aA
Lietuvos studentų sąjunga (LSS) internetinio balsavimo laukia jau ilgai. Studentų siekis balsuoti naudojantis moderniomis ryšio priemonėmis yra pagrįstas, taip balsuoti jaunimui būtų daug paprasčiau, dėl to padidėtų ir jaunų rinkėjų aktyvumas, – įsitikinusi psichologė Lina Gervinskaitė. Liberalios pakraipos politinių jėgų atstovai remia šią idėją. Tačiau Seime rasti pritarimą tokiam rinkimų būdui nėra paprasta.
Studentai tikisi, kad naują Lietuvos prezidentą rinks internetu
© A.Didžgalvio nuotr.

Lietuvos studentų sąjungos pirmininkas Dainius Dikšaitis įsitikinęs, kad internetiniam balsavimui jau seniai atėjo laikas. Jo nuomone, lemiamos įtakos šios idėjos įgyvendinimui turi politinės valios stygius.

Dalia Kutraitė-Giedraitienė
Dalia Kutraitė-Giedraitienė
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

UAB „Strateginių komunikacijų centro“ direktorės Dalios Kutraitės – Giedraitienės teigimu, balsavimas internetu iš tiesų gali pritraukti į rinkimus daugiau jaunimo ir tokiu būdu pakeisti balsuojančiųjų sudėtį, taip pat pakoreguoti ir rinkimų rezultatus.

D. Dikšaitis: balsavimas internetu jaunimą paskatintų aktyviau balsuoti

„Manome, kad el. balsavimas Lietuvoje yra labai reikalingas, o ypač – studentams. Tai ypač inovacijoms imli ir šiuolaikinėms technologijoms atvira visuomenės grupė, todėl el. balsavimo sistemą ji sutiktų tikrai palankiai“, – požiūrį į el. balsavimą DELFI atskleidė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas D. Dikšaitis.

Kaip teigė Studentų sąjungos prezidentas, balsavimas internetu jaunimui būtų žymiai patogesnis ir lengviau pasiekiamas nei įprastinis. Esą studentai nuolat skuba – nemaža dalis ir mokosi, ir dirba, todėl norint juos paskatinti aktyviau dalyvauti rinkimuose, internetinio balsavimo įdiegimas yra būtinas.

Dainius Dikšaitis
Dainius Dikšaitis
© DELFI / Audrius Solominas

Esminių internetinio balsavimo sistemos trūkumų D. Dikšaitis neįžvelgė. Anot jo, riziką, susijusią su duomenų apsauga, IT ekspertai yra pajėgūs suvaldyti.

Studentų sąjungos pirmininkas linkęs manyti, kad politikai turėtų suskubti ir priimti sprendimą, kad ateinančiuose prezidento rinkimuose jau būtų galima balsuoti internetu: „Belieka tikėtis ir stengtis, kad per kitus Seimo rinkimus, o gal net ir per ateinančius prezidento rinkimus savo valią pareikšti būtų galima elektroniniu būdu.“

Psichologė: elektroninė erdvė tampa vis artimesnė

Psichologė L. Gervinskaitė aiškino, kad balsavimas internetu jaunajai kartai neturėtų tapti rimtu iššūkiu. Jos žodžiais, elektroninė erdvė jaunimui tampa „vis labiau priimtinesnė ir artimesnė – ja vis labiau pasitikima“. Augant pasitikėjimui, psichologės žodžiais, „elektroninėje erdvėje vis dažniau tvarkomi bankiniai reikalai“. L. Gervinskaitė teigė mananti, kad jaunimas balsuoti internetu jau pasirengęs.

Prieš įdiegiant internetinį balsavimą, L. Gervinskaitės manymu, reiktų leisti visuomenei jį išbadyti. Tokiu atveju eksperimentuodami žmonės išsiaiškintų, kaip sistema veikia, ir kad ji yra saugi. Psichologė linkusi prognozuoti, kad vyresniosios kartos atstovams reiktų daugiau laiko priprasti prie internetinio balsavimo. Na, o vidutinio mažiaus žmonės, pasak L. Gervinskaitės, naujovėms yra atviri ir sugeba greitai jas perprasti.

Jos žodžiais, esant tokiam žemam rinkėjų aktyvumui, balsavimas internetu turėtų duoti teigiamų rezultatų – paskatintų jaunimą aktyviau balsuoti: „Manau, kad dalį žmonių tai galėtų paskatinti balsuoti. Daug lemia patogumo faktorius, kad nereikės eiti ar važiuoti kažkur. Ypatingai tai aktualu studentams, kurie gyvena kituose miestuose. Ta kelionė gali atbaidyti. Elektroninis balsavimas šitą problemą išspręstų ir dalį jaunų žmonių motyvuotų balsuoti. Rinkėjų aktyvumas nėra didelis. Aišku, daug lemia politinės ir kitos priežastys – nesiveržia žmonės į rinkimus. Todėl bet koks skatinimas, didesnio patogumo sudarymas turbūt padidintų tą aktyvumą.“

Internetinio balsavimo rėmėjai – liberalai

Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas taip pat teigė, kad balsavimas internetu paskatintų aktyvesnį jaunimo dalyvavimą rinkimuose. Jo nuomone, balsavimo kanalų didinimas yra vienas iš demokratinės valstybės bruožų.

