Kiek kainuoja dujos arba kodėl V.Uspaskichui „Dujotekanos“ dujos pigesnės

Nors pagrindinė įmonė „Dalkia” dabar ginasi, sakydama, kad „Vilniaus energija” iš dviejų šaltinių, t.y. ir iš „Dalkia Lietuva”, ir iš „Dujotekanos”, dujas pirko už vienodą kainą, nutylima, kodėl savo įmonei „Dalkia Lietuva” vis dėlto nepardavė dujų už tiek, už kiek pirmiau pirko iš „Dujotekanos”, t.y. 16 proc. pigiau. Ir kodėl viso kiekio pati „Vilniaus energija” nepirko tiesiogiai iš „Dujotekanos”, o naudojosi dar vieno tarpininko paslaugomis.

„Dalkia” už tokį „popierinį” tarpininkavimą per pusmetį gavo 5 mln. Lt pelno. Kaip jis buvo paskirstytas ir ar kiek nors iš to laimėjo pati „Dujotekana”, gali atsakyti tik sandorio dalyviai.

Be to, Valstybės kontrolė pareiškė, jog dvi didžiausios dujų tiekėjos – UAB „Dujotekana” ir AB „Lietuvos dujos” – galėjo sumažinti dujų kainą vartotojams, tačiau to nepadarė. Esą jei šios dvi įmonės 2002 – 2004 m. atitinkamai importuojamų dujų kainos mažėjimui būtų mažinusios pardavimų kainas, „Dujotekanos” dujų pirkėjai būtų sutaupę 65 mln. litų, o „Lietuvos dujų” – 35 mln. litų.

Aiškėja ir kitas faktas – šiais ir praėjusiais metais „Dujotekana” kai kuriems vartotojams dujas pardavė gerokai pigiau nei kitiems. Tiksliau, tokią privilegiją gavo vienintelė įmonė – su buvusiu ūkio ministru susijusi AB agrofirma „Josvainiai”.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino, kad AB agrofirma „Josvainiai” sugebėjo iš „Dujotekanos” 2004 m. dujas pirkti tik su kelių proc. antkainiu, nors paprastai ši įmonė taiko nuo 15 iki 27 proc. pelno maržą.

„Antkainį jiems taikome tikrai nedidelį. Bet ir „Josvainių” perkami kiekiai yra maži”, – „Atgimimui” sakė „Dujotekanos” komercijos direktorius Marius Stonys. Nors, remiantis verslo logika, mažiems pirkėjams išsiderėti tokias palankias sąlygas paprastai yra labai sudėtinga.

Tačiau M.Stonys nenorėjo komentuoti, kodėl „Dujotekana”, viešai buvusio ūkio ministro įvardyta kaip esą prisidėjusi prie jo kompromitavimo, būtent V.Uspaskicho kontroliuojamoms įmonėms parduoda dujas gerokai pigiau nei kitiems laisviesiems vartotojams.

„Tikrai nekomentuosiu. Čia jau žurnalistų reikalas”, – teigė M.Stonys.

AB agrofirmos „Josvainiai” akcijų paketas priklauso buvusio ūkio ministro ir Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho šeimai. Savo ruožtu agrofirma „Josvainiai” kartu su V.Uspaskichu turi AB „Kėdainių grūdai” ir AB „Krekenavos agrofirma” akcijų.

Agrofirma „Josvainiai” 2004 m. pirko gerokai mažiau dujų nei kiti „Dujotekanos” klientai – 2,7 mln. kubinių metrų, tuo tarpu AB „Panevėžio stiklas” – 11,2 mln. kubinių metrų, o UAB „Vilniaus energija” – 295 mln. kubinių metrų dujų. Savo ruožtu agrofirma „Josvainiai” tiekia dujas keliems vartotojams: „Panevėžio energijai”, tiekiančiai šilumą ir Kėdainių miestui, „Krekenavos agrofirmos” naujajam mėsos kombinatui, Kėdainių konservų fabrikui ir Josvainių gyventojams.

Viktoras Gaižauskas, „AB agrofirmos „Josvainiai” direktorius, teigė nežinąs, nei už kiek įmonė perka dujas, nei už kiek parduoda kitiems vartotojams, o įmonės finansininkė teigia negalinti atskleisti komercinių paslapčių.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas teigė, kad komisija yra kalbėjusi su Konkurencijos taryba, mat čia galėtų būti ir kainos kitiems laisviems vartotojams diskriminavimo elementų. Anot V.Jankausko, Konkurencijos taryba šios padėties tirti nesiėmė.

Tuo tarpu Konkurencijos taryba, kito skundo pagrindu rinkusi visą informaciją apie „Dujotekanos” ir „Lietuvos dujų” pirkėjus – laisvuosius vartotojus, teigia negavusi iš įmonės „Dujotekana” sutarties su AB agrofirma „Josvainiai”. Tad šios institucijos darbuotojai teigia nežinantys, kokiomis kainomis įmonė perka dujas – tokios informacijos institucijos duomenų bazėje nėra.

Pasitraukęs iš ūkio ministro posto V.Uspaskichas pareiškė, kad bandymai jį kompromituoti – „Dujotekanos” darbas. Konfliktas tarp šios įmonės ir buvusio ūkio ministro į viešumą iškilo Seime pradėjus svarstyti Gamtinių dujų reguliavimo įstatymą. Šiuo įstatymu, kurio svarstymas yra nukeltas į kitą Seimo plenarinę sesiją, V.Uspaskichas esą siekė, kad Vyriausybė turėtų teisę riboti dujų perpardavinėtojų pelno maržą, jei ji nepagrįstai didelė.

Tuo metu buvo manoma, kad tai apkarpytų „Dujotekanos” pelną, nes bendrovė kurį laiką dujas pardavinėjo net 27 proc. siekiančia pelno marža. Tai leidžia nedidelei įmonei vien iš perpardavinėjimo uždirbti milijonus – 2004 m. „Dujotekana” pasiekė 299,783 mln. litų apyvartą, 2003–iaisiais apyvarta siekė 514,616 mln. litų. 2003 metais įmonės ikimokestinis pelnas siekė 55,8 mln. litų.

Pats V.Uspaskichas taip pat kurį laiką dalyvavo dujų versle, tačiau, manoma, kad jį bei jo kolegą A.Bosą iš rinkos išstūmė „Dujotekana”. Tapęs įtakingu politiku V.Uspaskichas ketino „perstumdyti” dujų rinką. Jis aktyviai gynė Gamtinių dujų reguliavimo įstatymą, kuris būtų finansiškai susilpninęs „Dujotekaną” ir greičiausiai išstūmęs iš dujų tarpininko pozicijos. Gamtinių dujų reguliavimo įstatymo priimti Seime nepavyko, o po kelių mėnesių V.Uspaskichas po kilusių skandalų nusprendė pasitraukti iš ūkio ministro posto.

„Atgimimo” šaltinių teigimu, greičiausiai tai, kad „Dujotekana” V.Uspaskicho įmonėms parduoda pigiau dujas nei kitiems, buvo tam tikra kyšio forma už galimybę dirbti. Visos dujos, kurias sunaudoja Lietuva, yra iš vieno šaltinio – Rusijos įmonės „Gazprom”. Tačiau bendrovė „Gazprom” yra ir įmonės „Lietuvos dujos” 34 proc. akcijų savininkė, ir turi „Lietuvos dujų” konkurentės – „Dujotekanos” – akcijų. „Dujotekana”, perkanti dujas iš „Gazprom” šiek tiek brangiau nei “Lietuvos dujos”, jas parduoda laisviesiems vartotojams su didesne pelno marža.

