aA
Karinio parengimo pamokos mokyklose, sukarintos stovyklos bei tūkstančiai našlaičių, nuo mažų dienų tarnaujančių Rusijos armijoje – tai ne slogus sovietinis sapnas, o Rusijos dabartis. Sugriuvusią sovietinę imperiją mėginama lipdyti iš naujo, o jos pamatais tampa jaunoji rusų karta.
Maskva, Rusijos kariai
Maskva rengiasi Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60-mečio minėjimui. Po Rusijos sostinę vaikštinėja sovietų armijos kariais persirengę vyrai.
© AFP/Scanpix
Mokiniams brukami ginklai

Sovietų Sąjungai negailestingai grimztant užmarštin, buvusios sovietinės imperijos paveldėtoja Rusija gręžiojasi atgal.

Šlovinga sovietinė praeitis bei aklas sovietinių žmonių tikėjimas valstybe kelia pavydą dabartiniams Rusijos valdovams, kurie atsargiai, tačiau atkakliai į šiuolaikinių rusų gyvenimą įbruka tai vieną, tai kitą sovietinį atributą.

Prie Rusijos valstybės vairo stojus specialiųjų tarnybų profesionalui Vladimirui Putinui, Rusijos jėgos struktūros įgavo antrąjį kvėpavimą. Mokyklos, sukarintos vaikų stovyklos bei jaunųjų Putino kareivių ruošimo centrai šiuo metu Rusijoje išgyvena geriausius laikus.

Taip pat išmoningai, kaip ir sovietiniais laikais, veikia Rusijos propagandos mašina, raginanti nevengti privalomosios karinės tarnybos bei karinio parengimo pamokų.

Rusijos mokyklose darbuojasi karinio parengimo mokytojai, mokiniai vėl mokomi į rankas imti ginklą bei šaudyti.

Rusijos vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių moksleiviai bei studentai siunčiami į dviejų mėnesių mokomąsias karines stovyklas ir ten gyvena, treniruojasi tarsi tikri kareiviai.

Šie jauni žmonės privalo mokėti surinkti Kalašnikovo automatą ir svaidyti granatas.

Dešimtimis kilometrų, nubėgamų dėvint dujokaukes, bei kitais sunkiais fiziniais pratimais šiuolaikiniai rusų vaikai mokomi tapti paklusniais bei ištikimais tėvynės sargais.

Deja, tikėjimas rusų armijos šventumu šiek tiek nublankęs. Jaunųjų moksleivių motinos netiki gerais karininkų norais bei pažadais, todėl patriotinės akcijos, raginančios tarnauti Motinai Rusijai, stringa.

O valstybė meta milijonus tam, kad įbruktų vaikams į rankas automatą. Skelbiama, kad karinį parengimą gavę mažieji – geresni nei tokios patirties neturintys bendraamžiai.

TV ir radijas transliuoja pareiškimus, kad karinę mėsmalę perėję vaikai nebus kariūnai, bet taps tikrais piliečiais, vyrais bei rūpestingais tėvais.

Armijos globotiniai

Mėginimai atkurti gerą Rusijos armijos vardą kartais baigiasi tragiškai. Yra užfiksuota atvejų, kai berniukai, neištvėrę ilgo bėgimo su dujokaukėmis, mirė.

Pranešama apie generolų kankinamus vaikus, jų naktinius košmarus bei pažeistą psichiką. Armijos vadų nuomone, ši kaina nėra per didelė ugdant patriotizmą bei mokant disciplinos būsimus karius.

Keisčiausia, kad šiai pragaištingai praktikai priešinasi tik nedidelė dalis Rusijos visuomenės.

Kiti su nostalgija prisimena sovietinius laikus ir pionieriškus žygius. Šia nostalgija puikiai naudojasi Rusijos vyriausybė ir kariūnai – pasak jų, karinių stovyklų, žygių bei šaudymų prisiminimai liks vieni gražiausių jaunystės vaizdų.

Kompiuteriniai žaidimai, sporto šventės ir uždari kariniai klubai irgi turi skatinti karinį patriotizmą bei norą tarnauti tėvynei.

Pacifistiškai nusiteikę rusai su siaubu gretina: JAV vyriausybė ypač saugosi, kad ginklai nepatektų vaikams į rankas, o rusai patys atžaloms bruka granatas, automatus bei kitą amuniciją.

