Tai parodė DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas. Tačiau specialistai daugelį šiuo metu populiarių sveikos mitybos postulatų vertina nevienareikšmiškai. Taigi kokias klaidas darome?
Žinių pakanka, bet maitinamės neteisingai?
Paklausti, ar respondentai, jų manymu, maitinasi sveikai, tvirtą „taip“ pasakė vos 7,5 proc., o trečdalis linkę nepasitikėti savo žiniomis, nors vis dėlto mano besimaitinantys sveikai. 25 proc. respondentų įsitikinę, kad jų mityba nėra sveika.
Sveikai besimaitinančios ir besidominčios sveika mityba dažniau nurodė moterys, taip pat aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai. „Sulieknėk sveikai“ vadovės, sveikos mitybos specialistės Vaidos Kurpienės nenustebino, kad būtent moterys dažniau domisi sveika mityba. Pasak jos, tai natūralu, nes jos ir dažniau gamina, ir labiau domisi savo šeimos sveikata. Pašnekovė teigė pažįstanti ne vieną moterį, kuri gilinasi į sveikos mitybos taisykles, nors pati neturi nei sveikatos, nei svorio problemų. Šios moterys nori, kad jų šeima sveikiau maitintųsi. Ne veltui vedę vyrai statistiškai gyvena gerokai ilgiau.
-
Ar Jūs maitinatės sveikai? (proc.) Taip 7,5 Greičiau taip 30,2 Greičiau ne 33,9 Ne 25,0 Nežino, neatsakė 3,4 Iš viso: 100
Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovo prof. Rimanto Stuko, kai žmogus vertina savo mitybą, vadinasi, jis turi tam tikrą žinių bagažą ir supratimą, kokia mityba yra sveika, todėl savo paties mitybos įpročius vertina kritiškai. Kritinis savo mitybos vertinimas rodo, kad pats žmogus suvokia, kad reikėtų kažką keisti. Bėda ta, kad dėl įvairių vyraujančių madų šiame kelyje labai lengva nuklysti klystkeliais ir prisidaryti daugiau bėdos nei naudos. Mat tos žinios apie sveikos mitybos taisykles ne visada būna teisingos.
„Kaip rodo objektyvūs tyrimai, kai pagal maisto produktų pasirinkimą ir suvartojimą galime įvertinti faktinę mitybą, maždaug apie 20-25 proc. žmonių iš tiesų maitinasi sveikai. Visi kiti vartoja pernelyg daug tų produktų, kurių, jų manymu, reikėtų atsisakyti: riebių, saldžių, sūrių produktų, pusgaminių ir pan.“ , - teigė pašnekovas.
-
Ar domitės sveika mityba? (proc.) Taip 46,7 Ne 53,3 Iš viso: 100
Kurios sveikos mitybos taisyklės mitai, o kurios – tiesa
Paklausti, su kokiais valgymo įpročiais labiausiai siejasi sveikos mitybos sąvoka, bene daugiausiai respondentų nurodė visko valgymą su saiku (per 47 proc.) bei ekologiškų produktų vartojimą (beveik 42 proc.). Mažai nuo šių punktų atsilieka ir mėsos ribojimas. Moterims sveika mityba pirmiausia siejasi su valgymu su saiku, kalorijų skaičiavimu, nevalgymu po 6 valandos bei ekologiškų produktų vartojimu. Vyrai dažniau tai suvokia kaip mėsos ribojimą.
Jauniausiems respondentams (18-25 metų) sveika mityba dažniau sietina su žaliavalgyste, ekologiškų produktų vartojimu, vidutinio amžiaus respondentams (35-55 metų) nevalgymas po 6 valandos, ekologiški produktai. Vyresni nei 55 metų respondentai dažniau įvardijo valgymą su saiku, mėsos ribojimą.
-
Su kuo iš išvardintų Jums pirmiausia siejasi sveika mityba? (proc.) Valgymas visko su saiku 47,4 Ekologiškų produktų vartojimas 41,8 Mėsos ribojimas 36,8 Kalorijų skaičiavimas 27,7 Žaliavalgystė 26,3 Nevalgymas po 6 valandos vakaro 24,9 Vegetarizmas 22,3 Valgymas tik išalkus 15,3 Valgymas ko norisi 5,6 Neturiu nuomonės 11,4
Galimi keli atsakymai. Bendra atsakymų suma viršija 100 proc.
