Politinio užribio herojai

Politinių partijų sąraše šalia žinomų ir tradicinėmis laikomų partijų šliejasi gausus būrelis niekuomet negirdėtų arba retai kada politinėje padangėje sužybsinčių politinių partijų. Rinkėjų menkai palaikomos, žiniasklaidos ir politikų pamirštos, daugybę popierinių narių turinčios partijos teigia, esą pasiryžusios gelbėti šalį nuo chaoso ir prireikus perimti valdžios vadžias į savo rankas.

Daugelis šių politinių partijų neužsiima aktyvia veikla. Dažnos jų branduolys – vos 1–3 žmonės. Veiklesnėse ir visuomenei bent šiek tiek matomose partijose – keliolika ar keliasdešimt aktyvuolių.

Mažųjų partijų lyderiai vieningai tvirtina galintys išgelbėti šalį nuo politinių rietenų ir suirutės. Tiesa, vaistai nuo šių ligų kol kas žinomi tik jiems patiems – nei rinkėjai, nei žiniasklaida tam dėmesio neskiria.

Vieniši, bet originalūs

Lietuvos Humanistų partijos lyderis bei įkūrėjas Leopoldas Tarakevičius teigė, kad ateitis priklausys humanistams. „Mūsų pagrindinis tikslas – žmogus ir jo teisėti interesai. Manau, valstybė turi tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai. Kol kas mums nepavyksta pasiekti savo tikslų, nes visuomenė dar nepribrendusi pokyčiams“, – savaitraščiui „Panorama“ dėstė Humanistų partijos lyderis.

Visuomenėje mažai žinoma Humanistų partija sakė veikianti gana aktyviai, tačiau pasigendanti žmonių pritarimo. „Agituojame, bandome sąmoninti tautą, tačiau kol kas sunkiai sekasi. Tikiuosi, bent dalis visuomenės žino mūsų partijos pavadinimą. Tiesa, pernelyg nesireklamuojame, nes suvokiame, kad žmonėms to dar nereikia“, – kalbėjo L. Tarakevičius.

Partijos įkūrėjas kremtasi dėl Lietuvos nuosmukio. „Žmonės mūsų šalyje siekia karjeros ir lovio, todėl mūsų laikas dar neatėjo“, – guodėsi L. Tarakevičius.

Lietuvos Humanistų partijai priklauso 300 narių. Pasak partijos lyderio, buvo daugiau, bet išsivaikščiojo. „Politiniame spektre mes būtume centre, nes esame visiems atviri“, – sakė L. Tarakevičius.

Jis prasitarė, kad jų partija jaučiasi užguita. „Bandome dalyvauti rinkimuose, bet mus blokuoja. Esame nereikalingi, nepalaikomi, nežinomi. Bendraminčių užsienyje neturime. Esame vieniši, bet originalūs“, – linksmesne gaida pokalbį baigė humanistas L. Tarakevičius.

Pagrindinis dėsnis nepasitvirtino

Lietuvos politinėje padangėje taip ir nesušvitusios politinės žvaigždės – Gyvenimo logikos partijos – įkūrėjas ir lyderis Vytautas Bernatonis nenoriai bendravo su „Panorama“. Logikos partijos lyderis griežtai prabilo apie tai, kad mažos partijos skriaudžiamos.

„Mažosios partijos Lietuvoje yra ignoruojamos ir persekiojamos, jų nepalaiko nei prezidentas, nei valdžia, nei žiniasklaida. Valdžia nenori išgirsti kitokios nuomonės“, – piktinosi V. Bernatonis. Gyvenimo logikos partiją jis įkūrė 1996 metais. Pasak įkūrėjo, Lietuvoje tuomet buvo didelė netvarka, ir per 10 metų niekas nepasikeitė.

„Mūsų partijos politinis siekis – tvarka Lietuvoje, bet, manau, tai utopiška“, – apgailestavo V. Bernatonis. Jis prisipažino, kad partijos pavadinimas kilo spontaniškai, nes pagrindinis gyvenimo dėsnis – logika. Gyvenimo logikos partijos gretose – apie 600 žmonių. Tiesa, tikslaus skaičiaus partijos lyderis įvardyti nenorėjo.

Optimistiškos prognozės

Daugiau narių turinčios ir visuomenėje žinomesnės Tautininkų partijos valdybos narys Marius Kundrotas pasakojo, kad ši partija turi gilias tarpukario tradicijas. „Tarpukariu ši partija valdė šalį. Nesitikime būti vienvalde partija, tačiau valdžios norime. Kaimyninės šalys rodo gerą pavyzdį – ten tautinės partijos įeina į koaliciją su valdančiosiomis partijomis. Tikimės per kitus rinkimus peršokti rinkimų barjerą“, – optimistiškai kalbėjo M. Kundrotas.

Jis pripažino, kad išlikti matomiems ir girdimiems partiečiams padeda triukšmingos akcijos bei pareiškimai. „Plačiai nuskambėjo mūsų akcijos prieš homoseksualumą, už šeimos vertybes. Alternatyvi mūsų pozicija pritraukia žmonių dėmesį ir šalininkus“, – kalbėjo M. Kundrotas.

