1545 06 06 mirė Abraomas Kulvietis, reformacijos Lietuvos DK pradininkas

Apie pradinį jo išsilavinimą žinių nėra. Nuo 1528 studijavo Krokuvos universitete, iki 1535 – Liuvene, kur įgijo laisvųjų menų magistro laipsnį. Dar po metų studijas labai trumpai pratęsė Vitenbergo, o vėliau – Sienos universitetuose. Pastarajame 1540 įgijo abiejų teisių daktaro laipsnį.

1540-1541 žiemą grįžo į Lietuvos DK, apsisprendęs viešai skelbti reformacijos idėjas. Tuo tikslu prisistatė Vilniuje Valdovų rūmuose rezidavusiai karalienei Bonai Sforcai, tikėdamasis jos paramos platinant valdovės Tėvynėje Italijoje plitusias idėjas. Užsitikrinęs Bonos protekciją ir apėjęs Vilniaus vyskupo bei kapitulos institucijas (be jų leidimo), 1541 pavasarį Vilniuje atidarė savo mokyklą, pirmąją Lietuvoje humanitarinių studijų aukštesniojo tipo mokyklą (kolegiją) bajorų vaikams. Įkurta Liuveno Trijų kalbų kolegijos pavyzdžiu, joje mokėsi apie 60 mokinių. Tačiau mokykla gyvavo labai trumpai – veikė iki 1542 pavasario.

Vilniaus vyskupo Povilo Alšėniškio iniciatyva Lietuvos dk Žygimantas Senasis 1542 paskelbė dekretą prieš A. Kulvietį, kaltinant jį erezijos skleidimu. Dėl grasinimų ištremti bei konfiskuoti turtą, 1542 pabaigoje pabėgo į Prūsiją. Alšėniškio įsakymu, buvo įkalinta A. Kulviečio motina (tėvas mirė tų pačių metų pavasarį) ir keletas jo bendraminčių, konfiskuota dalis jo turto.

1543 Karaliaučiuje paskelbė viešą religinių pažiūrų pareiškimą „Tikėjimo išpažinimą“ (Confessio fidei), adresuotą karalienei Bonai. Savo veikale kritikavo tuometinės Lietuvos kultūrinės aplinkos bei Bažnyčios ydas (godumas, kunigų neišsilavinimas ir pan). Karaliaučiuje Prūsijos kunigaikštis Albrechtas paskyrė jį savo tarėju ir steigiamo universiteto paruošiamosios mokyklos – partikuliaro rektoriumi. Po trumpo sugrįžimo 1543 į Lietuvą, 1544 vasarą įkurtame Karaliaučiaus universitete gavo graikų kalbos katedros vedėjo vietą. Tačiau vos semestrą dirbęs universitete, 1545 pradžioje atsisakė šio darbo ir atvyko į Lietuvą. Čia tikėjosi sugrįžti visam laikui ir veikti Vilniuje.

Deja, 1545 balandį Vilniuje susirgo ir 1545 06 06, Švč. Trejybės išvakarėse mirė savo Kulvos dvarelyje. Manyta, kad Vilniaus vyskupo įsakymu, A. Kulvietis galėjo būti nunuodytas. Siekiant išgąsdinti „eretikus“, jo palaikų neleista laidoti kapinėse. Taip Lietuvoje, pradedant A. Kulviečiu, susiformavo tradicija protestantus laidoti kalvose už miesto.

Lietuvos DK neteko itin išsilavinusio, nemažai valstybės švietimui galėjusio duoti, bet taip ir nepritaikiusio savo žinių asmens, reformacijos pradininko, pirmosios aukštesniosios mokyklos Vilniuje įkūrėjo.

Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija