Šiais metais Lietuvoje dar nėra galimybės balsuoti internetu, tačiau įvairiuose sektoriuose dirbantys verslininkai ir investuotojai sako, kad kol kas belieka pavydėti kaimyninei Estijai. Nors Lietuvoje vis daugiau darbų galima atlikti telefonu ar kompiuteriu, balsavimas internetu nėra vienas iš jų, todėl komandiruotes ir kitus planus tenka derinti prie balsavimo dienos.
„Aš balsuoju visada, reikia būti sąžiningam prieš save: jeigu tu nebalsuosi, vadinasi, nebus kitaip. Bet jei būtų galimybė balsuoti internetu, balsuočiau internetu, – sako į lietuviškų įmonių plėtrą investuojančios bendrovės „MES Invest“ valdybos pirmininkas Algimantas Variakojis. – Yra dvi medalio pusės: balsuoti internetu būtų patogiau, lengviau – vis tiek rinkimai vyksta savaitgalį, tuomet jau atsirastų galimybė išvažiuoti, pavyzdžiui, į kaimą ir ten balsuoti. Kita vertus, kyla klausimas, kiek galima suklastoti rinkimų duomenis ar nupirkti balsų, pavyzdžiui, važiuoti per tuos pačius kaimus ir gundyti žmones balsuoti internetu, tačiau abejočiau, kad papirkinėjimai būtų masiški, – juk ir anksčiau yra buvę keli bandymai susirinkti žmones ir nuvežti balsuoti.“
„Jei būtų galimybė balsuoti internetu, aš balsuočiau todėl, kad tai patogu. Vertinant technologiniu požiūriu, kaip informatikas galiu pasakyti, jog puikiai žinau, kad saugumą galima užtikrinti, bent jau tokio lygmens, koks yra dabar, kai vienas kitas žmogus savo balsą parduoda už butelį alaus. Bankinės sistemos jau veikia apie 20 metų, ir nors pasitaiko įvairių įvykių, jos veikia pakankamai patikimai“, – panašios nuomonės laikosi Technologijų ir inovacijų centro projektų vadovas Vytautas Bitinas.
Tačiau nors verslininkai norėtų išbandyti balsavimą internetu ir per Seimo rinkimus, jie neslepia, kad didžiausią nerimą turėtų kelti balso pirkimo ir rinkėjo kontrolės galimybė.
„Estų patirtis rodo, kad balsuojančiųjų internetu nėra labai daug, o tie, kurie balsuoja internetu, didelės įtakos rinkimų rezultatams nedaro. Kita vertus, yra šiek tiek didesnė balsų pirkimo rizika, nors potencialūs balsų pardavėjai tikrai ne visi turi elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ar galimybę naudotis elektroniniu parašu, bent jau teoriškai ta rizika yra šiek tiek didesnė negu balsuojant apylinkėje, – dėsto audito ir verslo konsultacijų kompanijos „Deloitte Lietuva“ direktorius verslo plėtrai Mantas Nocius. – Aš mielai dalyvaučiau balsavime internetu, nes manau, kad tai yra gana progresyvus ir patogus sprendimas.“
Vardijo trūkumus ir privalumus
Pašnekovai sutiko pateikti pavyzdžių, kuo, jų manymu, internetinis balsavimas galėtų būti naudingas ir kokie yra jo trūkumai.
„Net ir kalbant apie tokius baisius dalykus, kai žmonėms siūloma už pinigus balsuoti, jie rinkimų būdelėje gali savo balso pirkėją apgauti ir pasirinkti visai kitą kandidatą, o jei balsavimas vyktų internetu, kažkas gali sėdėti už nugaros ir diktuoti, ką reikia daryti. Tuo galėtų pasinaudoti ir darbdavys, po vieną kviesdamas balsuoti darbuotojus prie savo kompiuterio. O paskui įrodyk, kad vadovas privertė, – svarsto A. Variakojis. – Tačiau būtų daugiau balsuojančiųjų apskritai, nes balsuotų ir tie, kurie yra išvažiavę. Gali būti, kad balsuotų daugiau jaunimo, ir tai net galėtų pakeisti rinkimų rezultatus. Pavyzdžiui, daugiau balsų gautų liberalios partijos ar marginalai.“
Jis svarsto, kad galbūt būtų naudinga pirmiausia išbandyti dalinį balsavimą internetu, pavyzdžiui, žmogus galėtų balsuoti bet kurioje rinkimų apylinkėje, tačiau užėjęs į būdelę turėtų balsuoti internetu.
