M.Adomėnas. Juos pažinsite iš kamščio kvapo

Tuo metu atrodė, kad galima būtų padaryti vieną iš trijų dalykų:

1) gūžtelėti pečiais;

2) patarti Algirdui Butkevičiui pasiieškoti geresnių media planuotojų;

3) pasiūlyti pasimatuoti temperatūrą – ar neištiko paranojos priepuolis.

(Kad A. Butkevičius labai bijo paranojos, matyti iš to, kad prieš kelias savaites apskundus VRK niekaip politine reklama nežymėtą straipsnį žurnale “Gala” – kur Algirdas Butkevičius, be kita ko, prisipažino, kad “Vidiniu pasauliu esu panašus į katiną” – iš opozicijos lyderio pradėjo veržtis tokie vertinimai: „Jei konservatoriai ir toliau serga įtarumo liga, paranojos liga, tai jų komandos bėda. […] Kvepia bolševikiniu persekiojimu“.)

Bet štai – nepraėjo nė savaitė, o sąžiningosios, skrupulingosios socialdemokratų partijos kandidatas, Vilniaus vicemeras sulaikytas dėl kyšio ėmimo. Pas jį “rankinėje” rasta didelė grynųjų pinigų suma, galbūt tie patys 32,5 tūkstančio litų, kuriuos STT nurodo kaip paimto kyšio dydį.

Nesileisiu į šio įvykio peripetijas – gyvosios istorijos puslapius šiuo metu dar rašo STT, Generalinė prokuratūra ir VRK. Įdomesnis paaiškinimas, kurį pateikė šis su žurnalistais (ir –ėmis) glaudžiai bendraujantis Vilniaus politikas. Pinigai buvę jo asmeniniai, skirti rinkimų kampanijos finansavimui: „Rado, taip, pinigų. Aš dalyvauju kampanijoje. Tuos pinigus, kuriuos norėjau įnešti į sąskaitą ir apmokėti už stendų gamybą ir patalpinimą paėmė. (...) Taip, viską paėmė“ (Delfi.lt).

Tyrieji socdemai! Iš savo begalinio naivumo jie nežinojo, kad grynais pinigais į jokias rinkimų sąskaitas lėšų įnešinėti negalima, ir kad didžiausia galima suma, kurią galima paaukoti politinei kampanijai – vos virš 20 tūkstančių litų (žinoma, tuo atveju, jeigu asmeninės pajamos per metus siekia 200 tūkstančių litų – ji neturi viršyti 10 proc. apmokestinamų metinių pajamų). STT neabejotinai pasinaudojo kandidato nepatyrimu rinkimuose, teisės dalykuose bei piniginiuose reikaluose, ir suvystė Vilniaus vicemerą kaip kūdikį.

O štai dar vienas štrichas skaidriajam socialdemokratų rinkiminiam profiliui. Nuolat rūpindamiesi ir krimsdamiesi, kad konservatoriai turi daugiau stendų negu jie, kad Kubiliaus nosies įbrėžimai per ilgai transliuojami nacionalinėse televizijose, jie ir vėl užmiršo deklaruoti užsakomuosius straipsnius. Mat kaip kitaip paaiškinti tai, kad su “Kauno diena” platinamas žurnalas “Moters triumfas” (kaip iš akies trauktas žurnalo “Moteris” dvynys) nusprendė didelę savo apimties paskirti įvairiems socialdemokratų politikams? Čia Sigita Burbienė (LSDP kandidatė daugiamandatėje apygardoje) pasakoja apie savo namus, kuriuose vienu metu apsigyveno 13 kačių, o Milda Petrauskienė (Seimo narė, LSDP kandidatė Utenoje) išduoda savo tikruosius prioritetus: “Svarbiausia – geri batai, sutvarkyti plaukai ir nagai.” Per du puslapius savo išgyvenimais dalijasi Aušrinė Marija Pavilionienė (LSDP kandidatė Vilniaus Senamiestyje). Birutė Vėsaitė (LSDP kandidatė Šilainiuose) pasidalina nuosavo botanikos sodo turėtojo džiaugsmais ir sielvartais (pagrindinė problema – didelės išlaidos). Tačiau pastaruoju metu, rašoma straipsnyje, botanikos sodo asortimentas ėmė kisti: čia sodinama vis daugiau putinų (“Oi, neatsitiktinai!”, sušuktų tūlas sąmokslo teorijų ieškotojas). Keliais puslapiais toliau apie poeziją ir kaip svarbu poezijos žodį taikliai įterpti kasdienėse situacijose (“Pavyzdžiui, eidama į įstaigas ar kur kitur tvarkyti reikalų”) kalba Lilija Petraitienė – taip atspėjote: LSDP kandidatė Marių vienmandatėje apygardoje.

Tarsi jau būtų gana, bet ne – finis coronat opus: į moterų triumfui skirto žurnalo pabaigą užtikau Gediminą Kirkilą (Seimo narį, LSDP kandidatą Justiniškėse), besidalijantį įžvalgomis apie vyno pažinimą. “Pažintis prasideda nuo kamščio kvapo”, poetiškai skelbia antraštė.

Daugiau socdemų žurnale aptikti nepavyko. Tiesa, kiek socdemiškai nuskambėjo vieno žurnalo straipsnio mintis apie tai, kad “Erotiniuose sapnuose įvyksta tai, ko žmonės neleidžia sau patirti dieną, kai juos valdo visuomeninės programos, įvairios dogmos, tabu ir draudimai”, tačiau viską pasvėręs abejoju, ar tai buvo LSDP užsakomasis straipsnis. Beieškodamas politinių pėdsakų dar aptikau “Tvarkos ir teisingumo” kandidatę Žaliakalnyje Aušrą Ručienę, tačiau palyginti su socdemų gausa, TT pasirodymas tiesiog mažiau negu kuklus.

Sutik, mielas skaitytojau, kad tokia graži socialdemokratų plejada tarp vieno žurnalo viršelių negalėjo susiburti atsitiktinumo dėka. Taip pat bergždžiai ieškotum kokio nors politinės reklamos ar užsakomojo straipsnio žymėjimo – jų tiesiog nėra. Tad kai kitą kartą Algirdas Butkevičius prakalbės apie konservatorių “juodąsias technologijas” ar korupcinę reklamą, jau žinau, ką reikės daryti: pasiūlysiu pasikrapštyti akis – gal aptiks tą rastą, kurio savo akyje neįžvelgia.