Apklausoje pirmauja socdemai ir Darbo partija ^{rinkimų rezultatai gali džiuginti „Drąsos kelią“ bei lenkus}

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Ainė Ramonaitė teigia, kad reali situacija gali šiek tiek keistis, nors tikriausiai ne itin radikaliai. Tačiau mokslininkės darytos apklausos liudija, jog nemažai Darbo partiją palaikančių žmonų neina balsuoti.

„Reali situacija gali šiek tiek keistis, nors nemanau, kad radikaliai. Apklausoje greičiausiai nebuvo „filtrinio“ klausimo „Ar dalyvausite artėjančiuose Seimo rinkimuose?“, o iš karto buvo klausiama, už ką žada balsuoti. Problema ta, kad dalis žmonių žino, už ką balsuotų, jei balsuotų, bet iš tiesų nežada eiti balsuoti. Mūsų daryta apklausa rodo, kad tokių nemažai yra tarp Darbo partijos rinkėjų, tad nenustebčiau jei jos rezultatas būtų blogesnis negu iš atrodo apklausų. O TS-LKD gali būti geresnis. Be to, rinkimų kampanija taip pat daro šiokią tokią įtaką – apklausa daryta dar beveik jai neprasidėjus“, - DELFI sakė A. Ramonaitė.

„Drąsos kelias“ gali gauti 7-10 proc. balsų?

Ainė Ramonaitė

© DELFI / Šarūnas Mažeika

Mokslininkė taip pat sako, kad visuomenės nuomonės apklausos gali neatspindėti realaus „Drąsos kelio“ populiarumo, nes dalis žmonių nedrįsta prisipažinti, kad balsuos už šią politinę jėgą. A. Ramonaitės prognozėmis, „Drąsos kelias“ daugiamandatėje apygardoje gali surinkti 7-10 proc. balsų.

„Šiaip jau manau, kad jie gaus daugiau negu rodo apklausos vien jau dėl to, kad dalis žmonių nedrįsta prisipažinti, kad už juos balsuos.  Be to, nepamirškit, kad procentus reikia skaičiuoti nuo tų, kurie žada dalyvauti rinkimuose, o ne nuo visų gyventojų“, - teigė mokslininkė.

Politologės nuomone, perkopti barjerą pajėgi ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, ypač jeigu sugebės pritraukti rusų tautinės mažumos balsus – tą įrodė savivaldos bei Europos Parlamento rinkimai.

Anot A. Ramonaitės, koją Lenkų rinkimų akcijai gali pakišti nebent už Darbo partiją agituojanti Rusų sąjunga.

Maža to, pasak mokslininkės, apklausų imtyje tautinių mažumų procentas paprastai būna mažesnis negu yra iš tiesų, todėl ir žadančių balsuoti už Lenkų rinkimų akciją procentas būna mažesnis negu realybėje.

Pirmauja socdemai ir „darbiečiai“

Remiantis apklausos duomenimis, jeigu rinkimai būtų vykę rugsėjo antroje pusėje, daugiausia žmonių būtų linkę balsuoti už socialdemokratus ir Darbo partiją. Socialdemokratams savo balsą norėjo atiduoti 16,9 proc. apklaustų žmonių, Darbo partijai – 15,8 proc. Abiejų šių partijų populiarumas nuo praėjusios apklausos nežymiai augo.

Partiją „Tvarka ir teisingumas“ per rinkimus paremtų 8,2 proc. respondentų, tačiau „tvarkiečių“ populiarumas truputį smuko.

Apklausos duomenys rodo, kad už konservatorius norėtų balsuoti 7,9 proc. apklaustų gyventojų, Liberalų sąjūdis sulauktų 5,8 proc. balsų.

Barjero perkopimo apklausa nežada „Drąsos keliui“, už kurį balsuotų 3,9 proc. respondentų, tačiau reikia pažymėti, kad 5 proc. barjeras skaičiuojamas ne nuo visų, o nuo balsuoti atėjusių rinkėjų.

Lietuvos lenkų rinkimų akciją paremtų 2,8 proc. apklaustų gyventojų, už sąjungą „Taip“ balsuotų 2,7 proc. rinkėjų, tiek pat žmonių savo balsą būtų linkę atiduoti ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai.

Liberalų ir centro sąjungai pranašaujama vos 2,6 proc. balsų.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų rugsėjo 15- 24 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.