aA
1435 po laimėto Pabaisko mūšio Lietuvos DK įsitvirtinęs didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis vedė antilenkišką politiką ir siekė panaikinti padarytas nuolaidas Lenkijai. Šalies viduje valdovas bandė apriboti didžiojo kunigaikščio tarybos įtaką, kaip priešpriešą jiems keldamas jam atsidavusius ir ištikimus bajorus.

Visa tai Lietuvos valdančiajame elite kėlė nemažą įtampą, kurią dar labiau stiprino paranojiškas Kęstutaičio elgesys. Tokiomis aplinkybėmis 1440 03 20 buvusio Lietuvos dk Švitrigailos šalininkai surengė sąmokslą ir valdovą nužudė. Į laisvą didžiojo kunigaikščio sostą ėmė pretenduoti ir Žygimanto Kęstutaičio sūnus Mykolas. Lietuvoje vėl kilo pilietinio karo grėsmė.

Padėtį gelbėti ėmėsi įtakinga Lietuvos didikų grupė, vadovaujama Smolensko vietininko Jono Goštauto. Siekdama užkirsti kelią lenkų pradėtai vykdyti Lietuvos skaldymo politikai, ji pasiryžo į Lietuvos dk sostą pakviesti jauniausią Jogailos sūnų, trylikametį karalaitį Kazimierą. Tuometinis Lenkijos karalius Vladislovas Varnietis tokį lietuvių pasiūlymą priėmė, tačiau brolį į Lietuvą išsiuntė ne kaip jos valdovą, o kaip savo – Lenkijos karaliaus vietininką. Lietuvos didikai į Vilnių atvykusį karalaitį nesunkiai izoliavo nuo jį lydėjusių Lenkijos ponų atstovų ir įtikino tapti Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, o nebūti tik vietininku.

Nepaisant prie karalaičio buvusių lenkų ponų prieštaravimo, 1440 06 29 Kazimieras Jogailaitis Vilniaus katedroje buvo vainikuotas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Tai įvyko „iš ryto, kai lenkų ponai dar miegojo“, tai yra visiškai juos apeinant. Nors jiems tai galbūt ir nebuvo netikėta, tačiau turėjo priblokšti įvykdymo būdas. Šis lietuvių vienašališkai įvykdytas aktas rodė Gardine 1432 pasirašyto sąjungos akto sulaužymą, pagal kurį po Žygimanto Kęstutaičio mirties Lietuva turėjo pereiti Lenkijai. Taigi savarankiškas didžiojo kunigaikščio vainikavimas reiškė Lietuvos DK suverenumo atgaivinimą. Tuo būdu 1440 buvo nutraukta Lenkijos ir Lietuvos sąjunga.

Kartu visa tai įvykdyta labai apgalvotai. Su Lenkija saitai nebuvo visiškai nutraukti – abiejuose sostuose sėdėjo broliai Jogailaičiai, nenutrūko ir lietuvių-lenkų dialogas. Galiausiai vainikavimui pasirinktas tinkamas momentas, kai Lenkija buvo įsitraukusi į Vengrijos reikalus.

Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Lietuvos istorijos institutas
    
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0