G. Tervidytė. Metas kritiškai įvertinti begėdišką Izraelio propagandos mašiną

Taip, Palestina ir Izraelis. Taigi, kaip paliesti šią temą tokiu formatu, kad tiktų internetinės žiniasklaidos skaitytojams, kad ir po mėnesio kito galima būtų pasidalinti šiuo įrašu ir Gazos civilių gyventojų žūties skaičiai neatrodytų kaip aktualumą praradusios, nublankusios prieš kitas pasaulio negandas statistikos citavimas..?

Tiems, kurie įsigilinę į vieną ar kitą šios situacijos pusę, nebeturėtų kilti noras naudoti žodžius konfliktas ar karas, nes jie neapibūdina to, kas vyksta. (Reikėtų netrumpo analitinio ir teorinio paaiškinimo, kuo šie terminai skiriasi ir kodėl jie nevartotini, ypač dabartinėje, Gazos bombardavimo ir civilių gyventojų žudymo, situacijoje.) Taip pat tiems, kurie mano, kad puikiai žino, pažįsta, girdėjo, skaitė, suvokia ir nekenčia (atsiprašau, griežtai smerkia) arabus teroristus (taip yra mėgstama vadinti palestiniečius) turbūt šis įrašas labai nepatiks. Juk Jūs ir taip viską žinote ir jokia tiesa jūsų sąmonės srauto nepraskaidrins, nepriklausomai nuo to, ar cituosiu Jūsų mėgiamų politikų rasistinius, diskriminacinius ir neapykantą kurstančius pasisakymus, ar diktuosiu tarptautinių pasaulinių organizacijų statistiką, ar rodysiu vaizdinę ir garsinę medžiagą, kurioje yra užfiksuota ne tai, kas būtų malonu Jūsų akiai ir ausiai, ar pateisinama protui ir širdžiai.

Štai ir vakar, Gazos pakrantėje, priešais „ne vietoje ir ne laiku“ atsiradusius pasaulio žurnalistus ir jų kameras įvyko viena dramatiškiausių ir skaudžiausių „teroristų pašalinimo atakų“ – keturi berniukai, (pusbroliai) – Mohammad Baker (9 m.), Ahed Baker (10 m.), ZZakaria Baker (10 m.) ir Mohammad Baker (11 m.) –, žuvo nuo bombos. Pirmai bombai sprogus (viskas užfiksuota kameromis) berniukai ėmė bėgti tolyn ir tada į juos buvo nutaikyta antra bomba. Vieni sako, kad jie žaidė fubtolą, kiti (pvz. BBC) sako, kad jie rinko metalo nuolaužas, norėdami priduoti ir uždirbti šiek tiek pinigėlių savo žvejų šeimoms... Dar kiti sako, kad dėl šių absoliučiai beprasmių žūčių kalti tėvai, kurie leido vaikams vaikščioti „kur nereikia“...

O aš sakau, kad Izraelis, garsiai rėkdamas, kaip jam reikia gintis nuo teroristų ir kaip atšaukinėja bombardavimus (net 14! iš daugiau nei 2000 įvykdytų...), norėdamas apsaugoti civilius gyventojus, iš tiesų grasina numesti bombą ant ligoninės (ją apsaugojo tik viduje likę tarptautiniai savanoriai – kaip gyvasis skydas) bei liepia evakuotis visam šiaurės ir rytų Gazos ruožui, vykdo tiesiogines ir šaltakraujiškas žudynes. Žudynes žmonių, kurie jiems jau seniai nebe žmonės. Suprantu, kad skamba taip nemaloniai, kad net nesinori galvoti apie tai, bet, deja, pati esu susidūrusi ir akivaizdžiai mačiusi bei girdėjusi ištreniruotų IDF kareivių veiksmus ir kalbas... Jie yra mokomi, kad palestiniečiai ne žmonės. Dėl to jau seniai norisi nebe pykti, o, tiesiog gailėti...

Taigi, taupydama Jūsų laiką, nuoširdžiai siūlau aukščiau išvardintų įsitikinimų turintiems asmenims neskaityti to, ką žemiau parašiau. Tai tik sukels Jums nepagrįstą pyktį ir norą išsilieti ant, tikėtina, nieko blogo nepadariusių žmonių...

Šįkart kreipiuosi į tuos žmones, kurie nori daugiau sužinoti, kurie mato, kad kažkas mažoje „šventoje“ teritorijoje vyksta nesimetriškai, neaiškiai ir netvarkingai. Būtų labai gerai ieškoti objektyvios realybės, pagrįstos faktais, o ne istorinėmis tragedijomis ir kolektyviniu kaltės jausmu.

Deja, mes, lietuviai, solidarumo su Palestina aktyvistai, neturime absoliučiai jokio paramos šaltinio, visi dirbame įvairius darbus ir garsiai kalbame apie Palestiną dėl to, kad mums nuoširdžiai rūpi: patys matėme, gyvenome, dirbome ten ir niekas mums smegenų neplovė. Tai sakau dėl to, kad šiuo metu metamos itin didelės pajėgos (finansiniai ir žmogiškieji resursai) visame pasaulyje (Lietuva – ne išimtis) tam, kad vienos valstybės „tiesa“ būtų pirmuose puslapiuose, nenuilstančiuose interviu, komentaruose, straipsniuose, socialiniuose tinkluose ir visoje kitoje įmanomoje viešoje erdvėje. Deja, čia ne sąmokslo teorija,čia – nebeslepiama ir begėdiška propagandos mašina. (Jei netikite manimi, prašome detaliau) .

Suprantu, kad nėra smagu suvokti, kad mūsų nuomone yra manipuliuojama, tačiau labai paprasta tuo įsitikinti. Aktyvistai vykdo žiniasklaidos stebėseną, kalbos diskursą, viešai naudojamų terminų analizę, naudojamų kalbant viešai ir viską surašius juodu ant balto nekyla jokios abejonės, kad viena pusė yra reprezentuojama ir jai leidžiama pasisakyti visada ir visur. Plačiai naudojama vaizdinė medžiaga yra absoliučiai tendencinga. Štai praėjusią savaitę viena JAV naujienų agentūra („ABC news“) sugebėjo parodyti sugriautų namų, verkiančių žmonių nuotrauką ir pasakyti, kad tai Izraelio ir „Hamas“ bombų rezultatas...

Visi, kas nors kiek seka situaciją, žino, kad iki šiol Izraelyje nėra nei vieno sugriauto namo (Gazoje jų yra jau beveik 2000) ir nuo „Hamas“ atakos žuvo vienas asmuo. Taip, jie po kelių dienų atsiprašė už neteisingą informaciją, bet visi žinome, kaip įstringa matyti vaizdai ir girdėti žodžiai...O tie trumpi sakiniai apie neteisingai pateiktą informaciją gali ir praslysti...

Noriu, kad būtų visiškai aišku, kur yra nenugalimos pajėgos ir kodėl iš kitos pusės girdisi tik pavienių asmenų balsai, dažnai nurašomi „nesusipratusių mergaičių“ kritikai, nes daug patogiau nežiūrėti  į tas „mergaites“ rimtai (su mintimi, kad gal ir kiti jų nepastebės). Tos „mergaitės“ yra žmogaus teisių aktyvistės, ekspertės, kurios save laiko humanistėmis, vertinančiomis absoliučiai kiekvieną gyvybę, nepriklausomai nuo pilietybės ar odos spalvos, religijos ar etninės priklausomybės.

Daugelis Europos ir pasaulio valstybių jau visą savaitę rengia tūkstantinius protestus prieš kolektyvinės baisiausios (mirtinos) bausmės taikymą, civilių (šiuo metu iš beveik dviejų šimtų žuvusių žmonių – 80 proc. nužudytųjų yra civiliai, o iš jų apie pusė yra vaikai ir moterys; jauniausias nužudytas žmogus yra trijų dienų kūdikis) žudymą ir absoliučiai nežmogišką Izraelio kariuomenės ir politikų elgesį Gazos atžvilgiu. Artimiausia mūsų kaimynė, Lenkija ir pilietine išraiška, ir politikų pasisakymais aiškiai kalba apie visus pažeidimus ir ragina sustoti žudyti žmones.

Ateinantį penktadienį protestas vėl vyks Londone, jame bus iškelta ir Lietuvos vėliava, palaikanti žmones, kovojančius už savo tautos laisvę bei gedinčius savo vaikų, motinų ir tėvų.

Mūsų šalis yra viena iš tų nedaugelio, kuri tyli, kurios politikai nė akies krašteliu ar liežuvio galeliu neužsiminė apie netoli vykstančią tragediją... Viskas, ką mačiau, tai žmonių pasibaisėjimas, kad teko atšaukti atostogas... Na ką galima atsakyti į tai? Taip, užjaučiame, atostogos tai tikrai gyvenimo ir mirties klausimas..?

Mes, piliečiai, galime rinktis – ar lavinti savo smegenis, akiratį, atjautą ir pasaulėvoką, ar likti nelabai sandariame kokone, kuris vis tiek bus veikiamas išorinio pasaulio ir mums reikės labai sąmoningai stengtis apsimetinėti, kad to nejaučiame ir tai mūsų visai neveikia. Tiesa, iš kokono gali išsiristi drugelis, bet reikia gerai padirbėti – šie dalykai automatiškai nevyksta.

Visi sutinkame, kad gimimo vietos, laiko ir gimdytojų nepasirinksi. Nepasirenkame ir šalies, kurioje mus augina, motinos kalbos, kultūrinių dalykų ir savivokos kaip individo bei kaip sraigtelio tam tikroje visuomenėje su savo minusais ir pliusais...

Įsivaizduokime, kad gimėme okupuotoje teritorijoje (pasirinkite, Tarybų Sąjunga tada ar Palestina – dabar). Mus augina pagal tam tikras taisykles, labai saugodami nuo išorinių poveikių, nes niekad nežinai, ką ta išorė gali iškrėsti (koks tankas, kariuomenė ar bombelė, o gal koks informacinis karas, mažų mažiausiai, propaganda gresia). Mums liepia skaityti tam tikras knygas ir pasiduoti/atsiduoti tam tikram mąstymo būdui. Mūsų moralę ir pasitikėjimą savimi trypia kaip įmanydami. Skamba kažkur girdėtai..? Bet tai juk Palestina!

Jei gerai porą vakarų paskaitinėsite mažiausiai šališkuose šaltiniuose (pvz. akademiniuose darbuose, Izraelio taikos ir žmogaus teisių aktyvistų pasisakymuose) apie dabartinę situaciją, atrasite pateisinimą kiekvienam mano aukščiau surašytam žodžiui. Suprasite, kad tai, ką Jums bando įteigti tie, kurie pasakoja tik vieną „tikrąją“ istoriją, svaidosi žodžiais „teroristas“, „gynyba“, „vienintelė demokratija regione“ ir pan. Jie nori jus užliūliuoti į tą patį kokoną, nes tai, ko reikia jiems, yra visiška Jūsų apatija, kad jie sau ramiai galėtų atlikti darbus iki galo (mūsų žydiška valstybė su visa norima teritorija ir be visų nenorimų žmonių)... Po tų poros vakarų, suprasite, apie kokius darbus ir jiems įgyvendinti pasirinktą taktiką šneku

Izraelio ministras pirmininkas Natanjahu (nekalbant apie kitus ministrų kabineto narius, kurie Europoje už savo pasisakymus turbūt , tikiuosi, būtų tapę politiniais marginalais) jau atvirai spaudos konferencijose dėsto tik sunaikinimo poziciją, kritikuoja JAV už „nepalaikymą“ ir net nenori klausytis Vakarų valstybių vadovų prašymų sustabdyti atakas. Sunku įsivaizduoti, ką turėjo pasakyti JT (Jungtinės tautos), kad įtikintų priimti trumpalaikes paliaubas.