„Tuomet būtų galimybė balsuoti ne tik savo rinkimų apylinkėje, o keliaujančiam žmogui ar studentui tai būtų privalumas“, – teigia A. Variakojis.
„Pažįstu daug žmonių, kurie keliauja arba trumpai dirba užsienyje, ir jie dažnai skundžiasi, kad negali dalyvauti normaliuose rinkimuose. Balsavimas internetu, manau, jiems suteiktų tokią galimybę“, – panašios nuomonės yra ir V. Bitinas.
M. Nocius sako, kad jauni žmonės ir dabar yra gana aktyvūs rinkimų dalyviai, tačiau balsavimas internetu palengvintų šį procesą tiek tiems, kurie mokosi Lietuvoje, tiek išvykusiesiems svetur.
„Mano aplinkoje jauni žmonės nori balsuoti ir balsuos, tad, manau, balsavimas internetu labai nepadidintų balsuojančiųjų kiekio. Tačiau tie jauni žmonės, kurie studijuoja užsienyje ir neturi galimybės nuvažiuoti iki ambasados, nes kartais tai yra gana ilga ir brangi kelionė, praranda galimybę balsuoti. Aišku, galbūt kai kam yra šventė nueiti į rinkimų apylinkę ir įmesti savo balsalapį, bet kiti turi mažiau laiko ir balsavimas internetu būtų aktualus ir daug keliaujantiems žmonėms, ir studentams, kuriems nereikės grįžti į gimtuosius miestus vien dėl balsavimo“, – mano M. Nocius.
Šventės atimti nesiūlo
Tiesa, ir pats M. Nocius sutinka, jog jam balsuoti taip pat yra šventė, bet sako, kad jei ši šventė vyktų internetu, ji būtų dar didesnė.
„Taip, ir man yra šventė įmesti savo balsalapį rinkimų apylinkėje, – juokiasi pašnekovas, – Bet, manau, būtų ne mažesnė šventė balsuoti internetu. Manyčiau, tai būtų dar didesnė šventė.“
„Na, XXI amžiuje, kai Barackas Obama dar nebaigė savo kalbos, o socialiniuose tinkluose jau yra visuomenės nuomonė apie ją... Gerai, kad liks galimybė nueiti balsuoti tiems žmonėms, kuriems balsavimas yra šventė, bet galima situaciją palyginti su ryšio tiekėjais ar bankais, kurie palieka klientų aptarnavimo padalinių, bet tuo metu skatina ir XXI amžiaus vartotojo aplinką, t. y. naudotis kompiuteriu, telefonu ir taip dalyvauti gyvenime“, – sako V. Bitinas.
Paklaustas, ar balsavimas jam yra šventė, šmaikštavo ir A. Variakojis: „Aš dar atsimenu rusiškus filmus ir kiekvienas egzaminas man yra šventė. Tik baisiausia, kad didėja nusivylimas visomis partijomis, kai pasižiūri programines nuostatas ir darbus, – kuo daugiau žinai, tuo labiau nusivili. Bet nebalsuoti yra ne išeitis.“
Verslininkai sako, kad jei Lietuvoje būtų nuspręsta diegti balsavimo internetu sistemą, svarbiausia yra bendrovėms iškelti reikalavimai ir institucija, kuri atliktus darbus prižiūrės, tuomet būtų ne taip svarbu, kas darbus atliks – Lietuvos ar užsienio įmonės.