1515 07 21 (20-22) Vienoje įpusėjo trijų monarchų susitikimas, sureguliavęs Jogailaičių ir Habsburgų dinastijų santykius

XVI a. pradžioje Habsburgai neatsisakydami savo pretenzijų į Vengrijos ir Čekijos sostus, ėmė kurti plačią koaliciją prieš tuo metu Vidurio ir Rytų Europoje įsitvirtinusią Jogailaičių dinastiją. Į ją buvo pakviesta ir su Lietuvos DK tuo metu sėkmingai kariaujanti Maskvos DK. Dar viena koalicijos dalyvė turėjo būti Prūsija.

Jos vadovas Vokiečių ordino magistras Albrechtas Hohencolernas atsisakė pripažinti vasalinę priklausomybę nuo Lenkijos. Imperatorius Maksimilijonas Habsburgas planavo į priešišką Jogailaičiams stovyklą įtraukti ne tik sūnėną Prūsijos vadovą, bet taip pat Daniją, Brandenburgą, Saksoniją ir Moldaviją. Jogailaičiams grėsė būti apsuptiems priešiškų jiems valstybių.

Įvykius pakoregavo jungtinės lietuvių ir lenkų kariuomenės, vadovaujamos Lietuvos DK didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio 1514 pasiekta pergalė prieš maskvėnus Oršos mūšyje. Abi konfrontuojančios dinastijos ėmė ieškoti sąlyčio taškų.

Tuo tikslu buvo suorganizuotas trijų monarchų – Šv. Romos imperijos imperatoriaus Maksimilijono Habsburgo, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos dk Žygimanto Senojo bei Vengrijos ir Čekijos karaliaus Vladislovo Jogailaičio susitikimas. Jis pradžioje vyko Bratislavoje, vėliau – Vienoje. Žygimantą Senąjį lydėjo gausi Lietuvos DK politinio elito delegacija, tarp jos narių buvo didikai iš Radvilų, Goštautų giminių.

Pasirašius preliminarias sutartis Bratislavoje, monarchų susitikimas persikėlė į Vieną. 1515 07 20-22 pagrindinis Vienos kongrese svarstytas klausimas buvo politinės įtakos ir teritorijų pasidalijimas Vidurio bei Rytų Europoje. Kongreso metu pavyko pasirašyti Jogailaičių ir Habsburgų tarpusavio bendradarbiavimo sutartis.

Svarbiausi jų nutarimai skelbė, jog Habsburgai nutraukia sąjungą su Maskvos DK. Nuo 1514 nebegaliojo jokie ankstesni jų susitarimai. Taip pat sutarta, jog nutrūkus vyriškajai Jogailaičių dinastijos linijai, Habsburgai galės paveldėti Vengrijos ir Čekijos sostus. Už tai Maksimilijonas įsipareigojo neberemti Vokiečių ordino, būti taikos tarpininku ir pripažinti 1466 Torunės taikos sutartį.

Kongreso nutarimai buvo sutvirtinti dinastinėmis sužadėtuvėmis: Vengrijos ir Čekijos sosto įpėdinis Liudvikas Jogailaitis turėjo vesti Maksimilijono anūkę Mariją Habsburgaitę, o Liudviko sesers Anos ranka turėjo tekti Marijos broliui Ferdinandui.

Vienos kongreso susitarimai suardė antilietuvišką ir antilenkišką koaliciją. Pagerėjo Lietuvos DK padėtis kariaujant su Maskva, o Lenkijai ypač buvo palankus sprendimas dėl Torunės taikos, silpninusios ordino padėtį. Ne mažiau svarbu, jog Lietuvos DK delegacijai pavyko užmegzti betarpiškus ryšius su Habsburgais.

Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija