aA
Šiuo straipsniu pradedama Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) politinių partijų Seimo rinkiminių programų analizės straipsnių serija. Analizuotos buvo Seime esančių ir gyventojų apklausomis populiariausių partijų programos (iš viso aštuonių partijų, kurios jau paskelbė savo rinkimų programas).
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Straipsniai paremti ne tik politinių partijų rinkiminėmis programomis, bet ir jų atsakymais į LLRI pateiktus klausimynus. Į klausimynus atsakė keturios partijos – Darbo partija, Liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro sąjunga ir „Sąjunga TAIP“. Kiekviename straipsnyje bus analizuojami partijų pažadai konkrečia tema, o pradedame straipsnių seriją nuo energetikos srities.

Apžvelgdamas partijų programų dalis skirtas energetikai vadovavausi keliais pagrindiniais kriterijais. Beveik nevertinau punktų, iš kurių neįmanoma suprasti, kokia yra partijos pozicija. Koncentravausi ties aiškiais punktais ir atsakymais. Pliusus dėjau už priemones, kurios padės gyventojams ir verslams apsirūpinti rinkos sąlygomis tiekiama pigia energija. Minusus – už tam prieštaraujančias nuostatas. Stengiausi vertinti „per pozityvą“, todėl pliusams daugiau vietos nei minusams.

Lietuvos socialdemokratų partija – ilgiausia


Pliusai už:

Nuostatas dėl biurokratinių barjerų biokuro diegimui mažinimą. Ir dėl biokuro, kuris pigesnis už gamtines dujas, plėtrą. Svarbu suprasti, kad tiek biokuro, tiek kitų energijos šaltinių atveju svarbu ne energijos šaltinis, o kaina. Nes tik energija už žemą kainą yra naudinga vartotojams. Šiuo atveju, ši subtilybė įvardinta tiksliai.

Beveik pliusas už suskystintųjų gamtinių dujų terminalo (SGDT) projekto kritiką ir nuostatą, kad projektui įgyvendinti reikia pritraukti privataus kapitalo. Būtų dvigubas pliusas, jei būtų pasisakę, kad reikia atsisakyti prievolės prievarta versti vartotojus pirkti dujas iš terminalo.

Beveik pliusas už nuostatą, kad reikia mažinti „Lietuvos elektrinei“ tenkančios Visuomenės interesus atitinkančių paslaugų (VIAP)dalį. „Beveik pliusas“ todėl, kad nuostata yra aptaki ir nėra garantijos, kad ji tikrai reiškia VIAP mažinimą.

Kitas „beveik pliusas“ atitenka už planus didinti konkurenciją degalų srityje tarp vietinio ir importuojamo kuro. Pliusas už demonstruojamą problemos suvokimą, kad viena iš aukštų degalų kainų priežasčių – nepakankama konkurencija. Retorinis pliusiukas už atsispyrimą populistinei retorikai apie „degalų kainų reguliavimą“,bet minusas už tai, kad nenumatytas akcizo benzinui mažinimas.

Mažas pliusas už bendradarbiavimo tarp Rytų ir Vakarų pabrėžimą, AE kvestionavimą. Pliusas mažas dėl deklaratyvumo. Abejais atvejais programa galėtų būti konkretesnė.

Minusai už:

Nuostatą skatinti savivaldybes susigrąžinti išnuomotus šilumos ūkius. Nors žodis „skatinti“ suteikia vilties, kad čia tik rinkiminis papolitikavimas.

Siekį įpareigoti viešąjį sektorių pirkti „energetiškai efektyvius“ produktus ir paslaugas. Smulkmena, bet kam jos reikėjo? Beje, šią nuostatą jau seniai bandoma „prakišti“ į įstatymų bazę. Dėl jos viešieji pirkimai taptų dar gremėzdiškesni. O kiekvienas, norintis apeiti mažiausios kainos kriterijų ir vietoje „Dacia“ pirkti hibridinį „Lexus“, galėtų motyvuoti „energetiniu efektyvumu“.

Minusiukas už stilių – daug deklaracijų, konstatavimo ir aptakumo.

Liberalų sąjūdis – gerai, bet galėtų būti ir daugiau, ir geriau

Pliusai už:

Gyventojų teisę pasirinkti šildymosi būdą. Puiki ir seniai laukta nuostata, gyventojams padėsianti daugiau nei visos kalbos apie kovas su monopolijomis. Tik dėl jos neišplėtojimoneaišku, ar čia numatomi realūs pokyčiai.

Ekonomiškai pagrįstų atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą. Pliusas už suvokimą, kad reikia plėtoti tokias energijos rūšis, kurios apsimoka, ir už kurių plėtrą aukštesne kaina nesumoka vartotojai.
Pliusas už pažadą neriboti elektros energijos ir dujų importo į Lietuvą. Tiesa, pažadas „išgautas“ Liberalų sąjūdžiui atsakinėjant į klausimus, o ne įrašytas į programą.

Pliusas už pažadą mažinti akcizo mokestįdegalams. Pusiau pliusas už „konkurencijos skatinimątarp degalų tiekėjų ir pardavėjų“. Nes iš nuostatos neaišku, ar čia kalbama apie sąlygų importui sudarymą, ar apie kokias nors kitas priemones. Tačiau LS pasitaiso atsakinėdamas į klausimus – atsisakyti draudimo atsargas laikyti ES ir degalams taikyti tokius pat kokybės standartus kaip kaimyninėse šalyse.

Ne pliusas. LS pareiškia, kad AE yra galima, bet tik su regioniniais partneriaisir jei viskas bus skaidru ir aišku. Žinoma, geriau nei besąlygiškas palaikymas, bet pliusą būtų gavę bent už privačių investuotojų pritraukimo būtinybės paminėjimą.

Minusai:

Minusą LS įsirašo už nuostatas palaikyti SGDT terminalo projektą, įskaitant ir 25 proc. pirkimo prievolės pateisinimą (ši nuostata deklaruojama atsakyme į klausimus).Situaciją šiek tiek reabilituoja tai, kad kalbama apie būtinybę į projektą pritraukti privataus kapitalo investicijas.

„Sąjunga TAIP“ – geri, blogi ir konkretūs

Pliusai:

„TAIP“ irgi akcentuoja vartotojo laisvę sprendžiant, kaip apsirūpinti šiluma. Skirtingai nei kitų partijų programose nuostata aiškesnė, nes įvardijama, kad galės būti daroma pastatų lygmeniu. Ar būtent tokia nuostata pati palankiausia vartotojui, yra kitas klausimas, bet įspūdį daro konkretumas.

Pastatų renovacija pasitelkiant energetines paslaugas teikiančias įmones (ESCO modelis) yra aiški ir reali galimybė daugiabučių renovacijai. Papildomi pliusiukai už konkretumą. Specialistų tarpe ši mintis sklando jau seniai, puiku, kad nepabijota jos įtraukti į programą.

Nuostata nedelsiant liberalizuoti naftos produktų rinką irgi gauna pliusą. Ir priekaištą už nepakankamą konkretumą.„TAIP“ reabilituojasi atsakinėdama į klausimyną ir pritardama administracinių kliūčių degalų importui mažinimui.

„TAIP“ tiesiog blizga atsakinėdama į klausimus. Pirma, VIAP apimčių mažinimas. Antra, prievolės pirkti 25 proc. dujų iš suskystintųjų gamtinių dujų terminalo panaikinimas. Būtų galima skirti ir trečią už nepritarimą elektros energijos ar dujų importo ribojimui, jei jų atsakymas būtų aiškus ir be išlygų.

Minusai:

Pirmas, už per didelį „žaliosios energetikos“ akcentavimą. Ir už trivialias priemones, pvz., elektromobilių skatinimą. Antras nedidelis minusas – už entuziazmo trūkumą mažinti akcizo mokestį benzinui ir vietoje to siūlant „rinkos liberalizavimą“ (už liberalizavimą pagyrimas jau išsakytas anksčiau).

Kompleksinis minusas už protekcionizmo infekciją. Šiuo metu tarp politikų sklando frazė apie tai, kad pinigus už energiją reikia palikti Lietuvoje. Skamba lyg ir patraukliai, tačiau pamirštama, kad jei vietinė energija bus brangi, tai vartotojui nuo to geriau nebus. Brangi energija per kišenę kerta skaudžiai nepriklausomai nuo šalies kilmės. Energijos pasirinkimo kriterijus turėtų būti ne „vietinė-importinė“, o „pigi-brangi“. Jei vietiniai energijos šaltiniai apsimoka – juos ir reikia vartoti.Lygiai taip pat neaišku, kaip ši nuostata derinasi su atsakymu, kad nebus imamasi elektros energijos importo ribojimo.

