Tai, kad Sočis yra ne rusų žemėse, žiūrovas nesužinojo per visą išradingą, įspūdingą, spalvotą ir didingą XXII Olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją. Tačiau bent kiek mokantis rusiškai gali suprasti, kad miesto pavadinimas ir upė Mzymta Adleryje yra žodžiai iš kažkokios kitos kalbos.
Ramūnas Bogdanas
© DELFI / Tomas Vinickas

Tai istorinės čerkesų žemės, o soče vadinosi čerkesų ubychų dalis, iki 19 a. vidurio gyvenusi Sočyje ir jo apylinkėse. Sraunioji Mzymta ubychų kalba reiškia „siautulinga“. Tačiau Sočyje ubychų neberasite. Paskutinis šią kalbą mokėjęs žmogus mirė 1992 m. Turkijoje. Teliko žemės ir upių kalba jų tėvynėje, iš kurios jie buvo žiauriai išvaryti lygiai prieš 150 metų. 

Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bachas per atidarymą pareiškė: „Gyvenkite harmonijoje su tolerancija ir be jokios diskriminacijos formos“. Turbūt jis galvojo apie gėjus, o ne apie čerkesus. Užgauli atminimo dovana genocidą patyrusiai tautai nuo Vladimiro Putino – olimpinės žaidynės. Galbūt jį paskatino iki šiol neįveikiamas kalniečių priešinimasis ir neaiški šiaurės Kaukazo ateitis, kad taip teatrališkai rodoma, jog Rusija valdo. 

Vienas likimas, viena tauta

Užgauli atminimo dovana genocidą patyrusiai tautai nuo Vladimiro Putino – olimpinės žaidynės. Galbūt jį paskatino iki šiol neįveikiamas kalniečių priešinimasis ir neaiški šiaurės Kaukazo ateitis, kad taip teatrališkai rodoma, jog Rusija valdo.
Ramūnas Bogdanas

Rusijos imperija pradėjo šiaurės Kaukazo užkariavimą 1763 m., ir šis karas oficialiai truko šimtą vienerius metus. Legendinio avaro imamo Šamilio vadovaujami kalniečiai ištisus 25 metus gynėsi Čečėnijoje ir Dagestane. 1859 m. rusai pagaliau jį suėmė. Kalniečių jėgos seko, jie negalėjo atsilaikyti prieš nuolat papildomą 200 000 reguliarią kariuomenę, kuri naikino viską savo kelyje ir nesilaikė jokių karo papročių nei žmogiškumo normų.

Didžiausia šiaurės Kaukazo tauta buvo čerkesai. Atskiros jų tarmės vadinosi kitais vardais, lygiai kaip mes esame dzūkai, zanavykai ar žemaičiai po vienu lietuvių vardu. Rusija nuo pat užkariavimo pradžios 18 a. stengėsi palaikyti skirtybes, tą patį tęsė bolševikai ir tęsia Rusijos Federacija. Tai, ką rusai vadina čerkesais, kabardinais, adygais, šapsugais, ir pagal tai suskirsto skirtingais administraciniais vienetais, yra vienos tautos dalys. Save jie vadino adygais, o čerkesai yra turkų ir mongolų vartotas pavadinimas nuo 12-13 a., kurį perėmė rusai ir kitos tautos.

Nuo 6 iki 15 a. jie buvo labai paveikti krikščionybės, o vėliau priėmė islamą. Iki šiol išlikę ir išpažįstančių senąjį čerkesų tikėjimą Habza. Pasaulinis čerkesų forumas yra nutaręs vadintis čerkesais. „Vienas vardas, viena tauta, vienas likimas“, sako jie.

Likimas šiai tautai buvo ypač žiaurus. 18 a. viduryje jų buvo virš 2 milijonų, ir jie gyveno Juodosios jūros pakrantėje nuo Abchazijos iki Krymo bei kalnuose, apimdami apie 120 tūkst. km2 teritoriją (Lietuva yra apie 65 tūkst. m2). Po šimto metų jų liko apie 80 000.

