Šunų augintojai kandžiojasi su neturinčiais gyvūnų kaimynais

Sankcijų prieš šunų augintojus imtasi po to, kai Prienų rajono gyventoją Juozą Gustaitį užpuolė ir stipriai apkandžiojo trys amerikiečių stafordšyrų terjerai.

Nukentėjusįjį gydantis Kauno medicinos universiteto klinikų Plastinės chirurgijos skyriaus chirurgas Vygintas Kaikaris, sakė, kad J.Gustaičiui diagnozuotas sunkus kūno sužalojimas - galvoje padaryta apie 12 kvadratinių centimetrų skersmens žaizda. Jam prireiks iš viso gal net trijų plastinių operacijų, tačiau net ir po jų vyriškis neturės pusės galvos plaukų.

Tuo tarpu klaipėdiškiai šunų mylėtojai prieš pat Naujuosius metus surengė protestą dėl savivaldybės ketinimų uždrausti auginti kai kurių kovinių veislių šunis.

Šunų veislyno "Fejerverkas" savininkas Andrejus Popovas Klaipėdoje išplatino kreipimąsi, kuriame kritikuojama ne tik visuomenės, bet ir valdžios nuostata prieš kai kurias kovinių šunų veisles.

A.Popovas, kartu su savo bendraminčiais, taip pat griežtai kritikuoja ir ketinimus priimti "antiveislinį" įstatymą. Uostamiesčio šunų augintojai aiškina, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, egzistuoja ne kovinių šunų, o apskritai šunų laikymo problema.

Šunų mylėtojai sakosi pritarią nuostatai, kad turi būti sugriežtinta visų šunų savininkų atsakomybė už augintinius, o ne draudžiamos kai kurios šunų veislės.

Kovinių šunų augintojai teigia, kad koviniai šunys išsiskiria ypatingu lojalumu žmogui. O agresyvūs esą gali būti bet kurios veislės šunys - šitai priklauso nuo šuns auginimo ir laikymo sąlygų.

Vis dėlto medikai pastebi, kad į ligonines atgabenama apie trečdalį žmonių, kuriuos apkandžiojo ne svetimi, o savi šunys. Neretai psichologiškai nestabilūs koviniai šunys (dažniausiai jų tėvai skirtingų veislių) puola lygiai taip pat šeimininkus, kaip ir svetimus žmones.

Beje, Vakarų Europoje, padažnėjus šunų užpuolimo atvejams, taip pat imta drausti auginti kai kurias šunų veisles.

Pavyzdžiui, Vokietijos vyriausybė priėmė įstatymą, draudžiantį įvežti, veisti ir laikyti pitbulius, amerikiešių stafordšyro terjerus bei stafordšyro bulterjerus, o dar 15 veislių šunims nustatė griežtus apribojimus. Tokie patys draudimai priimti ir Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Danijoje bei Švedijoje, o netrukus įsigalios ir Italijoje.

Tarkime, Vokietijoje potencialiai pavojingais žmogui laikomi bet kokie šunys, aukštesni nei 40 cm ir sveriantys daugiau nei 20 kg.

Vis dėlto šunų augintojai piktinasi, kad Vakaruose kampanija prieš šunų keliamą pavojų virto kampanija prieš bet kokius šunis ir jų šeimininkus. Žmonės, besipiktinantys šunimis, kad šie teršia aplinką, loja ir neretai apkandžioja praeivius, viešai koneveikia šunų šeimininkus.

Kokių veislių šunys Lietuvoje dažniausiai užpuola ir apkandžioja žmones, tokios statistikos nėra. Tačiau Lietuvoje žmones bene labiausiai piktina tai, kad šunys teršia aplinką - fekalijų gausu tiek daugiabučių namų laiptinėse, liftuose, tiek aplink namus. Apskaičiuota, kad pavyzdžiui, Klaipėdoje ir Kaune kasmet šunys “ant gatvės palieka” apie 1 tūkst. tonų fekalijų, Vilniuje dvigubai tiek.

Beje, Vakaruose šunį pavedžioti išvedantis šeimininkas nešasi ir maišelį su kastuvėliu į kurį deda šuns fekalijas.

Mūsų žmonės taip pat piktinasi, kad šunys vedžiojami be antsnukių ir be pavadėlių, tad jei ir nekanda, dažniausiai aploja sutiktąjį. Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama pažaboti keliamą valkataujančių šunų pavojų žmonėms, paskelbė viešąjį konkursą - teikti beglobių gyvūnų gaudymo, karantino ir eutanazijos paslaugas.

Laimėjusios konkursą įmonės šunų gaudymo, laikymo ir eutanazijos darbai bus finansuojami iš Vilniaus miesto biudžeto lėšų. Sugauti gyvūnai bus laikomi 3 paras.

Per tą laikotarpį tiekėjas privalo apie gyvūną pranešti gyvūnų globos draugijai, Lietuvos kinologų draugijai, taip pat per radiją, spaudą, kad ieškomas savininkas. Neatsiradus norinčių priglausti gyvūną ir praėjus nustatytam terminui, gyvūnams atliekama eutanazija.

Paslaugų tiekėjas turi užtikrinti, kad apkandžioję kitus gyvūnus ar žmones bei įtariami sergantys pasiutlige gyvūnai būtų 10 dienų izoliuoti karantine, ir juos stebėtų veterinarijos specialistas. Po to gyvūnui, kuriam diagnozuota pasiutligė, bus atliekama eutanazija.

Sugavus gyvūnus su registravimo žetonu ar antkakliu su adresu bus pranešama savininkui. Šis, atsiimdamas sugautą gyvūną, privalės sumokėti už šuns ar katės sugavimą, laikymą bei priežiūrą nustatytą mokestį.

Kita vertus, tai turėtų priversti sukrusti gyvūnų mylėtojus registruoti savo augintinius ir mokėti už juos mokesčius. Antraip, valkataujantį šunį sugavusi firma nežinos kam pranešti.