Lietuvai rusų šnipai nerūpi

LŽ pranešus, jog Rusijos ambasados Lietuvoje patarėjas Borisas Kirilovas prieš dešimtmetį kaip KGB agentas asmeniškai verbavo dabartinį Norvegijos premjerą, mūsų valstybės atsakingos struktūros neparodė jokio susidomėjimo svetimos šalies šnipu.

Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) pareigūnai žinios apie B.Kirilovo veiklą nekomentuoja ir atsisako įvardyti, kokių priemonių imsis Lietuva prieš diplomatą, įsivėlusį į šnipinėjimo skandalą. Rusijos ambasados diplomatas B.Kirilovas praeityje bandė verbuoti dabartinį Norvegijos premjerą.

Nežinojo?

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, ėję tas pačias pareigas ir praėjusios kadencijos Seime, vienu balsu LŽ tvirtino, jog nei anksčiau, nei dabar VSD jiems nesuteikė jokios informacijos apie Lietuvoje esančius Rusijos specialiųjų tarnybų agentus. Parlamentarai darė prielaidą, kad mūsų saugumas arba nieko apie tai nežinojo, arba tiesiog nepanoro dalytis informacija su jo veiklą kuruojančiu Seimo komitetu.

"Iš VSD nieko negirdėjau apie ankstesnę B.Kirilovo veiklą, - prisipažino komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Kašėta. - Tačiau man nebūtų keista sužinojus, jog kai kurios šalys Lietuvoje vykdo aktyvią žvalgybą. Tačiau tuo atveju svarbu, kad mūsų Saugumo departamentas užsiimtų efektyvia prevencine veikla prieš tokį šnipinėjimą", - teigė A.Kašėta.

Nenustebo

R.Juknevičienė, jau anksčiau prabilusi apie rusų žvalgybą Lietuvoje, sako, kad Rusijos ambasadoje Vilniuje dirba įtartinai daug darbuotojų. Konservatorė Rasa Juknevičienė, dar prieš metus prabilusi apie Lietuvoje šnipinėjančius Rusijos ambasados darbuotojus, teigė, jog LŽ publikacija jos nenustebino, o tik patvirtino įtarimus.

"Anksčiau žinojau apie Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje, bet nežinojau konkrečių asmenų pavardžių, - LŽ sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė. - Manęs nenustebino jūsų žinia, nes ir anksčiau buvo aišku, kad Rusija per savo žmones mėgina daryti įtaką vidiniam mūsų šalies gyvenimui. Tiesa, panašią žvalgybinę veiklą Rusija vykdo ir kitose valstybėse, tačiau ypatingą jos dėmesį Lietuvai įrodo Rusijos ambasados Vilniuje darbuotojų gausa. Jų ambasada, palyginti su kitomis, iš tiesų turi labai daug darbuotojų", - pabrėžė R.Juknevičienė.

Nesusidomėjo

A.Sadeckas bene pirmasis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas, kuriam šnipai nerūpi. Tuo tarpu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui vadovaujantis socialliberalas Alvydas Sadeckas LŽ nežadėjo imtis jokių veiksmų dėl LŽ išaiškinto galimo šnipo B.Kirilovo. "Pirmiausia į tai turi reaguoti VSD", - tvirtino jis, atsisakydamas toliau komentuoti su Rusijos ambasados patarėju susijusius klausimus.

Valstybės struktūrų ir Seimo abejingumas B.Kirilovo istorijai papiktino parlamentarą, Nacionalinio saugumo komiteto narį Stanislovą Buškevičių.

"Tai, kad mes apie šnipus sužinome iš laikraščių, tik dar kartą įrodo blogą mūsų saugumo darbą, - piktinosi jis. - Einame į NATO ir tuo pat metu toleruojame kitos valstybės žvalgybos agentus. Mano manymu, pirmiausia į tai turi sureaguoti VSD, URM ir Prezidentūra. Jei šios institucijos to nedaro, gal tegul apskritai legalizuoja užsienio šnipų veiklą, išduoda jiems nemokamus mėnesinius viešojo transporto bilietus ir tegul įteisina jų socialines garantijas. Norvegija to šnipo netoleruoja, o mes, kaip matote, toleruojam. Iš tiesų tiesiog juokinga situacija susidaro. O Seime asmeniškai pažadu iškelti klausimą, ar gali tas žmogus toliau dirbti mūsų valstybėje", - patikino S.Buškevičius.