Per rinkimus balsavo apie 20-21 proc. rinkėjų

 (1257)
Europos Parlamento (EP) rinkimuose lietuviai kol kas balsuoja rekordiškai vangiai. Iki 19 val. prie balsadėžių buvo atėję tik 15,68 proc. rinkėjų, dar 4,12 proc. savo valią yra pareiškę iš anksto. Neaktyviai gyventojai balsavo ir pirmąją dienos pusę: iki 14 val. prie balsadėžių buvo atėję 8,53 proc. rinkėjų.
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, toks aktyvumas - vienas mažiausių iki šiol užfiksuotų, kai rinkimai vyksta visoje Lietuvoje.

"Tai yra vienas iš mažiausių aktyvumų, kai yra visoje Lietuvoje balsavimas", - sekmadienį Seime spaudos konferencijoje sakė Z. Vaigauskas.

Aktyviausiai balsuoja Šalčininkų (30,19 proc.), Vilniaus (25,51 proc.) bei Anykščių rajonų (20,11 proc.) rinkėjai, mažiausiai aktyvūs - Visagine (7,65 proc.), Jonavoje (11,31 proc.) bei Kaišiadoryse (11,49 proc. ).

Vilniaus mieste aktyvumas 19 val. duomenimis siekia 18,61 proc., Kaune – 16,50 proc., Klaipėdoje – 14,29 proc., Panevėžyje – 16,16 proc., Šiauliuose – 14,83 proc.

Iki šiol mažesnio rinkėjų srauto sulaukta tik rinkimuose, vykusiuose ne visoje Lietuvoje, o atskirose apygardose.

Sakykime, 2003 metais, iš Seimo pasitraukus prezidento rinkimų nugalėtojui Rolandui Paksui ir jo komandai, o konservatoriui Vitui Matuzui nusprendus parlamentaro mandatą keisti į mero postą, keturiose vienmandatėse apygardose vykusiuose rinkimuose iš viso tesulaukta 13,84 proc. rinkėjų.

2004 metais Lietuvai pirmą kartą renkant savo atstovus į EP, sekmadienį iki 10 val. buvo balsavę 5,64 proc., 14 val. - 23,91 proc., 19 val. - 39,43 proc. rinkėjų. Iš viso EP rinkimuose tuomet dalyvavo 48,38 proc. rinkėjų.

Kur kas aktyviau rinkėjai balsavo ir prieš tris savaites rinkdami prezidentą. Prezidento rinkimuose iki 10 val. buvo balsavę 5,74 proc., 14 val. - 26,54 proc., 19 val. - 44,28 proc. rinkėjų, iš viso rinkimuose dalyvavo 51,76 proc. rinkėjų.

Iki 10 val. EP rinkimuose buvo balsavę vos 2,09 proc. rinkėjų. Tuo tarpu tuo pačiu laikotarpiu per prieš tris savaites vykusius prezidento rinkimus buvo balsavę 5,74 proc., per pirmuosius EP rinkimus - 5,64 proc. rinkėjų.

Lietingą sekmadienį prie balsadėžių atskubėję valstybės ir politinių partijų vadovai netryško optimizmu - nesitikėjo didelio Europos Parlamento (EP)rinkimų aktyvumo. Nors blogas oras neskatino kišti nosies iš namų, visgi politikai mano, jog žmonių apatijos esminės priežastys kitos - rinkimų gausa, neįdomi kampanija ir kt.

Kitos Baltijos šalys aktyvesnės

Estijoje, sekmadienį irgi renkančioje atstovus į EP, iki vidurdienio buvo balsavę 22,7 proc. visų rinkėjų, dar daugiau, nei ankstesniuose rinkimuose į Europos Parlamentą 2004 metais. Tuomet iki 12 val. balsavo 13,5 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių. Estijos centrinės rinkimų komisijos duomenimis, per išankstinį balsavimą, kai balsus buvo galima atiduoti ir internetu, iš viso balsavo beveik 14 proc. visų balso teisę turinčių asmenų.

Tuo tarpu Latvijoje, kur rinkimai į EP kartu su savivaldybių rinkimais vyko šeštadienį, rinkėjų aktyvumas siekė 51,69 proc., panašiai kaip per prieš tris savaites prezidento rinkimus Lietuvoje.

Lietuvoje iki šiol mažesnio rinkėjų srauto sulaukta tik rinkimuose, vykusiuose ne visoje šalyje, o atskirose apygardose. Sakykime, 2003 metais, iš Seimo pasitraukus prezidento rinkimų nugalėtojui Rolandui Paksui ir jo komandai, o konservatoriui Vitui Matuzui nusprendus parlamentaro mandatą keisti į mero postą, keturiose vienmandatėse apygardose vykusiuose rinkimuose iš viso tesulaukta 13,84 proc. rinkėjų.

Lietuvoje sekmadienį antrą kartą vyksta rinkimai į Europos Parlamentą, juose dalyvauja 15 partijų.

Rinkimuose dalyvauja: Tautos prisikėlimo partija, Fronto partija, partija "Tvarka ir teisingumas", Lietuvos socialdemokratų partija, Žemaičių partija, Centro partija, Lietuvos liberalų sąjūdis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Pilietinės demokratijos partija, Krikščionių konservatorių socialinė sąjunga, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Darbo partija, Tautinė partija "Lietuvos kelias", Liberalų ir centro sąjunga, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga.