Psichologų teigimu, mažieji nesuvokia ginklo galios bei karo baisumų, todėl karinius mokymus ir šaudymą supranta kaip žaidimą, o mirtis jiems tampa tik linksmybių dalimi.

Negausios žmogaus teisių gynimo organizacijos, vis dar egzistuojančios Rusijoje, teigia, kad karinis parengimas mokyklose – smurtas prieš vaikus.

Siekdama išugdyti ateities karius Rusijos vyriausybė imasi plauti smegenis, riboja pasirinkimo laisvę ir nevengia žmogaus teisių pažeidimų.

Žmogaus teisių aktyvistai šnibždasi, esą Rusijos armija jau įvaikino daugelį našlaičių bei beglobių vaikų.

Uždarose karinėse mokyklose ir internatuose jie ugdomi tapti jaunuoliais, aklai tikinčiais sistema bei savo vadais. Rusija savo atžalas karui ruošia su tokiu pat užsidegimu, kaip kadaise tai darė naciai.

Jaunieji Putino kariai

Viena griežčiausių karinių vaikų stovyklų yra įsikūrusi už 50 kilometrų nuo Maskvos, Kaskadoje.

Čia miškų apsuptyje keli šimtai vaikų nuo 8 iki 17 metų išeina rusiškojo patriotizmo bei smegenų plovimo mokyklą. Šią vaikišką karo zoną prieš dvi dešimtis metų įkūrė specialiosios pajėgos, ją finansuoja galingiausias šalies šnipas, prezidentas V. Putinas.

Per 20 metų Rusijoje daug kas pasikeitė, tačiau Kaskados karinė stovykla – tokia pati: disciplina, mokymai, ideologija, dienos režimas bei karinių vadų įsakymai.

Vaikai šioje stovykloje prabunda vos prašvitus ir tarsi tikrose kareivinėse klupdami bei skubėdami prausiasi ir stoja į rikiuotę.

Rytinę procedūrą lydi karininkų keiksmai ir grasinimai. Įsakymų bei kariško raginimo klauso net lankantieji antrą ar trečią klasę.

Užsimiegojusių mažųjų rikiuotė atrodo graudžiai ir juokingai, ginklai bei šalmai – didesni už jaunuosius karius.

Tačiau šie nepatogumai tėra menkniekis, palyginti su 45 kilometrais jų laukiančio žygio. Mažieji Putino kariai bėgioja miškuose ir klampoja pelkynais, treniruojasi ir šaudo tikromis kulkomis.

Jie dalyvauja inscenizuotuose mūšiuose, šnipinėjimo akcijose ir išgyvenimo pamokose.

Vaikus miklina „specnazo“ veteranai bei buvę KGB šnipai – jiems Šaltasis karas niekuomet nesibaigs.

Kaskados stovyklos sienose gyva Josifo Stalino dvasia, o V. Putino atvaizdą nuotraukose mažieji kariai garbina ne ką mažiau nei savo motinų.

Kol kas šios atžalos tik žaidžia karą, bet iškilus būtinybei, matyt, pademonstruos ir karinį išsilavinimą.

Savaitraštis „Panorama“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Kupiškio baldininkai – apie bankrutuojančius užsienio klientus ir į Braziliją nuvedusias žaliavų paieškas (1)

Ilgus metus nuosekliai augusi minkštų baldų karkasus gaminanti Kupiškio įmonė „Slavita“...

Naštą palengvinusi ir kompasą sureguliavusi Lietuvos rinktinė laukia pilnesnių tribūnų

„Visada svarbu pradėti pergale, kad jos nepritrūktų pabaigoje, kai jau kovojama dėl medalių“,...

Kauną drebina tūkstančius gerbėjų pritraukęs „69 Danguje“ koncertas: scenoje – ašaros ir jaudinančios kalbos

Balandžio 27 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje „69 Danguje“ skamba ilgai lauktas ir atominiu...

Gegužės 12-oji – jau čia pat: ar žinome, kokį klausimą spręsime referendumu? (1)

Nenumaldomai artėja gegužės 12-oji. Kartu su Prezidento rinkimų pirmuoju turu šią dieną...

SuTaupyk

5 neįtikėtini būdai, kaip keliauti už būstą nesumokant nė cento: nuo vilų ant jūros kranto iki egzotiškų šalių

Artėjant vasarai daugelis ima planuoti atostogas. Ne paslaptis, kad kasmet kelionės tampa vis...