V. Kurpienė, komentuodama šiuos teiginius, pabrėžė, kad juos reikėtų vertinti nevienareikšmiai. Tarkime, valgymas visko su saiku neatspindi, kokie produktai pasirenkami. Žinoma, nėra maisto, kurio niekada negalima būtų valgyti, tik vieni produktai yra vertingi, kiti – menkaverčiai. Kartais juos valgant nieko baisaus nenutiks, nors jie neturi daug maistinių medžiagų, bet jei šie produktai bus vartojami nuolat, tegu ir su saiku, tokia mityba nebus sveika.
Ekologiški produktai iš tiesų auginami su mažesniu kiekiu chemikalų, bet, kaip bebūtų paradoksalu, ekologiškų prekių parduotuvėse galima rasti net ekologiškų bulvių traškučių ar riestainiukų, pagamintų iš baltų, šlifuotų kviečių miltų bei cukraus. Nors jie ir ekologiški, nėra sveiki. Tačiau jei renkamės iš principo sveikus produktus, kurie dar ir ekologiški, tai geras pasirinkimas.
„Su mėsos ribojimu visiškai sutinku. Lietuvis dabar mėsą valgo tris kartus per dieną, o tai tikrai yra per daug. Jokiais laikais tokiais kiekiais mėsos mes nevalgėme. Tuo tarpu kalorijų skaičiavimas paprastai siejamas su dietomis ir maisto ribojimu, dažnai neturinčiu nieko bendra su sveika mityba. Jei po šiuo teiginiu slypi nepersivalgymas, tuomet jau būtų sveikos mitybos principas. Taisyklė nevalgyti po 6 val. vakaro tinka tik tie žmonės, kurie eina miegoti devintą valandą, tačiau dauguma juk gulasi kur kas vėliau. Taigi todėl taisyklė turėtų būti tokia: pavalgyti ne vėliau kaip 3 valandos iki miego, kad einant miegoti skrandis jau būtų tuščias.
Valgymo tik išalkus taip pat negalima vertinti vienareikšmiškai. Jeigu žmogus valgo labai sąmoningai, ši taisyklė labai gera. Tačiau žmonių pažįstu labai mažai, o daugelio mūsų alkio ir sotumo centrai nuslopinti. Žmonės nevalgo reguliariai, peralksta, o tada neišvengiamai persivalgo. Tuo tarpu sotumo jausmas dažnai visai neatpažįstame, nes visi esame užauginti pagal taisykles, kad kas įdėta į lėkštę, tai ir reikia suvalgyti. Be to, jei valgome daug miltinių produktų, saldumynų, užkąsti norime maždaug kas 1,5-2 valandas, nes šis maistas pats savaime skatina užkandžiavimą. Lygiai tą patį reikėtų pasakyti ir apie valgymą, ko norisi. Jei žmogus valgo subalansuotą maistą, jis jaučia, ko jam gali trūkti, bet jei norisi saldumynų, miltinių produktų, tai akivaizdus signalas, kad mityba yra netvarkinga, o organizmas išderintas. Taigi daugeliui šiuolaikinių žmonių valgymas ko norisi gali tik pakenkti. Pavyzdžiui, visi žinome, kad rūkytos dešros nėra sveika, bet jų mums norisi. Kodėl? Galima spėti, kad iš tiesų mums trūksta chloro, kurio galime gauti ir su kur kas sveikesniais produktais“, - aiškino specialistė.
„Žaliavalgystė – itin kraštutinė mitybos sistema, tačiau jei didžiąją dalį raciono sudaro riebalai – sėklos, riešutai ir aliejai, taip pat bus valgoma daug vaisių, o daržovių – mažai, mano nuomone, tai nebus sveika mityba. Daug žaliavalgių iš tiesų yra pridarę didelių klaidų dėl per didelio riebalų vartojimo. Nesakau, kad žaliavalgystė yra blogai, tačiau reikia žinoti, kad pasirenkant bet kurią mitybos sistemą, reikia, kad joje būtų teisingas santykis tarp baltymų, riebalų ir angliavandenių. Jei racione per 40 proc. riebalų, tai nesveika mityba. Tačiau iš žaliavalgių mes visi galime pasimokyti valgyti daugiau neapdorotų daržovių. Tuo tarpu net ne visi vegetarai jų valgo pakankamai“, - teigė V. Kurpienė.