Balsavimas rinkimų dieną, sekmadienį, rinkimų apylinkėse vyksta nuo 7 iki 20 valandos.

Rinkimų į Europarlamentą Lietuvoje preliminarių rezultatų laukiama dar po kelių valandų.

EP nariai Lietuvoje renkami jau antrą kartą, tik dabar jų deleguosime ne 13, kaip prieš penkerius metus, o 12. Iš viso europiečiai renka 736 europarlamentarus.

Iš viso rinkimuose dalyvauja 15 partijų, kurios iškėlė 262 kandidatus. Rinkėjai kandidatų išdėstymą gali keisti – politiką, kuris sąraše įrašytas paskutiniu numeriu, galima perkelti į pirmą poziciją ir atvirkščiai.

Mandatų dalybose galės dalyvauti tik tos partijos, kurios gaus bent 5 proc. balsų, tačiau net toks kiekis negarantuos, kad politinė jėga turės savo europarlamentarą. Faktiškai joms reikės sulaukti gerokai didesnio rinkėjų pasitikėjimo.

Partijos kandidatų sąrašas dalyvauja skirstant mandatus, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip 5 proc.

Jei 5 proc. barjerą perkopusių partijų surinktas bendras balsų skaičius nesiekia 60 proc. nuo visų balsavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus papildomai įgyja kandidatų sąrašas, už kurį balsavo daugiausiai rinkėjų. Jei ir tuomet bendra balsų suma nepasiekia 60 proc. nuo visų balsavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja ir kiti sąrašai, tol, kol pasiekiamas 60 proc. balsų skaičius.

Mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas jų. Viename sąraše kandidatai gauna mandatus ta eilės tvarka, kuri sudaroma pagal rinkėjų paduotus pirmumo balsus.

Rinkimai į naujos kadencijos 736 vietų EP visoje Europoje vyksta 2009 metų birželio pradžioje.

Pirmą kartą savo atstovus į EP Lietuva rinko 2004 metų rinkimuose, tuomet rinkimuose dalyvavo 48,38 proc. rinkėjų, mandatus pasidalino 6 partijos iš 12 dalyvavusių partijų ir koalicijos.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Aktualijos

V. Uspaskicho sugrįžimas į politiką: kodėl būtent dabar (220)

2017 liepos mėn. 23 d. 21:20
Viktoras Uspaskichas
Kas vyksta Kaune
Viktoro Uspaskicho sugrįžimas į Darbo partiją sutapo su augančia neapsisprendusia ar nebalsuoti Seimo rinkimuose nusprendusia rinkėjų dalimi, kas sudaro palankias aplinkybes naujai ar senai politinei jėgai mobilizuoti naujus balsus.

Į Lietuvos kurortus spjovęs lietuvis atrado Vengriją: gaunu 1500 eurų algą, bet vykti į Palangą sau leisti negaliu (251)

2017 liepos mėn. 23 d. 20:19
Kainos kurorte prie Balatono ežero
Skaitytojo nuotr.
1500 eurų uždirbantis Vytautas nusprendė: Palanga ir Lietuvos kurortai – ne jo nosiai ir kišenei, tačiau per darbo kelionę užsienyje netikėtai atrado naują kryptį atostogoms. Dabar ilsėtis jis traukia į Vengriją, prie didžiulio Balatono ežero, kur kainos, jo teigimu, daug prieinamesnės, o sąlygos nei kiek nenusileidžia europiniams kurortams.

R. Valatka. Ar išgelbės Karbauskį LVŽS CK organas „Naisių pono teisybė“? (656)

2017 liepos mėn. 23 d. 18:25
Kuo blogiau, tuo geriau, sakydavo Kinijos komunistų pirmininkas Mao. Kuo dažniau užlipsiu ant grėblio, tuo akyse bus daugiau žiežirbų su pergale prieš Gretą suėdusią žiniasklaidą. Paskui pirmininką Mao tvatina sau į kaktą valstiečių pirmininkas Karbauskis. Paleisim savo gazietą, ir tauta sužinos, kiek daug mes, valstiečiai, jai gero padarėm.

Prisijuokavo: jauniausias Lietuvos rinktinės plaukikas nėrė į sensacingą pasaką specialiai DELFI iš Budapešto  (20)

2017 liepos mėn. 23 d. 20:23
Nuo šiol Panevėžio plaukikai turės juokauti atsargiau – jų pokštai pildosi. Prieš pasaulio čempionato 100 m plaukimo krūtine rungties pusfinalį Danas Rapšys iš tribūnos linksmino savo kraštietį Andrių Šidlauską, juokais ragindamas jį aplenkti Giedrių Titenį. O kai palietė baseino sienelę, A. Šidlauskas apstulbo: pranoktas buvo ne tik kus kas labiau patyręs tautietis, bet ir visas būrys elitui priklausančių konkurentų.

30 faktų apie moters kūną, kurių nežino net jos pačios (6)

2017 liepos mėn. 23 d. 22:13
Nepaisant to, kad moteris – didžiulė paslaptis, moksliniai faktai apie moters kūną gali daug ką paaiškinti apie bandymus ją įminti, rašoma redler.ru.