„Atgimimo” šaltinių duomenimis, įmonė „Gazprom” nesikiša į Lietuvos vidaus reikalus. Tačiau įmonė „Dujotekana” už galimybę dirbti Lietuvoje turi „susimokėti” pačiam tiekėjui. Esą todėl ji ir taiko gerokai didesnį antkainį parduodamoms dujoms.

Be to, įmonė „Dujotekana” aktyviai dalyvauja Lietuvos politikoje, remdama politikų rinkimų kampanijas. Vien Naująją sąjungą per 2004 m. Europos Parlamento rinkimus „Dujotekana” oficialiai parėmė 100 tūkst. litų, o per Seimo rinkimus rėmė ir partijas, ir skirtingoms politinėms partijoms atstovaujančius politikus, daugiausiai iš Klaipėdos regiono.

Kaip Lietuvoje atsirado dujų tarpininkai

Tai, kad Lietuvos dujų sektoriuje dujos vartotojams ilgą laiką tiekiamos iš to paties šaltinio – „Gazprom”, bet per kelias tarpininkų įmones, yra ir pačios Lietuvos, ir Rusijos specifikos padarinys.

Natūrali monopolija – įmonė „Lietuvos dujos” – iki privatizavimo dėl neveiksmingo administravimo ir nepakankamo valstybės požiūrio prarado pagrindinės dujų pardavėjos pozicijas, nors disponavo visu Lietuvos dujotiekio tinklu.

Pasaulinis dujų gavybos gigantas „Gazprom” ilgą laiką buvo vadintas valstybe valstybėje, centralizacija šioje įmonėje prasidėjo tik Rusijos vadovu tapus Vladimirui Putinui.

Tuo tarpu iki centralizacijos laikotarpio „Gazprom” darbuotojai ir su šia įmone susiję asmenys dalyvavo įvairiose „pinigų plovimo” schemose į privačias sąskaitas. Viena iš tokių schemų: tarpininkų įmonės kaimyninėse valstybėse. Lietuvoje veikė bent trys bendrovės: „Stella Vitae”, „Itera”, vėliau jas abi pakeitė „Dujotekana”. Šių įmonių veikla visiškai priklausė nuo dujų šaltinio – „Gazprom”. “Gazprom” darbuotojai tiesiogiai ar per tarpininkus dalyvavo ir jas valdant. „Gazprom” tarpininkų įmonėms dujas tiekdavo palankesnėmis kanomis.

Dar 2001 m. Rusijos koncernas pareiškė nesutinkąs, kad visas Lietuvai tiekiamas gamtines dujas tiesiogiai pirktų tik bendrovė „Lietuvos dujos”. Koncernas teigė siekiąs, kad būtų naudojamasi ir jo kontroliuojamos įmonės „Stella Vitae” paslaugomis.

„Stella Vitae” akcininkai buvo „Gazprom” ir jo kontroliuojamos įmonės bei verslo partneriai – Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos atstovai. Korporacija taip pat buvo susijusi ir su kita bendrove – „Itera”. Tarp dalyvaujančių tarpininkų versle – V.Uspaskicho, Antano Boso, Rimanto Stonio pavardės.

1998 m., kai „Stela Vitae” buvo didžiausia dujų tiekėja Lietuvoje, ši korporacija buvo pareiškusi pretenzijas į „Lietuvos dujas”. Tačiau vėliau, Rusijoje persistumdžius įtakoms, Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija skilo. Tarpininkavimą dujų versle iš „Stella Vitae” ir kitos įmonės – „Itera” – perėmė 2001 m. pabaigoje įsteigta „Dujotekana”. Tarpininkai ir toliau reiškė pretenzijas dėl dalyvavimo „Lietuvos dujų” privatizavime tiekėjo funkcijoms atlikti. Tačiau 34 proc. galiausiai nupirko pati „Gazprom” įmonė. „Lietuvos dujos” per keletą metų sugebėjo iš „Dujotekanos” laimėti dalį rinkos, siūlydama mažesnes kainas. Tačiau „Gazprom” turi akcijų šiose abiejose įmonėse.