Kyla klausimas, kas baido Lietuvos piliečius nuo dalyvavimo šiuose rinkimuose?
„Tai ne vien Lietuvos ypatybė. Visose Europos Sąjungos narėse nacionaliniai rinkimai pritraukia daugiau dėmesio, nes nacionalinė politika išlieka „arčiau kūno“, - komentuoja politologas Tomas Janeliūnas.
Sociologė Rūta Žiliukaitė pritaria, kad Europos Parlamento rinkimai patenka į antrosios reikšmės rinkimų kategoriją.
„Daugeliui žmonių Europos Parlamentas – vieta, į kurią politikai veržiasi dėl to, kad tai yra daug šiltesnė vieta nei Seime. Seimas kaip sakoma yra „priėjimas prie lovio“, o Europos Parlamentas – dar didesnis lovys, todėl dėl šių priežasčių žmonės nemato prasmės balsuoti“, - teigia sociologė.
Lietuvos piliečių aktyvumas nacionaliniuose rinkimuose yra kur kas didesnis. Pavyzdžiui, šių metų gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidento pirmajame rinkimų ture balsavo 52 proc. piliečių. T. Janeliūnas teigia, kad be antrojo Prezidento rinkimų turo aktyvumas būtų daug mažesnis. Jo nuomone, atsižvelgiant į visas tendencijas, jis galėtų būti apie 22-25 proc.
Kalbant apie tai, kodėl Lietuvos žmonės nebalsuoja Europos Parlamento rinkimuose, R. Žiliukaitė taikliai pastebi, kad didžiausia problema – informacijos ir suvokimo trūkumas, kokias funkcijas ši Europos Sąjungos institucija atlieka ir kuo tai yra svarbu. Sociologės nuomone, žmonės yra racionalūs veikėjai, jie turi suvokti, kokia nauda yra jiems kaip pilietinės bendruomenės nariams.
Kita opi Europos Parlamento rinkimų problema – mažas jaunų žmonių rinkiminis aktyvumas. 2009 m. net 80,4 proc. jaunuolių nuo 18 m. leido spręsti kitiems, kas Lietuvą atstovaus šioje institucijoje.
„Politika – tik vienas iš daugelio aktyvumo šaltinių. Be to, persiduoda ir bendros visuomenės nuostatos – kad politika yra „purvinas“ dalykas, todėl geriau net nesidomėti ja – juk yra įdomesnių dalykų“, - sako T. Janeliūnas.
Mantas Zakarka, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT), ne pirmus metus rengiančios kampaniją „Man ne dzin“, prezidentas teigia, kad visuomenėje, kurioje vyrauja politinė apatija, jauni žmonės tiesiog nemato gerųjų pavyzdžių. „Eiti balsuoti į Europos Parlamento rinkimus, domėtis, kokie sprendimai ten priimami ir kokią naudą iš to turi Lietuva, nėra norma mūsų visuomenėje“, - priduria M. Zakarka.
M. Zakarkos nuomone, kandidatai į Europos Parlamentą orientuojasi į vyresnio amžiaus rinkėją, mažai dėmesio kreipia į jaunų žmonių problemas, todėl ypatingai pirmą kartą balsuojantiems sunku apsispręsti, už ką atiduoti savo balsą.
Įprasta sakyti, kad vienas balsas nieko nelemia, tačiau, pasak T. Janeliūno, kiekvienas rinkėjas savo balsą skiria savo sąžinei. O tai, kad kiekvienas balsas gali būti svarbus – yra nemažai ir istorinių pavyzdžių, kaip esminiai sprendimai buvo nulemti visiškai maža balsų persvara.
Informacinė pilietiškumą skatinanti kampanija „Man ne dzin“ atkreipia dėmesį, kad rinkimai į Europos Parlamentą ir antrasis Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų turas vyks jau šį sekmadienį, gegužės 25 d. Todėl kampanijos organizatoriai ragina visus Lietuvos ir Europos Sąjungos ateitimi besirūpinančius žmones dalyvauti rinkimuose ir išreikšti savo valią.
Prasideda išankstinis balsavimas rinkimuose
Trečiadienį prasideda išankstinis balsavimas Lietuvos prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose.
Norintiems balsuoti iš anksto – metas suskubti
Ketvirtadienis - paskutinė diena, kada rinkėjai gali iš anksto balsuoti prezidento ir Europos...
Top naujienos
Pažintis su kūdikį pro langą išmetusiu tėvu sukrėtė ilgam: liudininkas tik dabar papasakojo apie pirmąjį susitikimą
Klaipėdoje kūdikio nužudymu kaltinamas jo tėvas medikų pripažintas nesuvokusiu savo...
Po eismo tvarkos pasikeitimo Kaune driekiasi milžiniškos spūstys, vietą prie „Megos“ vairuotojai jau vadina „juodąja skyle“ ir „trombu“ užkimšta magistralė A1 (3)
Pirmadienio rytą eismas magistralinio kelio A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda ruože nuo 99,06...
