Švedų kariškis: reikia užtikrinimo, kad NATO ketina ir gali apginti Baltijos valstybes

Reikia tikėtis, kad toks ir bus NATO viršūnių susitikimo rezultatas.

Artimiausiu metu svarbiausia yra užtikrinti, kad Baltijos valstybėse nuolat įsikurtų NATO karinės pajėgos iš tokių šalių, kurios turi reputaciją užstoti savo sąjungininkes ir kurios turi patikimus karinius pajėgumus kažką daryti, jei kiltų krizė ar konfliktas. Sukurti vielinę atotampą(laidą, kurį palietus suveikia spąstai/sprogdiklis DELFI). Tai veikiausiai būtų Jungtinės Valstijos ar Didžioji Britanija. Tai aiškiai parodytų, kad bet kokia agresija Baltijos valstybių atžvilgiu įtrauktų NATO ar bent kai kurias iš galingiausių jos narių.

Kol bus ruošiamasi tokiam nuolatiniam kariniam buvimui, reikėtų įtvirtinti tam tikrą pusiau nuolatinį pajėgų figūravimą, padidinant karinių pratybų šiame regione skaičių. Kažkas panašaus jau vyksta. Šiuo metu visose trijose Baltijos valstybėse treniruojasi kuopos dydžio Jungtinių Valstijų daliniai. JAV prezidento Baracko Obamos kalba, pasakyta rugsėjo 3 dieną Taline, taip pat buvo žingsnis šia linkme, nors iki šiol neaišku, kiek JAV karių ir kokiam laikui pasiliks Amario oro bazėje Estijoje.

Baltijos valstybėse taip pat reikėtų iš anksto įkurdinti karinę techniką. Tai paskubintų pajėgų dislokavimą krizės atveju. Beje, labai abejotina, ar Rusijos karinės grėsmės atveju pavyktų atplukdyti sunkiąją techniką Baltijos jūra. Tačiau lieka galimybė padaryti tai lėktuvais. Išankstinis įrangos, priklausančios tam tikro pobūdžio daliniams, įkurdinimas turėtų ir kitų privalumų. Planuotojai krizės atveju žinotų, ką jie turi, o daliniai (daugeliu atvejų) žinotų ir būtų treniravęsi atlikti užduotis Baltijos valstybėse.

Turint galvoje, kad Baltijos jūros (ir Arkties) regionas šiuo metu nusipelno ypatingo dėmesio, reikėtų sukurti NATO šiaurinę vadavietę. Bendras planavimas ar štabas, stebintis įvairiausio pobūdžio netikėtumus, nėra tas pats, kas darbuotojai, kurių užduotis yra stebėti visas detales, susijusias su operacijomis specifinėje vietovėje. Tai būtų labai aiškus signalas, rodantis, kad aljansas rimtai vertina Baltijos šalių gynybą.

Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO būtų dar vienas svarbus atskiras veiksmas, kuris padidintų saugumą ir stabilumą šiame regione (be nuolat Baltijos valstybėse įsikūrusių JAV dalinių). Dėl šios priežasties auksinė kortelė, kurią NATO pasiūlė Švedijai ir Suomijai, yra labai drąsinantis žingsnis, po kurio, reikia tikėtis, prasidės glaudesnis bendradarbiavimas, ir, galiausiai, Švedija bei Suomija pareikš norą įstoti į NATO.

Šiame kontekste svarbu, kad abi šios šalys turėtų pajėgumų apginti tas savo teritorijų dalis, kurios būtų gyvybiškai svarbios NATO operacijoms konflikto šiame regione atveju. Tai galioja nepaisant to, ar jos priklausys aljansui, ar ne. Šis svarbus faktas turi būti aiškus ir turėtų tapti būtina sąlyga glaudesniam bendradarbiavimui su NATO.

Galiausiai, Jungtinėms Valstijoms tenka neproporcingai didžiulė našta, kai tenka kalbėti apie Europos saugumo gynimą. NATO priklausančios Europos šalys privalo parodyti, kad jos taip pat yra pasirengusios įdėti savo indėlį.

Autorius yra Švedijos karališkosios karo akademijos mokslo darbuotojas, Švedijos gynybos tyrimo agentūros vyresnysis analitikas, buvęs Švedijos nacionalinio gynybos koledžo prezidentas.