Tautininkų partijos valdybos narys įsitikinęs, kad mažosios partijos per daug skundžiasi. Šios partijos savo nesėkmes mėgina paaiškinti išoriniu spaudimu. „Dažnai sakoma, kad mus persekioja, mūsų negirdi. Partijos pačios nieko neveikia, todėl jų niekas ir nežino. Nepritariu, kad kalta valdžia ir žiniasklaida“, – „Panoramai“ sakė M. Kundrotas.

Deklaruoja nacijos siekius

Lietuvos nacionaldemokratų ideologinis vadas Mindaugas Murza tvirtino, kad Lietuvai reikia naujos valdžios. „Keitėsi partijos, bet nesikeitė politika. Būtina atsikratyti liberalistinio mąstymo“, – agitavo M. Murza.

Pagrindinis šios partijos tikslas – nacijos gerovė. „Siekiame įrodyti, kad galime tesėti pažadus. Kiti tik kalba, bet mes mylime savo šalį ir galime ją išgelbėti“, – tvirtino nacionaldemokratų ir kuriamos naujos Nacionaldarbininkų partijos lyderis M. Murza. Nacionalistinių pažiūrų prieštaringai visuomenėje vertinamas veikėjas pripažino, kad jo partiją žino nedaugelis. „Mes žinomi ne taip plačiai, kaip norėtųsi. Pasigendame televizijos dėmesio“, – pasiguodė M. Murza.

Nuo 2003 metų Šiaulių miesto apylinkės teismas tiria M. Murzai bei dar keliems jo bendražygiams iškeltą bylą dėl trukdymo žydų bendruomenės nariams atlikti religines apeigas bei kurstymo diskriminuoti žydus.

Politinio užribio aktyvistai

Anot politologo Alvydo Lukošaičio, šios mažos įtakos beveik neturinčios politinės partijos susikūrė maždaug dešimtojo dešimtmečio viduryje, kai Lietuvą buvo užplūdusi visuotinė partijų kūrimosi banga.

Politologas mano, kad tokios partijos – savotiškas tų partijų lyderių bandymas išeiti į politiką. „Tokių partijų perspektyvos nedidelės. Panašių leisgyvių partijų yra visame pasaulyje. Taip norima parodyti save“, – sakė A. Lukošaitis.

Jis įsitikinęs, kad tokioms partijoms stinga išteklių, idėjų, rinkėjų paramos, programinių dokumentų ir sugebėjimo reaguoti į tam tikrus politinius pokyčius. „Sakyčiau, tai net ne partijos, o merdintys kūnai“, – atviravo A. Lukošaitis.

Jo nuomone, tokias partijas net būtų galima uždrausti. „Jei partija nesugeba surinkti tam tikro skaičiaus rinkėjų balsų ir neužsiregistruoja rinkimams, jos veiklą reikėtų stabdyti“, – kalbėjo politikos mokslų specialistas. Anot jo, visuomenė dėl tokių partijų susidaro klaidingą vaizdą apie visas kitas Lietuvos politines organizacijas. Ant šių šešėlį meta tai, kad mažosios partijos nieko neveikia ir nuolat skundžiasi. Pasak politologo, geresnes perspektyvas Lietuvoje turi nacionalistinės partijos. „Jei jos susivienytų, galbūt galėtų ką nors rimčiau nuveikti. Nerimą kelia tik tai, kad šios partijos gali sukelti ksenofobijos bangą, nes joms šiuo metu vadovauja keisti politiniai veikėjai“, – kalbėjo A. Lukošaitis.

„Įstatymai vienodi visoms partijos, todėl jos turi teisę egzistuoti. Tiesa, jos beveik nieko neveikia, bet buriasi kaip visuomeniniai judėjimai“, – sakė politologas Antanas Kulakauskas. Pasak jo, partijos kuriasi todėl, kad atsiranda žmonių, turinčių politinių ambicijų. Neveikliosios partijos niekam netrukdo, tiesa, ir nepadeda.

Politologas įsitikinęs, kad valdžioje turi būti ne daugiau kaip 5–6 partijos. Kitos tiesiog nebesulauktų piliečių palaikymo. A. Kulakausko manymu, mažosios partijos neturėtų tikėtis paramos, nes valstybė remia tik politiškai aktyvias partijas.

Juokingų partijų žygiai

Politinės partijos dažnai atspindi ir visuomenės nuotaikas. Kai šalį apima nusivylimas politiniais žaidimais, pavargstama nuo politinių rietenų – gimsta Tinginių, Kvailių arba Oligarchų mylėtojų partijos. Šių partijų lozungai bei programiniai nuostatai žiniasklaidoje nuskamba garsiai, kaip ir rimtųjų partijų. Manoma, visuomenė taip bando parodyti politikams jų kuriamo spektaklio absurdiškumą.

„Tai nėra visiškai neracionalu, nors tai gali būti ir vienkartinio pobūdžio akcijos. Juokingos partijos – dėmesio siekimas“, – sakė politologas A. Lukošaitis.