aA
„Aš nesidomiu politika”, „vis tiek niekas nepasikeis”, „nežinau, už ką balsuoti” – tokius žodžius galima išgirsti iš jaunimo, vos tik kalba pasisuka apie rinkimus. Jie skamba paradoksaliai, nes jauni Lietuvos žmonės, kaip rodo Pilietinės visuomenės instituto atliktas visuomenės galios indekso tyrimas, jaučiasi turintys daugiau įtakos nei kitų amžiaus grupių piliečiai. Kodėl tuomet rinkimuose jie balsuoja vangiai?
LiJOT informacinė pilietiškumo skatinimo kampanija Man ne dzin
LiJOT informacinė pilietiškumo skatinimo kampanija Man ne dzin
© Organizatorių archyvas

Pasak Manto Zakarkos, ne pirmus metus pilietiškumo akcijas „Man ne dzin” inicijuojančios Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) Prezidento, jaunimas yra apolitiškiausia visuomenės grupė, kuri ne tik nebalsuoja rinkimuose, bet apskritai mažai domisi politiniu šalies gyvenimu.

„Politika nėra dažna tema tarp jaunų piliečių – jiems ji atrodo nuobodi ir neįdomi. Jie jaučiasi atitrūkę nuo jos, todėl atėjus rinkimams šalies likimą neretai patiki spręsti kitiems, nesusimąstydami, kad sprendžiamas ir jų pačių tolimesnis gyvenimas. Mūsų vykdoma kampanija norime keisti jaunimo požiūrį, pasakyti, kad rinkimai nėra „dzin””, – sako M. Zakarka.

Per pastaruosius metus Lietuvoje jaunų žmonių aktyvumas rinkimuose sumažėjo beveik dešimtadaliu. Paskutiniuose rinkimuose balso teise pasinaudojo mažiau nei penktadalis jaunimo iki 30 metų.

M. Zakarka sako, kad tokio vangaus jaunų žmonių dalyvavimo šalies politiniame gyvenime priežasčių yra keletas, o viena pagrindinių – netikėjimas, kad jų balsas gali turėti įtakos.

„Kam vargintis, jei viskas bus kaip buvę – tokiomis nuotaikomis gyvena jauni žmonės. Tiesa, visuomeninėje veikloje, įvairių bendruomenių gyvenime jaunimo dalyvavimas kur kas aktyvesnis, skeptiškas požiūris lydi tik rinkimus, jaunimas jų nesureikšmina”, – teigia M. Zakarka.

Nepasinaudoti savo pilietine teise, nebalsuoti jaunimą skatina ir nepasitikėjimas politikais bei jų rinkiminiais pažadais. Neretai politikai nesugeba užmegzti dialogo su jaunimu, nepateisina jo lūkesčių. Jei politikai nevykdo savo pažadų, jauni žmonės jais greitai nusivilia ir nemato reikalo atiduoti savo balsą už juos.

Kita priežastis, kuri jauną žmogų atbaido nuo balsadėžių, yra informacijos apie rinkimus trūkumas arba pernelyg sudėtingas jos pateikimas. M. Zakarkos teigimu, visa informacija apie kandidatus, jų programas jaunam žmogui turėtų būti lengvai prieinama ir suprantama, o rinkimai neturėtų jiems asocijuotis tik su pilkumu ir nuoboduliu.

Šiais metais skatindama jaunų žmonių pilietiškumą kampanija „Man ne dzin” nusprendė rinkimus padaryti šiek tiek spalvingesnius ir kūrybiškus. Artėjančių Lietuvos Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų balsavimo kabinas akcijos organizatoriai „aprengs” originaliomis balsavimo kabinų užuolaidomis. Taip pat kampanija „Man ne dzin“ išskirtinėmis priemonėmis, socialiniais eksperimentais, sieks, kad kuo daugiau jaunų žmonių suprastų turintys teisę rinktis patys ir kad niekas negali nuspręsti už juos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Mokslininkai išrado naują būdą diagnozuoti tris pavojingiausias vėžio formas – užteks tik vieno kraujo lašo

Naujausių tyrimų metu paaiškėjo, kad netrukus bus galima tiksliai ir itin greitai nustatyti tris...

Rūta dirbo kineziterapeute net penkerius metus, kol nusprendė kardinaliai pakeisti savo kelią – nieko nedaryčiau kitaip

Rūta Tamošauskaitė-Zubienė, IT įmonės „ Cognizant “ jaunesnioji testuotoja, prieš ateinant...