58-erių juodąjį karatė diržą turinti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisako būti Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastumdėle. Ji netgi paragino imtis ginklų prieš Rusiją, nors mažai tikėtina, kad ši šalis užpultų Lietuvą, teigia Australijos tinklalapis www.news.com.au.
D. Grybauskaitė – pirmoji Lietuvos vadovo postą užėmusi moteris. Be to, ji buvo perrinkta antrai prezidentavimo kadencijai.
Interviu Vokietijos naujienų žurnalui „Focus“ šių metų birželio mėn. ji sakė: „Jis naudojasi tauta kaip pretekstu užimti teritoriją kariniu būdu. Būtent taip elgėsi Stalinas ir Hitleris“.
Kaip rašo www.news.com.au, 2010 m. žurnalo „Glamour“ išrinkta Metų moterimi D. Grybauskaitė taip pat pareiškė, kad Rusijai ir V. Putinui būdinga agresija, smurtas ir noras pažeisti valstybines sienas.
Šių metų rugpjūčio mėn. Briuselyje įvykusiame Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime D. Grybauskaitė vienareikšmiškai pareiškė, kad iš esmės Rusija šiuo metu jau kariauja su Europa, ir pareikalavo imtis griežtesnių sankcijų prieš Maskvą.
Kaip ir kiti šio regiono atstovai, D. Grybauskaitė paragino NATO įkurti Baltijos valstybėse nuolatinės bazes, kad būtų atremtas bet koks potencialus Rusijos keliamas pavojus.
Dėl griežtos D. Grybauskaitės pozicijos Maskvos atžvilgiu ji vadinama Lietuvos „geležine ledi“.
D. Grybauskaitės norą imtis ginklų prieš Rusiją neabejotinai palaiko ir kiti.
Rusijos įvykdytas Krymo užėmimas ir augantys Rusijos kariuomenės dalyvavimo ginkluotuose susirėmimuose Rytų Ukrainoje ženklai kartu su įtampa dėl su Lietuva besiribojančios Kaliningrado srities kelia didelį nerimą.
Tankiuose ir atokiuose pušynuose Lietuvos Rytuose jaunieji profesionalai kostiumus ir kaklaraiščius keičia į kamufliažinę aprangą, o planšetinius kompiuterius – į ginklus.
Šiuo metu kovotojai taip pat išdidžiai ant riešo dėvi eglės ženklu puoštas apyrankes, simbolizuojančias jų nedidelės Baltijos valstybės karo meto pasipriešinimą Tarybų Sąjungai, kuri Lietuvą okupavo 1940 metais.
Studentai, verslininkai, valstybės tarnautojai, žurnalistai ir netgi politikai su šimtais kitų žmonių prisijungė prie valstybės remiamos Lietuvos šaulių sąjungos – 1919 metais įsteigtos, bet 1940 metais sovietų uždraustos organizacijos.
„Nuo krizės Ukrainoje pradžios šaulių skaičius Vilniaus padalinyje išaugo trigubai“, - sakė kuopos vadas Mindaugas Balčiauskas. Tris milijonus gyventojų turinčioje šalyje Šaulių sąjungai priklauso maždaug 7000 narių: pagal tokį skaičių ji beveik niekuo nenusileidžia šalies kariuomenei, turinčiai 7000 karių ir 4200 rezervistų.
„Priklausymas sukarintai organizacijai suteikia man privilegijuotą prieigą prie informacijos ir leidžia man geriau pasirengti negu tiems, kurie jai nepriklauso“, - AFP sakė 37 metų finansų specialistas Artūras Bortkevičius, pridūręs, kad nori išmokti įgūdžių, kurių prireiktų ginant savo šalį ir šeimą.
Sąjungos nariai savaitgaliais dalyvauja pratybose, kurios vyksta miškuose ar kariniame poligone į šiaurę nuo sostinės esančioje Pabradėje.
Prasidėjus Ukrainos krizei, prie Šaulių sąjungos prisijungė netgi rusų kilmės Lietuvos piliečiai.
„Aš esu rusų kilmės Lietuvos pilietis. Esu, kas esu, aš Lietuvos patriotas“, - sakė šiai sąjungai priklausantis 40 metų fotografas Vladimiras Ivanovas.