Ar iš tiesų reikia atsisakyti riebių produktų?
Paklausti, kokių produktų reikėtų atsisakyti pirmiausiai, kad mityba būtų sveika, respondentai įvardijo visus tuos produktus, apie kurių žalą sveikatai dažnai ir diskutuojama viešojoje erdvėje: ribius produktus, pusfabrikačius, cukrų, saldumynus ir pan.
Moterys dažniau įvardijo daugiau produktų, kurių reikėtų atsisakyti. Cukrų dažniau įvardijo vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo atstovai. Pusfabrikačius – vyrai, jauniausio ir vyriausio amžiaus, atstovai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai. Konditeriją – aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai. Druską – vyriausio amžiaus atstovai.
-
Kurių trijų produktų, Jūsų nuomone, pirmiausia reikėtų atsisakyti maitinantis sveikai? (proc.) Riebūs produktai 65,1 Pusfabrikačiai 58,8 Cukrus 49,2 Konditerija 37,0 Druska 24,5 Miltai 23,8 Neturiu nuomonės 8,7
Galimi keli atsakymai. Bendra atsakymų suma viršija 100 proc.
V. Kurpienė teigė šimtu procentų sutinkanti, kad pusfabrikačiai, cukrus ir konditerija yra žalingi sveikatai. Druskos mums šiek tiek reikia, bet kaip parodė prieš keletą metų darytas tyrimas, lietuviai jos vartoja tris kartus daugiau nei reikia. Labai daug druskos, kaip ir cukraus, mes gauname paslėptu pavidalu: su duona, sūriais, rūkytais, vytintais, sūdytais ir raugintais produktais.
„Riebūs produktai nebūtinai nesveiki, pavyzdžiui, šalto spaudimo aliejai. Riešutų riebumas gali būti iki 80 proc., tačiau tai sveikas produktas, jeigu jie nekepinti, nesūdyti, ne šokolade. Tiesa, per dieną jų reikia labai mažai – apie 30-40 g. Tai maždaug pusė saujos. Riebi mėsa iš tiesų nėra sveika, tačiau riebi žuvis apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Nevartojant pakankamai nesočiųjų riebalų, kurių turi minėti produktai, didėja aukšto cholesterolio bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Pieno produktus aš vartoju ribotai, bet renkuosi normalaus riebumo, nes į liesesnius produktus pridedama krakmolo ir paprastųjų angliavandenių – cukraus atitikmens. Todėl jie yra nesotūs ir skatina alkį. Miltai – visai geras produktas, jei rinksimės ne baltus šlifuotų grūdų miltus, o pilno grūdo ar avižų miltus“, - aiškino specialistė.
Kada dar ne vėlu sveikai maitintis
Daugiau nei pusė respondentų įsitikinę, kad sveikai maitintis reikia visada, nors, kaip parodė ankstesnės lentelės, taip daro ne visi taip manantys. Būtinybei sveikai maitintis visada dažniau pritaria moterys, 36-55 metų amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų atstovai. Sveiką mitybą su sveikatos problemomis dažniau linkę sieti vyrai, vidutinių pajamų atstovai.
„Mityba yra rutina ir ji turi būti subalansuota kiekvieną dieną. Išimtį galima padaryti tik kartais. Gerai, kad dalis žmonių susigriebia bent tuomet, kai patiria sveikatos problemų, nes, pavyzdžiui, cholesterolis, rėmuo, kraujo spaudimas puikiausiai tvarkosi vien mitybos pagalba, jeigu liga neužleista“, - teigė pašnekovė.
-
Jūsų nuomone, sveikai maitintis reikėtų... (proc.) Visada 59,1 Po 30 m. 5,7 Po 40 m. 4,2 Po 50 m. 5,6 Kai kyla sveikatos problemų 22,0 Kai didėja svoris 8,8 Neturiu nuomonės 6,2
Galimi keli atsakymai. Bendra atsakymų suma viršija 100 proc.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2013 metų gruodžio 12–20 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!