Taip, radikalų, piktų ir kerštingų žmonių yra visur, klausimas, kiek jiems galios galime suteikti rinkimais, tačiau šiuo metu, tai galioja ir Palestinai, ir Izraeliui. Kita vertus, demokratija tarsi ir yra apie tai, kad žmonės rinktųsi savo atstovus. Ir Gazoje, ir Izraelyje rinkimai pripažinti skaidriais, neginant „Hamas“ militaristinio sparno veiksmų, tačiau, teisybės dėlei, reikia pasakyti, kad tik po rikimų ši partija buvo pripažinta pavojinga. O jei pasigilinsite dar labiau, atrasite, kad jau yra nutekėję CŽV dokumentų, kuriuose yra įrodymai, kad ir JAV, ir Izraelis tiesiogiai teikė finansinę paramą šiai partijai ir jos stiprinimui, tam, kad ji taptų politine atsvara tuometinei Arafato partijai „Palestinian Liberation Front“ – PLO (Palestinos išlaisvinimo frontas).

Ar tą galią gali atimti blokadą taikančios valstybės karinės pajėgos, žudydamos civilius – vaikus, moteris, senolius, ligonius? Kalbu vėl apie tai, kad Izraelis nepaliaujamai kartoja, jog „tik ginasi“, nors paanalizavus, kaip, kada ir į kur taikomos bombos, aiškiai pasimato, kad dažnai taikiniais tampa civilių gyvenamoji aplinka, mečetės, ligoninės, mokyklos ir t.t.

Ar žinojote, kad „humaniškoji kariuomenė“ paskambina žmogui į namus arba į mobilų telefoną ir pasako, kad jo namas bus sprogdinamas. Tai būtų visai neblogai, jei tarp skambučio ir bombos nebūtų 58 s, o trauktis būtų kur. Primenu, kad Gazos ruožas yra 50 km ilgio, o plotis svyruoja nuo 5 iki 25 km, iš viso 360 km2. Kartais, skambučio nebūna, o vietoj jo, ant namo stogo yra susprogdinama „įspėjamoji“ bomba ir vėl paliekamos tos pačios 58 s traukimuisi... Negalioja tik manymas, kad vienų gyvybės yra mažiau vertingos už kitų. Parodykit man motiną, kuri neverks savo vaiko (suaugusio ar mažo) ir aš tada jūsų paklausiu, ar tikrai manote, jog atsiras žmonių, kurie savo ar kaimyno vaikus naudos kaip gyvus skydus (amžinai iškyla šitas absurdiškas argumentas).

Tai, ką daro Izraelis, yra nelegalu ne tik tarptautinės teisės atžvilgiu, tai nemoralu, ir jūs tai puikiai suprantate.

Gana provokatyviai keliu klausimus su labai paprastu tikslu – atvirai jį visada deklaruoju – noriu, kad žmonės patys domėtųsi, lavintų savo kritinį mąstymą ir nepasiduotų vienpusės istorijos primestam naratyvui. Skaitykite, klausykite, sekite žinias – vienos ateina iki jūsų pačios, kitas reikia atrasti, pagalvokite, kodėl taip yra?

Atraskite, kokie besikartojantys mūsų gražios lietuvių kalbos žodžiai (leitmotyvai) yra naudojami kalbant apie vienus žmones ir kitus, kaip viena tauta yra nužmoginama, o kita jau kelis dešimtmečius palaikoma aukos vaidmenyje...

Jokiu būdu neskatinu atsistoti prieš vienus, norint būti už kitus. Tai yra kvailiausia, ką galima su savo protu padaryti... Skatinu suvokti, kad kiekvienas žmogus turi savo istoriją, yra vertingas ir vertas universalių žmogaus teisių, o ne okupacijos ir bombų virš galvos (kaskart tai rašydama, galvoju, ar tie, kurie mane vadina teroristų rėmėja, suvokia, kad aš ir Izraelio gyventojams nelinkiu gyventi baimėje, pavojuje ir okupanto vaidmenyje).