Žaliavalgystė – mitybos būdas, kai žalias, termiškai neapdorotas ir dažniausiai organiškas maistas sudaro didžiąją raciono dalį. Pradedantieji žaliavalgiai savo žaliavalgystės lygį mėgsta nusakyti procentais, mat tokių, kurie vartoja išimtinai (100 proc.) tik žalią, gyvą maistą, kol kas yra nedaug. Dažniausiai žaliavalgiai nevartoja nei mėsos, nei žuvies, nei pieno produktų ir kiaušinių. Jie renkasi vaisius, daržoves, sėklas, grūdus ir žalumynus, kuriuos džiovindami, daigindami, spausdami, raugindami, mirkydami ir maldami sugalvoja neįtikėtinų patiekalų. Žaliavalgystės griebiamasi ligoms prispaudus, kiti ją išbando smalsumo vedami ar įkvėpti kitų pavyzdžio.
Vienoje Lietuvos veganų grupėje neseniai buvo pradėta gvildenti diskusija, ar leisti vaikams, augantiems vegetarišką ir veganišką mitybą...
Vegetarizmas, veganizmas ar žaliavalgystė – skeptikams tėra mada, kitiems – mitybos principai, kuriais vadovaujamasi dėl ekologinių, moralinių ir...
Daugelis mano, kad šviežios daržovės maistingesnės už virtas. Nors termiškai jas apdorojant tam tikri vitaminai ir mineralai žūva, po šio proceso...
Vis dažniau girdime apie naują mitybos būdą – žaliavalgystę . Šis principas tampa vis populiaresnis, o jo besilaikantieji teigia, kad tik šios...