Dvikovos vienmandatėse (II): kieno viršus – socdemų ar „darbiečių“? ^{politologas prognozuoja balsavimą „prieš Darbo partiją“}

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir „darbiečių“ kandidatai dėl patekimo į Seimą grumiasi septyniolikoje apygardų. Šių akistatų baigtis gali nulemti, kas Seime turės didžiausią frakciją, kuri gali garantuoti ir teisę formuoti naują vyriausybę.

Aiškių lyderių turi abi partijos

Vienmandatėse apygardose netrūksta tokių, kur LSDP ar Darbo partijos kandidatas po pirmojo rinkimų turo turi aiškią persvarą.

Aušros apygardoje socdemas Edvardas Žakaris buvo netoli to, kad į Seimą patektų jau pirmajame ture. Jis pelnė beveik 43 proc. rinkėjų pasitikėjimą, beveik keturissyk lenkdamas antroje vietoje likusį „darbietį“ Mindaugą Kiesą (11,19 proc.).

Telšiuose po pirmojo turo ryškiai pirmauja Darbo partijos kandidatas Valentinas Bukauskas (37,16 proc.), daugiau nei dvigubai lenkiantis socdemą Vytautą Kleivą (15,80 proc.).

Kaišiadorių-Elektrėnų bei Jurbarko apygardose po pirmojo turo tvirtai pirmauja socdemai Bronius Bradauskas (30,70 proc.) bei Bronius Pauža (31,11 proc.). Apie 30 proc. ar daugiau balsų ir ryškią persvarą prieš konkurentą pirmajame taip pat susikrovė LSDP atstovas Algimantas Salamakinas bei „darbiečiai“ Šarūnas Birutis ir Saulius Bucevičius.

Likusiose apygardose atotrūkiai nėra dideli. Viena įdomesnių dvikovų veikiausiai užvirs Alytaus apygardoje, kur vienas prieš kitą stoja du Dzūkijos sostinėje gerai žinomi politikai: po pirmojo turo pirmaujantis „darbietis“ Kęstutis Daukšys ir socdemas Julius Sabatauskas.

Tvirtą favoritą po pirmojo turo turi 7 iš 17 vienmandačių apygardų, kuriose dėl Seimo nario kėdes grumiasi socdemai ir „darbiečiai“. Likusiose devyniose apygardose atotrūkiai nėra tokie dideli.

Geresnį rezultatą prognozuoja socdemams

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis mano, jog didesniojoje dalyje šių šešiolikos apygardų pergalę švęs socdemai.

„Jeigu žiūrėti pagal 2004 m. ir 2008 m. Seimo rinkimų rezultatus, aišku viena. Kad Darbo partijai vienmandatės yra mažiau palankios ir jie tenai dažniau pralaimi. Vien dėl to, kad jų iškeltos asmenybės turi menkesnį žinomumą, visų pirma, visų antra – mažesnį laiko tarpą įdirbiui su rinkėjais. Apskritai Darbo partijai vienmandatėse su ryškesniais politikais yra nelabai gerai“, - DELFI sakė M. Jastramskis.

Pasak jo, viena tokio asmenybių trūkumo priežasčių – silpnos „darbiečių“ pozicijos savivaldoje.

„Druskininkuose yra labai geras pavyzdys, kaip LSDP, mirus Justinui Karosui, iškėlė vicemerę Kristiną Miškinienę. Jie iš savivaldos gali rasti žmonių, kurie yra žinomi apygardose. Darbo partijai labai nepasisekė dėl to, kad 2003 m., kai jie įsikūrė, jau buvo praleidę savivaldos rinkimus, kurie vyko 2002 m. O 2007 m. savivaldos rinkimuose jie labai prastai pasirodė, nes tuo metu partijos populiarumas buvo labai smukęs dėl visų skandalų, susijusių su Viktoru Uspaskichu: dėl juodosios buhalterijos, dėl diplomo skandalo, dėl jo pabėgimo į užsienį. Vieninteliai savivaldos rinkimai, per kuriuos jie galėjo atsigauti, buvo 2011 m. Ir tas laiko tarpas, per kurį galima išsiugdyti žinomų žmonių, buvo iš tikrųjų nedidelis“, - aiškino politologas.

„Palyginti su socialdemokratais, manau, kad jų pozicijos tikrai yra silpnesnės“, - pridūrė pašnekovas.

Balsų pirkimo skandalai gali pakenkti net favoritams

M. Jastramskio teigimu, didelę įtaką antrojo turo rezultatams gali turėti galimo kalinių balsų pirkimo skandalas bei rinkėjų papirkinėjimo istorijos. Esą tai gali privesti netgi prie to, kad kai kurie po pirmojo turo aiškiai pirmavę „darbiečiai“ į Seimą nepateks.

„Skandalai nacionaliniame lygmenyje, išviešinti per visą žiniasklaidą, irgi prisideda prie partijos kandidatų populiarumo. Kadangi balsų pirkimas buvo konkrečiai sietas su viena partija – su Darbo partija – tai, manau, jiems gali tikrai neigiamai atsiliepti. (...) Būta taip ne kartą, kad tas, kuris (po pirmojo turo - DELFI) pirmauja ir yra atsiplėšęs, dėl susiklosčiusių aplinkybių antrajame ture pralaimi“, - svarstė TSPMI dėstytojas.

Anot jo, LSDP ir Darbo partijos kandidatų dvikovose daug gali nulemti kitų partijų elektoratas – rinkėjai, kurių pasirinkti kandidatai į antrąjį turą nepateko.

„Klausimas, visų pirma, kas ateis į antrą turą balsuoti. Rinkimų aktyvumas antrame ture – banalu, bet visada krenta. Žmonės kartais net nežino, kad antras turas iš viso vyksta. Jeigu žmogus, likęs antroje vietoje, sugeba mobilizuoti ir savo rinkėjus, ir paramą iš ko nors, kas užėmė trečią ar ketvirtą vietą, jis gali „numušti“ ir tą, kas pirmoje vietoje. (...) Kitas dalykas su Darbo partija – kai kur gali būti balsuojama ne už socialdemokratus, bet prieš Darbo partiją“, - aiškino M. Jastramskis.

Balsuos ne už socdemus, o prieš „darbiečius“?

Anot politologo, visų septyniolikos Seimo nario mandatų socdemai nesusišluos, tačiau būtent akistatoje su LSDP „darbiečiai“ antrajame ture gali atrodyti silpniausiai. „ Matyčiau pakankamai daug neigiamų veiksnių Darbo partijos atžvilgiu, kurie jiems gali lemti nelabai sėkmingą antrąjį turą. Ir ypatingai su socialdemokratais“, - tęsė M. Jastramskis.

Pasak jo, galima tikėtis, kad dalis konservatorių, liberalų, „tvarkiečių“ ir kitų partijų elektorato šiose apygardose mobilizuosis palaikyti socdemų kandidatų.

„Klausimas yra, kiek strategiškai mąsto Lietuvos rinkėjai. Jeigu žiūrint, kad tai yra balsavimas prieš Darbo partiją, tai taip. Bet kita vertus, kai kurie rinkėjai gali strategiškai galvoti, kad jeigu jie balsuos už socdemus, realiai jie stiprins partiją, kuri, tikėtina, turės didžiausią frakciją. Ir strategiškai balsuoti už Darbo partiją vien dėl to, kad LSDP nestiprintų. Bet vienaip ar kitaip, manau, kad labiau bus tendencija balsuoti prieš Darbo partiją, o ne už socialdemokratus ir už Darbo partiją“, - reziumavo TSPMI dėstytojas.

© DELFI

© DELFI