Už norą iki 2050-ųjų visą energetiką grįsti atsinaujinančios energijos šaltiniais. Už laiko perspektyvą ir neesminį tikslą. Energija vartotojams naudinga, kai jos gali nusipirkti, o ne kai ji yra „žalia“ ar „moderni“.

Tvarka ir teisingumas – populizmas šildyme

Pliusai:

Sąlyginį pliusą TT gauna už nuostatą – už Elektrėnuose naudojamos šilumos panaudojimą Kaunui ir Vilniui šildyti. Sąlyginį, nes nuostata ne iki galo aiški.

Minusai:

Rinkimų programos dalis apie šilumos ūkį yra labiausiai išplėtota, bet, deja, susirenka beveik visus įmanomus minusus: šilumos gamybos ir perdavimo atskyrimas; šilumos punktų neatlygintinas perdavimas gyventojams; išnuomoti ūkiai grąžinami savivaldybėms; 50 proc. gamybos pajėgumų įstatymu turi priklausyti valstybei; apribojimaiVKEKK (Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija) vienašališkai nustatyti šilumos kainas – visa tai yra labai negerai. Atrodo, kad TT bando sudėti visas populistines iniciatyvas į vieną vietą. Viską vainikuoja siekis, kad 2050-aisiais visą energiją Lietuva pasigamintų nenaudodama iškastinio kuro.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga – žaliasis protekcionizmas

Pliusai už:

Sąlyginis pliusas už deklaraciją, kad ašis turi būti biomasės projektai. Jei dar būtų patikslinta, kad kalbama apie ekonomiškai atsiperkančius projektus, būtų galima dėti ir pilną pliusą.

Minusai:

Tačiau kitos nuostatos šį pliusą skandina. Pirma, deklaruojama, kad atsinaujinančios energijos įsipareigojimus ES Lietuva turėtų siekti įgyvendinti anksčiau nei planuota. Antra, pasisakoma už atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą be konkursų, taikant fiksuotus supirkimo tarifus ir kitas priemones, kurios naudingos gamintojams, bet vartotojams – ne visada.

Už siūlymą įvesti papildomą akcizo mokestį įvežamam kurui, o akcizo lėšas skirti atsinaujinančios energijos plėtrai. Kalbant paprastai, pabranginkime energiją vartotojams, o lėšas skirkime gamintojams. Galima „pasidžiaugti“ sąžiningumu ir dėmesiu žaliajam verslui. Bet papildomas mokestis jau ir taip brangiai energijai dar labiau padidintų gyventojų išlaidas. Tai kad lėšos bus skiriamos žaliosios energetikos plėtrai, vartotojams yra menka paguoda.

Darbo partija

Pliusiukas už poziciją dėl AE – statyba tik žinant visas aplinkybes, akcentuojamas ekonominės naudos būtinumas. Tiesa, to nebuvo partijos programoje; šią nuostatą Darbo partija deklaravo atsakymuose į klausimus.

Minusas už tai, kad atsakymas nekonkretus. Papildomus pliusus Darbo partija gauna už pasižadėjimą neriboti dujų ar elektros energijos importo. Papildomų pliusų būtų gavę ir daugiau, jei atsakymai į kitus klausimyno „taip/ne“ klausimus būtų konkretūs, o ne „pažiūrėsime“. Kita vertus, atvirumas idėjoms ir pasiūlymų svarstymas yra vertintini teigiamai.

Liberalų ir centro sąjunga

Partijos programos energetikos dalis nedidelė, deklaruojama, kad šildymui reikėtų taikyti 5 proc. PVM. Neoriginalu, bet konkretu. Minusai – nekonkretumas ir bendrumas. LiCS yra ir už atominę elektrinę, ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą, ir integraciją, ir taršos mažinimą.

Bet LiCS reabilituojasi atsakydama į klausimus. Stambūs pliusai už pažadą neriboti energijos importo, akcizo mokesčio benzinui mažinimą ir administracinių kliūčių importui mažinimą. Taip pat už leidimą vartotojui pasirinkti apsirūpinimo energiją būdą. Bet gauna ir minusų už planų mažinti VIAP nebuvimą ir nenorą naikinti prievolę vartotojams kas ketvirtą „kubą“ dujų pirkti iš suskystintųjų gamtinių dujų terminalo.

