Lyderiai ruošiasi tęsti derybas Velso mieste Niuporte antrąją ir paskutinę Aljanso viršūnių susitikimo dieną.

Per šį susitikimą, laikomą labiausiai įtemptu Vakarų šalių kariniam blokui nuo Šaltojo karo pabaigos, svarstoma daug krizių – nuo Ukrainos iki Irako ir Afganistano.

Ketvirtadienį jie susitarė įkurti naujus fondus, kurie padės Ukrainos karinėms pastangoms ir sužeistų karių gydymui per jau penkis mėnesius vykstantį konfliktą, nusinešusį daugiau negu 2 600 žmonių gyvybių.

ES ir Rusijos pareigūnai nurodė, kad sankcijos Rusijai bus paskelbtos penktadienį, reaguojant į pastarosiomis dienomis smarkiai padidintą Rusijos karinę pagalbą rytų Ukrainoje veikiantiems prorusiškiems sukilėliams.

Tačiau jie pridūrė, kad sankcijų įgyvendinimas gali būti atidėtas, kol Minske vyks derybos dėl paliaubų.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka išsakė „atsargų optimizmą“ dėl tų derybų, kuriose dalyvaus Rusija ir promaskvietiški sukilėliai.

Taip pat tikimasi, kad NATO lyderiai pritars planams dislokuoti karius ir karinę įrangą Rytų Europoje, siekiant išsklaidyti Aljanso šalių tame regione nerimą dėl pastarųjų Rusijos veiksmų Ukrainoje.

„Nors Rusija ir kalba apie taiką, ji nežengė nė vieno žingsnio, kad taika taptų įmanoma“, – NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas sakė po ketvirtadienį vykusių derybų viršūnių susitikime, per kurias daugiausiai dėmesio buvo skiriama Ukrainai.

„Užuot deeskalavusi krizę, Rusija tik gilina ją“, – pabrėžė jis, pridūręs, kad pastarieji Maskvos pareiškimai apie taiką tėra „dūmų uždanga Rusijos tęsiamam padėties destabilizavimui“.

Tačiau A.F.Rasmussenas paliko atviras duris septynių punktų taikos planui, kurį trečiadienį pasiūlė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Jeigu matome tikras pastangas užtikrinti politinį sprendinį, aš tai sveikinčiau“, – sakė jis.

P.Porošenka sakė turintis vilčių dėl to plano, nes ši iniciatyva kyla iš promaskvietiškųs separatistų lyderių rytų Ukrainoje.

Tačiau jis pridūrė, kad politinės derybos būtų „sunkus iššūkis“, perspėdamas, kad Ukrainos nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas „nėra derybų objektas“.

P.Porošenko pažymėjo, kad kai kurios NATO šalys bendradarbiaus su Ukraina, teikdamos „neletelines ir letalines karinės priemones“, nors neįvardijo tų šalių ir nenurodė, ar Kijevui bus tiesiogiai tiekiami ginklai.

Tuo tarpu padėtis kovos veiksmų zonoje atrodė mažai pasikeitusi. Naujienų agentūros AFP reporteriai girdėjo garsius sprogimus šalia strategiškai svarbaus Azovo jūros uostamiesčio Mariupolio, o sukilėlių pagrindinėje tvirtovėje Donecke vėl aidėjo artilerijos sviedinių sprogimai bei šūvių papliūpos.

Aptaria ir Irako problemas

Ukrainos krizė yra svarbiausias dviejų dienų derybų darbotvarkės klausimas, tačiau 28 NATO šalių lyderiai taip pat tariasi, kaip kovoti su Irake ir Sirijoje veikiančių islamo ekstremistų grėsme, bei svarsto problemišką pasitraukimą iš Afganistano.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas ir JAV prezidentas Barackas Obama  ketvirtadienį dienraštyje „The Times“ paskelbtame bendrame straipsnyje pažymėjo, kad jų neįbaugins dviejų amerikiečių žurnalistų egzekucijos, kurias įvykdė džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS).

Tuo tarpu gauta pranešimų apie naujus brutalius ekstremistų išpuolius.

Policija ir liudininkai pranešė, kad IS pagrobė dešimtis žmonių iš vieno kaimo Kirkuko provincijoje, kai vietiniai gyventojai sudegino kovotojų įrengtą postą ir džihadistų vėliavą.

A.F.Rasmussenas sakė, kad NATO „rimtai“ išanalizuos bet kokį Irako prašymą padėti jo kovoje su IS, o D.Cameronas nurodė, kad Britanija intensyviai svarsto galimybę pasiųsti ginklų kurdams.

Dar vienas rimtas galvos skausmas Šiaurės Atlanto aljansui yra Afganistanas, kur NATO rengiasi šįmet užbaigti savo kovinę operaciją, tačiau susiduria su problema, jog neturi kam perduoti atsakomybės už saugumą - šalyje nėra vyriausybės, nes po ginčijamų prezidento rinkimų neišaiškėjo nugalėtojas.

A.F.Rasmussenas įspėjo, kad neliko daug laiko rasti sprendinį, išsakydamas abejonių dėl suplanuotos mokymų misijos, kurią numatyta pradėti, kai šiais metais bus oficialiai baigtas ilgiausias per NATO istoriją karas.

Laikas spaudžia“, - pabrėžė jis.