės? Taip pat, kaip karalaitė Jadvyga į Jogailą, kuri, kaip rašo metraštininkas Janas Długoszas, „kada tik jis prie jos artindavosi, ji pikta nuo jo nusisukdavusi“?

– Bijau, kad jaunesnės paklaustų „a ta Litwa, tai čia kur yra? – juokiasi Katarzyna, kuri net neįsivaizduoja, kad kieno nors santuoka su kurios nors tautos atstovu užsieniečiu jos ar dar jaunesnėje kartoje ką nors kaip nors sujaudintų, nustebintų ar keltų kokių nors klausimų.

– Na, bent iš pradžių reakcija būtų maždaug tokia: „Tai tas tavo lietuvis – beveik kaip rusas, ar ne? O po to, greičiausiai pridurtų: „Na, jei tai rimti santykiai, tai jau įkliuvai – o gražių vokiečių ar britų tikrai neradai?“ – situaciją piešia Renata. Anot jos, lietuviai laikomi beveik rusais, įsivaizduojama, kad jie nuobodūs ir šiurkštūs. „O tai daugeliu atvejų nėra jau taip laaabai toli nuo tiesos...

– Mano artima bičiulė kaip tik ir yra ištekėjusi už lietuvio, – sako Maria, kuriai atrodo, kad tautybė nėra svarbi, svarbus, koks jis žmogus.

Ar lenkės yra puošeivos? Renata atsako „oi, taip“. Anot jos, lenkės labai ryškiai dažosi, bet ji priduria, kad laikai keičiasi. Vakarų įtaka vis stipresnė, jaunos lenkės puošiasi vis mažiau. „Apskritai tai lenkės yra kažkur per vidurį tarp neprisižiūrinčių vokiečių ir labai besipuošiančių lietuvaičių. Bet moterų su labai ryškiu makiažu ir drabužiais iš lėto mažėja“, – toks yra politikos mokslų daktarės Renatos Mienkowskos-Norkienės mados teismo verdiktas.

Žurnalistė Maria Przelomiec taip pat pastebi, kad „su statistinės lenkės stiliaus pojūčiu nėra turbūt itin gerai“: „Ypač jei kalbėsime apie kiek vyresnes ponias. Bet visa esmė, su kuo lyginsime. Lenkės rengiasi tikrai geriau nei vokietės, bet tikrai blogiau nei italės.“

Iš kur tada įsivaizdavimas, kad lenkės mėgsta puoštis labiau nei lietuvės? „Tai yra seno lietuvių mito modifikacija. Mat lietuviai tiki savo drovumu ir kuklumu, kurį priešpriešina lenkų ir rusų palaidumui. Iš čia, manau, ir kyla tas įsitikinimas kad lenkės, kaip ir rusės, mėgsta puoštis, o lietuvės kukliai tenkinasi savo natūraliu grožiu“, – nuvainikuoja mitą istorikė Katarzyna.

Pasak jos, Lenkijoje aiškiai vyrauja sportiškas stilius, o problema yra stiliaus neturėjimas, kai tiesiog nesuprantama, kur kas dera: „Tarkim, bažnyčioje per kokias krikštynas ar Pirmąją Komuniją staiga pamatai damą ryškiu makiažu ir aukštais „kablais“ bei pusnuogiu biustu. Graži, patraukli moteris, ir atrodo gerai, bet ne ta proga. Kitas toks pavyzdys – damos, peržengusios keturiasdešimties slenkstį, pilnesnių figūrų ir nelabai grakščių judesių „pasipuošia“ iš dukrų nusižiūrėtomis aptemtomis kelnėmis ir dideliais, paaugliškais auskarais. Gal iš tokių ryškių stiliaus nesusipratimų ir susidaro „puošeivų“ stereotipas?“

– Be kokio daikto neįmanoma įsivaizduoti lenkės drabužių spintos?

– Be juodų „špilkų“, – batelių aukštais, smailais kulnais, – sako Katarzyna.

– Daugumos lenkių spintos yra juodai pilkos. Be tokių drabužių sunku įsivaizduoti lenkės drabužių spintą. Nors būna ir spintų, pilnų beskonybės. Apskritai, lenkės, palyginti konservatyvios, todėl juoda suknelė, paprastos juodos kelnės ir vyrauja, – atskleidžia Renata.

Madą kuria ir lenkių stilių formuoja tokie dizaineriai kaip Maciejus Zienas, žvaigždžių pamėgta suknelių dizainerė Gosia Baczynska (ji buvo pirmalenkė Paryžiaus mados savaitėje), taip pat tokie dizainerių duetai kaip Simple, Bizuu, Bohoboco. Renata sako, kad Lenkijos žvaigždės mėgsta rengtis būtent lenkų dizainerių sukurtais drabužiais.

– Kas diktuoja madas? Kas yra Lenkijos grožio idealas?

– „Garsenybės, deja. Kurios žinomos dėl to, kad yra žinomos. Nors pasitaiko ir protingesnių žmonių, kaip garsi mūsų slidininkė Justyna Kowalczyk, sporto viršūnę ji pasiekė užsispyrimo ir darbštumo dėka. Be to, ji dar išgarsėjo tuo, kad prisipažino serganti depresija ir turėjusi persileidimą bei romaną su vedusiu vyru. Justyna yra žmonių gerbiama, nors dalis visuomenės pylė ant jos ir purvą. Lenkai pavydūs ir ypač negailestingi internete, – ne tik apie grožį kalba Renata.

– Nežinau, kas yra Lenkijoje moters grožio idealas. Kas diktuoja madas? Turbūt pirmiausia visos tos vadinamosios įžymybės, televizijos laidos ir moterų žurnalai. Aš pati mėgstu klasikinį stilių, geras kokybiškas medžiagas ir stengiuosi nepamiršti taisyklės, kad tikrai elegantiška moteris visada žengia atsilikusi puse žingsnio nuo mados, – taškus sudėlioja Maria.

Vilniuje dažnai besilankanti M. Przielomiec įsitikinusi, kad Varšuvos gatvė šiandien niekuo nesiskiria nuo Vilniaus gatvės.