Naujoji rinkimų tvarka, politiko teigimu, būtų naudinga ne tik studentams, bet ir emigrantams. Esą šiuolaikinė visuomenė laisvai juda, todėl ne visada gali tradiciniu būdu balsuoti – „mes negyvename uždaroje koncentracijos stovykloje“.

Liberalų ir centro sąjunga ne tik pritaria, bet ir inicijuoja el. balsavimą – du kart teikėme projektą. Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Arūnas Valinskas du kartus jį registravo. Du kartus įvyko pateikimas – du kartus įvyko gražinimas. Viskas buvo sužlugdyta ir apgauti mes likome. Netgi per jėgą ir per šantažą du kartus mes buvome įrašę į valstybės programą konservatorių spausdami. Tačiau kiekvieną kartą, kai ateidavo balsavimas, deja, mes likdavome vieni. Dar Liberalų sąjūdis paremdavo šitą idėją“, – kodėl iki šiol nėra internetinio balsavimo, aiškino A. Čaplikas.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis sutiko su koalicijos partnerio nuomone ir taip pat teigė palaikantis internetinio balsavimo galimybę. Jo nuomone, jaunimui tai palengvintų balsavimą: „Rinkėjų aktyvumą tai padidintų, be jokios abejonės. Pirmiausia tai paliestų akademinį jaunimą. El. balsavimas palengvintų jauniems žmonėms išreikšti savo politinį apsisprendimą – į politiką įtrauktų daugiau jaunų žmonių.“

UAB „Strateginių komunikacijų centro“ direktorės D. Kutraitės – Giedraitienės nuomone, balsavimas internetu leistų geriau atspindėti jaunimo ir emigrantų nuomonę.

„El. balsavimas labai išplėstų ir pakeistų elektorato sudėtį. Daug daugiau būtų jaunų žmonių ir emigrantų balsų. Tai padidintų aktyvumą ir atjaunintų elektoratą. Dabar rinkimuose geriausiai atspindima vidutinio amžiaus ir vyresnių žmonių nuomonė. El. balsavimas pakeistų rinkimų rezultatus“, – dėstė D. Kutraitė – Giedraitienė.

Studentai iš anksto balsuoti galės bet kurioje rinkimų apygardoje

Negalintys balsuoti savo rinkimų apylinkėje spalio 10 – 11 dienomis balsą galės atiduoti bet kurioje rinkimų apygardoje. Jos įsikūrusios savivaldybių administraciniuose pastatuose. Visos rinkimų apygardos tomis dienomis bus aprūpintos visos Lietuvos vienmandačių rinkimų apygardų rinkimų biuleteniais. Norintiems balsuoti kitoje savivaldybėje be rinkėjo kortelės taip pat su savimi reikia turėti ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Jonas Udris
Jonas Udris
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Jei studentas iš Zarasų, jam nebūtina grįžti į Zarasus ir ten balsuoti. Balsuoti, atsispausdinęs rinkėjo kortelę, jis galės Vilniaus miesto ar bet kurioje kitoje savivaldybėje“, – patikino Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Jonas Udris, pridūręs, kad rinkėjo kortelę galima rasti VRK tinklapyje.


„Vilniuje studentas gaus Zarasų biuletenį. Užpildytas jis bus dedamas į voką, grįš į Zarasus ir ten bus skaičiuojamas“, – aiškino J. Udris.

VRK narys atskleidė, kad studentai balsuoja aktyviai. Nepaisant to, jie nepranoksta vyresnio amžiaus žmonių. J. Udrio žodžiais, balsavimas internetu padėtį turėtų pakeisti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Po eismo tvarkos pasikeitimo Kaune driekiasi milžiniškos spūstys, vietą prie „Megos“ vairuotojai jau vadina „juodąja skyle“ ir „trombu“ užkimšta magistralė A1 (1)

Pirmadienio rytą eismas magistralinio kelio A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda ruože nuo 99,06...

Automobiliams visam laikui uždaromas Vilniaus oro uosto pandusas papildyta (26)

Nuo pirmadienio automobiliams visam laikui uždaroma Vilniaus oro uosto simboliu tapusi...

Svarbi žinia vairuotojams Vilniuje: įspėja apie įsigaliosiančius eismo ribojimus centre

Šeštadienį, gegužės 4 d. sostinėje vyks renginiai, kurių metu bus laikinai ribojamas transporto...

Tiesioginė transliacija / Delfi diena. Daugiau nei 50 tūkst. lietuvių išreiškė palaikymą iniciatyvai „4 procentai“ (5)

Daugiau nei 50 tūkst. Lietuvos gyventojų pasirašė peticiją, palaikančią iniciatyvą „4...