Išdegintos žemės taktika

Čerkesai ilgiausiai priešinosi rusų užkariavimui. Jų karas truko 40 metų. Suėmus imamą Šamilį, jie atsilaikė dar penketą metų iki 1864 m. M. Veniukovas 1878 m. aprašė, kaip vyko nukariavimas: „Mes judėjome žingsnis po žingsnio, bet negrįžtamai, ir valėme nuo kalniečių, iki paskutinio žmogaus, bet kurią žemę, kur įžengė kareivio koja. Kalnų aūlai buvo deginami šimtais, vos nutirpdavo sniegas, bet anksčiau nei sužaliuodavo medžiai (vasarį ir kovą); pasėlius nuganydavo žirgais arba net ištrypdavo. Aūlų gyventojus, jei pavykdavo juos užklupti, karinis konvojus skubiai vesdavo į artimiausias stanicas ir iš ten siųsdavo prie Juodosios jūros krantų ir toliau, į Turkiją“.
Čerkesai gynėsi žūtbūtinai. Kazokų kardo pavadinimas „šaška“ į rusų kalbą paimtas iš čerkesų „sašchva“ (ilgas peilis). 1861 m. caras Aleksandras II pasikvietė čerkesų atstovus ir paskutinį kartą pateikė ultimatumą sudėti ginklus ir išsikraustyti ten, kur caras lieps. Nedidelė dalis sutiko persikelti į Kubanės stepes.

Carinės Rusijos kariuomenei sunaikinus maisto atsargas, sudeginus namus, sodus ir vynuogynus, pagrobus gyvulius kai kurie aūlai eidavo pasiduoti, bet jų nepriimdavo, nes rusai nustatė neįvykdomą sąlygą, jog priims tik visos bendruomenės kapituliaciją, ir taip palikdavo čerkesus mirti nuo bado, ligų ir šalčio.
Ramūnas Bogdanas

Iš tikrųjų, visiems nenužudytiems jau buvo numatyta kita dalia – amžina tremtis į Turkiją, nes Kubanėje nebūtų užtekę žemės. Tai buvo caro patvirtintas planas. Kariuomenei sunaikinus maisto atsargas, sudeginus namus, sodus ir vynuogynus, pagrobus gyvulius kai kurie aūlai eidavo pasiduoti, bet jų nepriimdavo, nes rusai nustatė neįvykdomą sąlygą, jog priims tik visos bendruomenės kapituliaciją, ir taip palikdavo čerkesus mirti nuo bado, ligų ir šalčio (kalnuose žiemą temperatūra krisdavo iki -20C).

Tada, kai Lietuvoje Muravjovas Korikas statė kartuves 1863 m. sukilėliams ir juos trėmė į Sibirą, Čerkesijoje kiti caro generolai be gailesčio naikino kitą tautą ir stūmė ją prie jūros. 1864 m. gegužės 21 čerkesai stojo į paskutinį didelį mūšį Kbaadoje šalia Sočio. Nugalėję rusai visus žudė be pasigailėjimo. Dėl pralieto kraujo toji vieta gavo Krasnaja Poliana (raudonoji laukymė) pavadinimą.

Statant kalnų slidinėjimo centrą, sunaikintos senos čerkesų kapinės, bet parodomai paliktos sentikių kapinės pakrantėje, išilgai kurios be jokių kapų atgulė tūkstančiai tremiamų čerkesų. Šiandien ten siekia laurų olimpiečiai. Tarptautinės čerkesų tarybos pirmininkas Ijadas Jugaras sako: „Norime, kad sportininkai žinotų, kad jei jie čia rungtyniaus, jie šliuoš ant mūsų protėvių kaulų“. Tai lyg žaidynės moderniai perstatytame Osvencime, tik ne žydų, o čerkesų Osvencime, kuris vyko ne prieš 75, o prieš 150 metų.

Mirtis Juodosios jūros pakrantėje

Visas Sočis prieš 150 metų buvo paverstas pragaru, kuriame kankinosi keli šimtai tūkstančių žmonių. Suginti į pakrantę čerkesai be pastogės, beveik be maisto mėnesiais merdėdami laukė, kol juos pakraus į turkų laivus. Rusija sugebėjo diplomatiniu spaudimu priversti Otomanų imperiją priimti tremtinius, o laivų savininkams pervežimą apmokėjo Rusijos iždas. Vos įtarti susirgę, pervežami čerkesai buvo išmetami į atvirą jūrą. Nors turkai po metų atsisakė priimti tremtinius, Rusija vis tiek juos siuntė, nes labai priešintis Stambulas negalėjo dėl būtinybės turėti rusų palaikymą prieš anglus ir prancūzus.

