aA
Gimė 1753 šiaurės Aukštaitijoje – Migonių kaime (dab. Kupiškio raj.), valstiečių šeimoje. Pradinius mokslus ėjo Kupiškio, vėliau Palėvenės mokyklose, mokėsi pijorų gimnazijoje Panevėžyje. 1773 įstojęs į Vilniaus misionierių vienuolyną, matematiką ir architektūrą studijavo Vyriausioje Lietuvos mokykloje. Didelės įtakos būsimajam architektui turėjo Martyno Knakfuso bei Motiejaus Kisieliausko paskaitos. 1776-1777 Vilniaus vyskupo Igno Masalskio dėka studijavo Romoje. Grįžęs metus dėstė matematiką Vilniaus seminarijoje.

1778 Vilniaus vyskupo I. Masalskio remiamas, išvyko į kelionę po Vakarų Europą, kur susipažino su žymiausių to meto architektų darbais. Pusantrų metų studijavo Paryžiaus karališkoje dailės akademijoje bei F. Blondelio mokykloje. Jau kaip susiformavęs, klasicistinės architektūros nuostatų paveiktas architektas į Lietuvą grįžo 1780. Čia tapo mecenato Vilniaus vyskupo I. Masalskio dvaro architektu ir iš savo buvusio mokytojo – M. Knakfuso perėmė vyskupo Verkių rūmų ansamblio statybos darbus.

Vėliau architektas dirbo daugeliui Lietuvos DK didikų: Radviloms, Sapiegoms, Pacams, Chreptavičiams, Tyzenhauzams ir kt. Pagal L. Gucevičiaus projektus 1780–1792 pertvarkyti Vilniaus vyskupų, pastatyti Antazavės dvaro rūmai, Meliatičių bažnyčia, namas Vilniuje Universiteto gatvėje. Jo autorystei priskiriami Čiobiškio dvaro rūmai bei Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Sudervės bažnyčia ir kt. statiniai. L. Gucevičius taip pat gavo prestižiškiausius užsakymus Vilniuje ir to meto Lietuvos DK: Vilniaus katedros bei rotušės rekonstrukcijas.1782-1801 buvo įvykdyta katedros, o 1785-1799 ir Vilniaus rotušės statybos. L. Gucevičius parengė ir pirmąjį Vilniaus naujosios dalies topografinį planą. 


1790 buvo nobilituotas, nuo 1793 profesoriaus pareigose pradėjo dėstyti Vilniaus universitete, vadovavo architektūros katedrai. Vilniaus katedros ir rotušės statybos sutapo su Ketverių metų seimo nulemtomis permainomis. Gindamas jas, 1794 įsijungė į T. Kosčiuškos vadovaujamą sukilimą, tapo Vilniaus gvardijos vadu. Dėl šio poelgio buvo pašalintas iš universiteto. Atgal priimtas 1797 ir toliau vadovavo architektūros katedrai.
Mirė 1798 12 10 Vilniuje.

Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Lietuvos istorijos institutas
    
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0