Krikščionių partija

Mažas pliusas už AE kvestionavimą. Minusas už neišsamumą.

Vietoje išvadų

Skaitant partijų programas tenka pripažinti, kad ši Vyriausybė yra tiesiogiai ar netiesiogiai, daugiau ar mažiau, bet paveikusi visų partijų, bandančių bent kiek plačiau pasisakyti apie energetiką, programas ir protus. Jie brėžia liniją, o kiti jai arba priešinasi, arba pritaria, arba bando kopijuoti. Galima ginčytis. Ar problemos egzistavo ir jas tiesiog geriausiai „pasigavo“ konservatoriai? Ar jie aktyviai sukūrė energetikos problemų koncepcijas, „instaliavo“ jas į viešąjį diskursą ir tai profesionaliausiai išnaudoja? Bet Energetikos ministerijos įkūrimas ir jos veikla yra akivaizdžiai matoma.

Tas pastebėtina ir viešojoje diskusijoje. Energetikos politikos tema per pastaruosius ketverius metus tapo labai poliarizuota. Skaičiavimus, subtilybes ir prognozes pakeitė „už / prieš“, „draugas / priešas“ retorika. Gamtinės dujos iš nuobodaus bekvapio kuro tapo nacionalinio identiteto reikalu.

Ką galima prognozuoti apie energetikos politiką žvelgiant į partijų programas? Didžiųjų projektų lemtį ir toliau lems politiniai (ne)susitarimai. Yra vilčių, kad pagerės situacija su VIAP ir degalų importu. Yra vilčių, kad sumažės akcizo mokestis benzinui. Visi puls padėti gyventojui pasirinkti, kaip šildytis, tik ar pripuolę sugalvos kaip?

Pozityvūs posūkiai – atsinaujinančių šaltinių diskusijoje atsiranda ekonominio atsiperkamumo kriterijus. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP), arba trumpai tariant, 7 ct kiekvienoje kilovatvalandėje tampa legitimiu kritikos taikiniu. Dauguma partijų nesiūlo utopinių energijos šaltinių ar sprendimų, kurie viską sutvarkys it burtų lazdelė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Andrius Navickas – apie tai, kaip konservatoriai rengiasi perimti valdžią į savo rankas (74)

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai ( TS – LKD ) šiuo metu išgyvena naują...

Prakalbo apie žemės kainų burbulo sprogimą: padėtis panaši, kaip buvo su butais prieš 10 metų (44)

Ūkininkai prakalbo apie tai, kad keletą metų iš eilės mažėjant ūkių pelningumui pradėjo...

Milžiniškas gaisras Alytuje: įvykio vietoje – įspūdingos ugniagesių pajėgos, liepsnoja didžiulis plotas (5)

Bendrasis pagalbos centras pranešė, kad Alytuje, Pramonės g. , dega pastatas. Ugniagesiai...

Rimvydas niekada rimtai nesirgo, kol neužpuolė gripo virusas: praėjus 6 metams nuo ligos, teko persodinti širdį (6)

Apie 2000-uosius metus paplito gripo forma, kuria sergant žmogui nepakyla temperatūra. „Tais...

JAV ir Kinijos santykiai nusirito iki neregėtų žemumų (34)

Praėjusi savaitė turėjo būti ta, per kurią JAV ir Kinijos derybos grįžo į vėžes, o abi...

Pusantro kėlinio žaidęs Sabonis surinko dvigubą dublį debiutavo Goga Bitadze (2)

Indianos „Pacers“ ekipa dar viename priešsezoniniame mače namuose 111:119 (20:27, 28:24, 37:32,...

Karališkiesiems asmenims suteikti slapti kodiniai vardai: kai kas net nesupranta, kas skambina telefonu (11)

Karališkosios šeimos šaltinis atskleidė neįprastą karalienės kodinį vardą, praneša...

Dėl šios krizės gali nepakilti ir jūsų lėktuvas: jai spręsti reikalingas antrasis Maršalo planas

Žmogaus veiklos sukelta klimato kaita nesustabdomai vyksta. Ši tema tampa vis labiau aktuali ir...

Iš Kinijos – nurodymas Vašingtonui (2)

Pekinas trečiadienį paragino Vašingtoną nebesikišti dėl Honkongo, JAV Atstovų Rūmams...