Tai buvo paskaičiuotas pigiausias būdas atsikratyti čerkesais. Įvykių liudininkas A. Strarostovskis 1896 m. rašė: „Reikėjo ypatingai tvirtų nervų ir didelės dalies savitvardos, kad apimtas bejėgiškumo liktum ramus žiūrovas to, kas vyko pakrantėje“.

Statant kalnų slidinėjimo centrą, sunaikintos senos čerkesų kapinės, bet parodomai paliktos sentikių kapinės pakrantėje, išilgai kurios be jokių kapų atgulė tūkstančiai tremiamų čerkesų.
Ramūnas Bogdanas

Palei visą pakrantę vyko tautos genocidas. Vienas caro administracijos tarnautojas taip aprašė 17 000 kalniečių tragediją tą žiemą Novorosijsko įlankoje: „... kieno širdis nesuvirpėtų matydama, pavyzdžiui, jauną čerkesę, gulinčią su rūbeliais ant šaltos žemės, po atviru dangumi, su dviem mažyliais, iš kurių vienas priešmirtiniais traukuliais kovojo su mirtimi, o kitas tuo metu ieškojo, kaip numalšinti alkį prie krūtinės jau sustingusio motinos lavono. O panašių scenų buvo nemažai.“

1864 m. gegužės 21 d. Sočyje buvo oficialiai paskelbta apie Kaukazo užkariavimo pabaigą. Pagal carinius dokumentus, žuvo 400 000 čerkesų, 497 000 ištremta į Turkiją, tik 80 000 liko gimtinėje. Pagal kitus šaltinius, aukų skaičius siekia 1,5 mln. Į tas vietas atkelta kazokų, kitų Rusijos gyventojų, net apie 30 estų šeimų, kurias mena pavadinimas Estosadok (estų sodelis) Krasnaja Polianoje.

Besislapstančius savo tėvynėje čerkesus persekiojo toliau. Caro armijos pulkininkas Šarakas rašė: „Jų prisirišimas prie tėvynės buvo toks stiprus šitoje tautoje, kad neretai, įlindę į kokį apaugusį tamsų tarpeklį, jie ten ir mirdavo iš šalčio ir bado. [...] Išvyti tiems čerkesams, kurie, nenorėdami palikti tėvynės, slėpėsi kalnų lūšnelėse ir tenai ramiai laukė savo mirties, buvo siunčiamos ypatingos komandos.“ 

Kraštas tapo Rusijos imperijos dalimi Šiaurės Vakarų Kaukazu, kaip užimta Lietuva tada tapo Šiaurės Vakarų kraštu. Tačiau didvyriškas kaukaziečių pasipriešinimas siurbė imperijos resursus, lengvino kitų pavergtų tautų priespaudą, nes Rusijai trūko galių visiems pakraščiams vienu metu pasmaugti.

Rusija galėjo ir lietuvius ištremti kur nors į Švediją po 1863 m.
sukilimo. Juk tai buvo valstybinė politika - trypti kitataučius. Turbūt lietuvius išgelbėjo tai, kad nebuvo kam musų įbrukti ir neturėjo pakankamai žmonių apgyvendinti išvalytai teritorijai.

Gruzija lieka išimtimi

2011 m. gegužės 20 d. Gruzijos parlamentas pripažino, kad prieš čerkesų tautą buvo vykdytas genocidas. Gruzijos Olimpinis komitetas svarstė, ar nederėtų Gruzijos vėliavos nešėją per Sočio olimpiados atidarymą aprengti nacionaliniais čerkesų rūbais iš pagarbos tai tautai. Bet nuspręsta V. Putino neerzinti.

Pasistvėręs vyriausiojo nacių propagandisto Paulo Jozefo Gėbelso sugalvotą deglo nešiojimo idėją, V. Putinas ją privedė prie absurdo: kėlė į kosmosą, nardino po vandeniu, kol liko tik viena vieta, kur deglas nebuvo įkištas.
Ramūnas Bogdanas

Šiuo metu pasaulyje išsibarstę 4 mln. čerkesų. 2006 m. apie 20 jų organizacijų kreipėsi į Europos parlamentą, kad būtų pripažintas jų tautos genocidas. Atsakymo nesulaukė. Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas 1994 m. raštu patvirtino, kad kaukaziečiai „turėjo teisę gintis“. Čerkesų kongresas 2005 m. kreipėsi į Maskvą, kad ši atsiprašytų už vykdytus žiaurumus, bet dabartinis Kremlius nusiplauna rankas, nes po bolševikų revoliucijos teisiškai jis nėra carinės Rusijos įpėdinis.

