A. Troickis. Geri patarimai V. Putinui

Kodėl jis taip elgiasi, nežinau. Gali būti, kad tokius veiksmus lemia geri norai, kaip jie vadinami Vladimiro Sorokino „Telūrijoje" (jeigu taip, jis seka Lenino ir Gorbačiovo pėdomis ir siekia sunaikinti šią pabaisą – Rusijos imperiją), tačiau greičiausiai tai paprasčiausias kompetencijos stygius, valdžios alkis ir vergavimas kenkėjiškiems kompleksams. O gal jis tėra suktas tipelis, aplinkkeliais nusigavęs iki tikslo.

Kad ir kaip ten bebūtų, V. Putino ir jo režimo įkaitais tapo mažiausiai 150 mln. žmonių. Mūsų visų, praktiškai be išimčių, gyvenimas kiekvieną dieną darosi blogesnis ir sudėtingesnis. Spėju, kad šio teiginio įrodinėti ir aiškinti nebereikia – reikalas aiškus. Manyje nesutaria du stiprūs jausmai: pasibjaurėjimas dabartine valdžia ir užuojauta nuo jos kenčiančiai tautai (tebūnie ta tauta ir valdoma vasalo mentaliteto, kenčianti nuo Stokholmo sindromo ar tiesiog dėl neišmanymo palaikanti valdančiuosius – man tai nėra labai svarbu). Nors antrasis jausmas žymiai stipresnis – laba gaila šalies ir jos žmonių. Ir taškas.

Todėl ir panorau pateikti kelis konkrečius siūlymus, kaip pagerinti dabartinę situaciją – esu tikras, kad kokiu nors gudriu būdu jie visgi pasieks svarbiausio adresato ausis. Jeigu bus laiku išgirsti ir pritaikyti realybėje, „režimo agoniją“ jie greičiausiai pratęs, tačiau, priminsiu dar kartą, man svarbiau, kad nemirtų, neskurstų ir apimti panikos nesiblaškytų paprasti žmonės. Taip, naivu, nesiginčiju, tačiau kažką juk reikia daryti??? Kviečiu dar kartą perskaityti pirmąjį straipsnio pavadinimo žodį... Ko turi imtis V. Putinas?

1) Iš Donbaso išvesti visus reguliarus Rusijos karius ir liautis ten siuntęs karinę techniką ir šaudmenis. Mūsų tautiečiams, tikintiems, kad ten kariauja banderovcų iki negalėjimo iškankinti Ukrainos šachtininkai, kuriems talkina kazokai-savanoriai, ūkinių prekių parduotuvėse įsigiję tankų ir „Grad“ sistemų, galima ir nieko nesakyti. Kaip galima „išvesti tuos, kurių nėra“?! O pasaulio bendruomenė ir jos išrinkti lyderiai, žinantys, kas vyksta iš tikrųjų, tokį sprendimą įvertins, ir atmosfera pagerės. Sankcijos aprims. Laimės visi (išskyrus kelis tūkstančius kraujo ištroškusių banditų ir kelias patriotinių pokalbių laidų žvaigždes). Pirmiausia išloš Donbaso gyventojai ir kariai, kurie tiesiog nebežus. Marionetės, pavadintos „Donecko liaudies respublika“ ir „Luhansko liaudies respublika“, ilgiau savaitės neištemps – kam be nusikaltėlių ir karinių vadų bus reikalinga ta pūliuojanti juodoji bedugnė??? 

2) Nedelsiant (būtų gerai dar prieš ruošiant naujametį stalą) panaikinti vadinamąsias „antisankcijas“. Tai buvo dar viena beprotybė ir politinė bei ekonominė klaida, kuri Vakaruose, užuot pasėjusi paniką ir paskatinusi neramumus, eksportuotojams sukėlė vos kelias menkas problemas ir paprasčiausią pasimetimą dėl tokio kvailo sprendimo. Rusijoje, kur tikėtasi entuziazmo ir žemės ūkio pakilimo, sulaukta kainų augimo ir vis garsėjančių skundų – tiek vartotojų, tiek daugumos gamintojų. Nemanau, kad lentynas užpildžius kokybiška produkcija ir sumažinus kainas, liaudis ims burnoti ir skųstis gėdingu pralaimėjimu. Priešingai. Pamiršę pagrindinę priežastį (tą padaryti padės televizija), dauguma tokį sprendimą įvertins kaip rūpinimąsi žmonėmis! Tad drąsiai imkitės veiksmų.

3) Neseniai perskaičiau, kad tiltą į Krymą ties Tymčenka ir Roterbergas. Esminis pakeitimas: ties UŽ SAVUS PINIGUS. Vieša paslaptis, kad per pastaruosius metus nemenkus turtus susikrovė buvę V. Putino mokslo draugai, kolegos iš KGB, dziudo ir vasarnamių kooperatyvo – kaip yra sakęs pats V. Putinas, „patriukšmavo“ kaip reikiant. Tiesą sakant, jie visi skolingi V. Putinui – jeigu nepažinotų Rusijos prezidento, šiuo metu greičiausiai būtų paprasti valstybės tarnautojai ar dirbtų taksistais Berlyne. Dabar pats metas skolas grąžinti – galima ir be procentų. 

Pakaks jiems ir toliau tuštinti valstybės sąskaitas, naudotis pensijų fondų lėšomis ir žarstyti švietimui bei sveikatos apsaugai skirtus pinigus – tegul tie, atsidūrę didžių draugų sąrašuose, plačiai atveria pinigines. Turi būti pasirengę padėti bičiuliui sunkią valandą! Jeigu pasirodys esantys nedėkingi, Jevtušenkovo pavyzdys pasufleruos teisingą sprendimą. Teoriškai prie aukotojų galėtų prisijungti ir pats V. Putinas. Tema slidi, palikime šį klausimą pačiam čia minimam asmeniui. Jeigu kalbėtume rimtai, turiu įtarimų, kad draugiškas turtų atėmimas jau tyliai vyksta, o neseniai iš viršaus nuskambėjęs raginimas suteikti amnestiją grįžtančiam „kapitalui“ šį spėjimą tik patvirtina.

4) Įpėdinis... Jis V. Putinui tiesiog būtinas, tačiau mūsų alfa patinas pats prisivirė košės, aplink save subūręs tik betų, gamų ir psi (taip yra tokia raidė) armiją. Iš jų tikėtis ryžtingų sprendimų paprasčiausiai beprasmiška. Ir visi kartoja ožio mekenimą primenančią mantrą: „Kas, jeigu neee Putinas? Alternatyvų nėėėra!“. Iš tikrųjų jų yra – visiems skoniams. Puikiausias kandidatas užimti V. Putino vietą ir užtikrinsiantis jam ramią senatvę – Michailas Chodorkovskis. Stiprus žodžio žmogus. Be to, V. Putinui turi moralinę skolą – kad ir kaip prezidentas būtų pasielgęs su juo ir jo bendrove, šeimos nelietė... Svarbiausia tai, kad Rusijoje jis turi puikią reputaciją, gerbiamas ir užsienyje. Tai reiškia nei daug, nei mažai – jeigu jiems pavyks susitarti, V. Putinas išvengs Hagos tribunolo, o Vakarai dėl to nekels baisaus triukšmo. Taigi M. Chodorkovskis V. Putinui – Dievo dovana. Belieka tik patį Montekristą įkalbėti... Verta stengtis!

Nepaklausys gerų patarimų? Gyvenimas iškels skaudžių ultimatumų.