A.Čaplikas. Tiesa apie tiesioginius merų rinkimus, arba kas „balsavo kojomis“

Esu tiesioginių merų rinkimų iniciatyvos autorius, taigi priminsiu, kad pirmą kartą įstatymo projektą dėl Konstitucijos pakeitimų Seimas svarstė 1999-aisiais, paskutinį sykį – šią Seimo kadenciją, 2010 metų balandį. Nors tiesioginiai merų rinkimai yra įrašyti Vyriausybės programoje ir šią iniciatyvą palaiko Prezidentė, Seimas idėją palaidojo.

Už tiesioginių merų rinkimų įtvirtinimą vieningai balsavo tik Liberalų ir centro sąjungos, tuometinės Tautos prisikėlimo partijos ir Krikščionių partijos frakcijos. Tuo tarpu pusė Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos ir dalis Tvarkos ir teisingumo frakcijos narių balsavo prieš arba susilaikė, o šeši Seimo nariai, kai reikėjo balsuoti, išvis dingo iš posėdžių salės. Matyt, gyvybiškai prireikė parūkyti, vandens atsigerti ar ant suoliuko prie fontano su rinkėju pritūpti. Deja, sprukti prieš pat balsavimą Seime nėra reta praktika, tai vadinama „balsuoti kojomis“.

Nežinau, kuo šie parlamentarai laiko savo kolegas ir rinkėjus, ką jie bando apmauti – juk visa Seimo posėdžių medžiaga skelbiama internete ir paprasta patikrinti, ar jų pažadai sutampa su realiais darbais, programinės nuostatos – su balsavimo rezultatais.

2010 metų balandžio 13 dieną, priimant Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo projektą, balsavimui 10 val. 24 min. užsiregistravo 118 Seimo narių. Šeši parlamentarai, kaip minėjau, spruko ir tai sugebėjo padaryti vos per kelias sekundes. Taigi balsavo 112 Seimo narių, iš kurių už tiesioginius merų rinkimus buvo 88, prieš – 6, susilaikė 18.

Tam, kad įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo būtų laikomas Seimo priimtu, kiekvieno iš dviejų reikalingų balsavimų metu UŽ turi balsuoti ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių. Taigi tiesioginius merų rinkimus nuo įgyvendinimo teskyrė nelemtieji šeši balsai.

Konstitucijos pakeitimu siekiama įtvirtinti vietos savivaldos modelį, pagrįstą griežtu atstovaujamosios ir vykdomosios institucijų atskyrimo, vykdomosios institucijos (savivaldybės mero) atskaitingumo atstovaujamajai institucijai (savivaldybės tarybai) principais. Kartu projektu siekta plėtoti demokratiją didinant bendruomenės gyventojų dalyvavimą vietos reikalų tvarkyme - suteikti jiems teisę tiesiogiai rinkti ne tik atstovaujamąją savivaldos instituciją - savivaldybės tarybą, bet ir vykdomąją instituciją - savivaldybės merą.

P.S. Dėl tiesioginių metų rinkimų įtvirtinimo „kojomis balsavo“ konservatoriai Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir Algis Kazulėnas, „tvarkiečiai“ Remigijus Ačas, Vytautas Galvonas, Petras Gražulis ir Almantas Petkus.