Balsuoti sekmadienį bus galima iki 20 val., preliminarių rezultatų laukiama dar po kelių valandų.
Rinkėjai gali pakeisti kandidatų eilę
Keliose šalyse - Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Airijoje. Kipre, Latvijoje, Maltoje, Čekijoje ir Slovakijoje - balsavimas jau įvyko anksčiau šią savaitę, Italijoje rinkimai vyksta dvi dienas - šį savaitgalį. Daugumos Europos Sąjungos (ES) narių, kaip ir Lietuvos, gyventojai europarlamentarus renka sekmadienį.
Iš viso daugiau nei 375 mln. žmonių renka 736 europarlamentarus. EP narių skaičius augo plečiantis Bendrijai. Nuo 2007 m. jį sudarė 785 nariai iš 27 valstybių. Pagal Nicos sutartį, pakeistą po Bulgarijos ir Rumunijos įstojimo, bendras europarlamentarų skaičius sumažės iki 736. Didžiausias politikų būrys – net 99, kaip ir dabar, atstovaus Vokietijai. Estai išlaikys 6 vietas, latviams vietoj 9 liks 8. Mažiausiai europarlamentų – 5 turi Malta.
Europarlamento rinkimai organizuojami laikantis atskirų šalių įstatymų ir tradicijų. Kandidatų sąrašus rinkimams į EP sudaro politinės partijos. Lietuvoje dalyvauti rinkimuose panoro 15 politinių jėgų - ir turinčių savo atstovų Seime, ir neparlamentinių.
Partijos sudarė savo kandidatų sąrašus, kuriuose yra nuo 8 iki 24 žmonių. Rinkėjai kandidatų išdėstymą gali keisti – politiką, kuris įrašytas paskutiniu numeriu, galima perkelti į pirmą poziciją ir atvirkščiai. Kaip užpildyti balsavimo biuletenį, parodyta čia.
Vienintelė renkama daugiavalstybinė institucija
Europarlamentas atstovauja valstybių piliečiams ES lygiu. Tai – vienintelė ES institucija ir vienintelė pasaulyje daugiavalstybinė asamblėja, kuri renkama tiesiogiai visuotiniuose rinkimuose. Pirmieji EP rinkimai įvyko 1979 m. birželį, taigi šiemetiniai rinkimai yra šeštieji. Nuo 1958 m. europarlamentarus deleguodavo valstybių valdžia ir jie turėjo dvigubus mandatus.
Nuo 1979 m. rinkėjų aktyvumas EP rinkimuose mažėjo. Daugelyje šalių, kurios naujai įstojo į ES, rinkėjų aktyvumas būdavo menkas. Lietuvoje praėjusį kartą balsavo tik 48,38 proc. rinkėjų, bet tai buvo daugiau nei ES vidurkis – 45,47 proc. Didesnis aktyvumas tradiciškai užregistruojamas Belgijoje, Kipre, Graikijoje ir Liuksemburge, kur balsavimas yra privalomas.
EP instituciją nuolat keitė ES plėtra. Bendrijos narių skaičius padidėjo nuo 6 iki 27, o EP narių – nuo 146 iki 736. Išaugo ir oficialių kalbų skaičius – nuo 4 iki 23. Per posėdžius politikai gali kalbėti ne tik angliškai, prancūziškai ar vokiškai, bet ir tokiomis retomis kalbomis, kaip maltiečių, gėlų ar, pavyzdžiui, lietuvių.
Bendrijos sutarčių pakeitimai gerokai išplėtė EP galias. Skirtingai nuo 1958 m., kai EP atliko daugiau konsultacinį vaidmenį, dabar jis turi lygias galias su šalių vyriausybių atstovais daugelyje ES teisėkūros sričių. Lisabonos sutartis, kurios ratifikavimas dar nėra baigtas, suteikia EP dar daugiau svorio.
Nors tradiciškai EP nelaikomas tokia įtakinga institucija kaip Europos Komisija ar ES Taryba, daugelis sprendimų priimama gavus europarlamentarų palaiminimą. Ypač svarbus EP vaidmuo tvirtinant ES biudžetą. Skirtingai nei kitos ES institucijos, politine prasme EP yra laisvesnis reikšti atvirą nuomonę tokiais klausimais, kaip santykiai su Rusija, tad neretai čia vyksta aštrūs ir pakankamai atviri debatai.
Į frakcijas buriasi pagal pažiūras, o ne tautybę
Valstybių atstovai EP yra susibūrę į frakcijas (politines grupes) ne pagal tautybę ar pilietybę, o pagal politines pažiūras. Šios kadencijos EP yra 7 frakcijos, dar trys dešimtys politikų nepriklauso nė vienai iš jų. Jokia frakcija neturi absoliučios daugumos mandatų.
Kiekvienoje frakcijoje dirba bent po 20 narių iš mažiausiai šešių šalių (ne mažiau kaip penktadalio visų ES narių). Po 2009 m. rinkimų šis reikalavimai pasikeis: mažiausias EP narių skaičius frakcijai suformuoti bus 25, o frakcijoje turės būti atstovaujama ne mažiau kaip septynioms valstybėms.
Nors dauguma rinkėjų yra moterys, tarp EP narių jų yra mažiau nei trečdalis. Lietuvoje šis rodiklis yra truputį geresnis - per praėjusius rinkimus europarlamentarėmis buvo išrinktos penkios moterys (38,5 proc.).
EP komitetų posėdžiai ir papildomos sesijos vyksta Belgijos sostinėje Briuselyje, tačiau kartą per mėnesį plenarinės sesijos persikelia į Strasbūrą, o administracinės įstaigos yra įsikūrusios Liuksemburge.
Po šiemetinių rinkimų įsigalios naujas EP statutas, kuris numato, kad visi EP nariai gaus vienodą darbo užmokestį, kuris sudarys apie 7665 eurus per mėnesį neatskaičiavus mokesčių ir bus mokamas iš ES biudžeto. Dabar atlyginimas mokamas iš atskirų šalių biudžetų ir paprastai yra toks pat kaip ir jų parlamentų narių, išskyrus Vengriją, Slovakiją ir Nyderlandus. Naujos kadencijos EP laukiama ir kitų naujovių.