aA
Prie senojo Vilniaus universiteto įkūrimo 1579 prisidėjo kelios žymios Lietuvos DK figūros. Pagrindinis šios mokslo šventovės fundatorius ir universiteto įkūrimo organizatorius, kurio vardas įrašytas į popiežiaus Grigaliaus XIII bulę universitetui – Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius.

Jo atminimo garbei Šv. Jonų bažnyčioje ilgus metus buvo švenčiama universiteto fundatoriaus diena. Vienas iš Vilniaus universiteto steigėjų greta vyskupo, buvo 1579 privilegiją išdavęs Lenkijos karalius ir Lietuvos dk Steponas Batoras. Jo gautas pritarimas buvo labai reikšmingas universiteto veiklos pradžiai. Neatsitiktinai Vilnių valdant lenkams 1919-1939 seniausia Lietuvos aukštoji mokykla vadinta Stepono Batoro vardu.

Istorinėje kultūroje kol kas menkiau žinoma Vilniaus universitetui taip pat nusipelniusi asmenybė – ilgametis karaliaus sekretorius, valdovo dvarionis Mikalojus Jasenskis. 1568 09 21 pagrindinis būsimos kolegijos steigėjas Vilniaus vyskupas V. Protasevičius iš jo pirko namą Vilniuje (dab. Universiteto g-vė 3, 5). Pirkinys buvo tikslinis, pardavėjas iškėlė sąlygą, kad tas namas būtų skirtas ne asmeninei vyskupo naudai, bet „mokslui jame ir švietimui žemionių ir visų kitų ir atvykusių žmonių sūnums, o būtent – kolegijai ordino vyrų arba brolių ir brolijos, kaip juos vadina, jėzuitų, kuriuos jo malonybė Vilniaus vyskupas į tą valstybę iš kitų kraštų atvykti ir Vilniaus mieste, tame mano parduotame name, jiems gyvenimą įkurti ir funduoti sugalvojo. [O jei jie neatvyks, tai tas namas] kitų daktarų ir mokytų žmonių kolegijai (…) turi būti laikomas“. Taigi buvusiuose M. Jasenskio namuose kūrėsi steigiamoji Vilniaus kolegija. 

Dar vienas universiteto steigimo epizodas taip pat byloja M. Jasenskio indėlį. Dėl tikybinių skirtumų Lietuvos DK senatoriams protestantams atsisakius pasirašyti pirmosios aukštosios mokyklos Vilniuje steigimo privilegiją, 1579 Steponas Batoras į Lietuvos sostinę pasiuntė savo sekretorių M. Jasenskį. Anot Mečislovo Jučo, šis esą sugėdino Lietuvos senatorius, kurie mokytis neleidžia, nenori nei Dievo pažinti, nei mokslų reikšmės pripažinti. Tiesa, tąsyk M. Jasenskis grįžo be Lietuvos antspaudo. Tik kai karalius ir vėl per sekretorių pagrasino, vicekancleris Eustachijus Valavičius 1579 patvirtino privilegiją Lietuvos DK antspaudu.

Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Lietuvos istorijos institutas
    
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0