Naujienų agentūra „Reuters“ dėl žaidynių rengimo masinių žudynių vietoje užklausė Sočio olimpiados organizacinį komitetą, o šis atsakė, jog „ne jų atsakomybė komentuoti politinius ir istorinius įvykius“.

Kada Kaukazo Emyrato kovotojų vadas Doku Umarovas 2013 m. liepą pakvietė žlugdyti Sočio žaidynes, vadindamas jas „šėtonišku šokiu ant mūsų protėvių kaulų“, jis turėjo omenyje čerkesų genocidą. V. Putinas demonstratyviai parodė panieką jų atminimui ir sulaukė nežinančios arba abejingos olimpinės bendruomenės pritarimo. Nors patys čerkesai grasinimų nelaidė, bet vien faktas, kad pilietinio karo apimtoje Sirijoje gyvena apie 100 000 čerkesų, kurių nemažai tarnavo ir saugume, ir kariuomenėje, ramybės dėl saugumo Sočyje nedidina. Apie 1 000 jų yra oficialiai grįžę į tėvynę. Po karų iširus Jugoslavijai yra grįžusių namo čerkesų iš Kosovo, kur juos kadais apgyvendino turkai. Čerkesų atmintis gyva.

Pasistvėręs vyriausiojo nacių propagandisto Paulo Jozefo Gėbelso sugalvotą deglo nešiojimo idėją, V. Putinas ją privedė prie absurdo: kėlė į kosmosą, nardino po vandeniu, kol liko tik viena vieta, kur deglas nebuvo įkištas.

Surengęs žaidynes, kurios brangesnės už visas iki tol buvusias žiemos olimpiadas kartu sudėjus, jis apnuogino milžiniškų pramogai švaistomų lėšų beprasmybę, kai plika akimi matosi nustekentos visuomenės gerovę kuriančios sritys. 

Parinkęs sporto šventei genocido vietą, jis davė pasauliui veidrodį, kad šis pamatytų, jog kažkur pakeliui į gerovę pasaulis pametė žmogiškumą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ekspertai kai kuriuos Laisvės aikštės pertvarkos projektus pavadino isteriškais

Dailės galerijoje aptarus 10 pateiktųjų projektų, kaip atnaujinti Laisvės aikštę ir jos...

Šiltesni nei įprasta orai išsilaikys ne tik rugpjūtį, bet ir rugsėjį (1)

Pagal dabar turimą informaciją, ne tik rugpjūčio pabaiga, bet ir rugsėjo pradžia turėtų būti...

Laisvalaikio veikla lietuviui atnešė milijonus: atskleidė sėkmės formulę (5)

Vienas iš „ Vinted “ įkūrėjų Justas Janauskas , atsimindamas studijų laikus Vilniaus...

Papasakojo, ką patyrė per išpuolius Ispanijoje: britų aktorė slėpėsi restorano šaldytuve (9)

Per Barseloną supurčiusį išpuolį aktorė Laila Rouass, besifilmuojanti „BBC One“ kanalu...

Po lengvo pasivaikščiojimo D. Adomaitis saviškiams turėjo pastabėlių specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (2)

Jokio ažiotažo Rygoje nesukėlusios ir uždarų durų vykusios Lietuvos ir Rumunijos rinktinių...

Pustuštėje „Karklėje“ – gausus „nelegalių radinių biuras“ (38)

Penktadienio vidurdienį duris atvėrusio festivalio „ Karklė “ apsaugos darbuotojai nesnaudžia...

Erdvėlaiviai „Voyager“ paruošti atvesti ateivių į Žemę (18)

Netrukus astronomijos mėgėjai turės progą švęsti – „ Voyager “ programai sukanka 40 metų....

Joniškio rajone iš voljero pabėgo meška (39)

Penktadienį Joniškio rajone esančiame Kirnaičių kaime iš kavinėje „Plūgo broliai“ esančio...

Vokietijoje per išpuolį subadyti du žmonės, vienas jų mirė (169)

Vokietijos vakariniame Vupertalio mieste du žmonės penktadienį buvo subadyti, vienas jų –...

Dauguma bėgiojančių žmonių susiduria su ta pačia problema: kaip jos išvengti (2)

Rugpjūčio pradžioje „ Eurovaistinės “ užsakymu tyrimų bendrovės „Synopticom“ atlikto...