1365 07 25 pas kryžiuočius į Karaliaučių pabėgęs Lietuvos dk Kęstučio sūnus Butautas apsikrikštijo Henriko vardu

Pirmi patikimi istorinių šaltinių duomenys apie Butautą susiję su jo veikla organizuojant sąmokslą prieš Lietuvos dk Algirdą. Pastarajam ir Kęstučiui išvykus į Voluinę suteikti karinę pagalbą broliui Liubartui, Butautas ketino užgrobti valdžią Lietuvoje. Sąmokslui nepavykus kartu su artimais giminaičiais Survilomis ir kitais bendraminčiais pabėgo į Karaliaučių. 1365 07 jie jau buvo Įsrutyje pas kryžiuočius.

Ordino vadovybė siekė pasinaudoti Butauto valdžios siekimu ir padaryti jį savo statytiniu. 07 25, Šv. apaštalo Jokūbo dieną dalyvaujant Varmijos ir Sambijos vyskupams bei anglų ir vokiečių kryžiuočių ordino nariams Butautas Karaliaučiuje buvo pakrikštytas Henriko vardu. O jau 08 mėn. jo vedama kryžiuočių kariuomenė persikėlusi per Nemuno žemupį išžygiavo į Lietuvą link Vilniaus.

Kryžiuočiai, niokodami Ukmergės apylinkes, priėję Vilnių padegė jo priemiesčius, tačiau gerai įtvirtintų Vilniaus pilių pulti nedrįso. Paaiškėjus, kad Butautas nesulaukė lietuvių palaikymo, o prie Vilniaus iš kryžiuočių pas saviškius pabėgo keturi Butauto tarnai – žygį teko nutraukti ir sukti atgal. Grįždama kariuomenė dar nusiaubė Kernavės ir Maišiagalos apylinkes bei žemę prie Kauno ir atsitraukė iš Lietuvos. 12 dienų užtrukęs kryžiuočių antpuolis buvo nesėkmingas.

Po šio žygio Butautas išvyko į Šv. Romos imperatoriaus Karolio IV dvarą Prahoje, kur gyveno iki savo mirties. Kartu su imperatoriumi dalyvavo 1368-1369 žygyje į Italiją, vėliau Lietuvos kunigaikščiu tituluotas Butautas paminėtas keliuose susitarimuose kaip liudytojas. XIV a. vokiečių poetas Schondochas jo istoriją panaudojo savo 324 eilučių poemoje Der Littauer apie Lietuvos karalių, priėmusį krikščionybę.

Tiksli kunigaikščio Butauto mirties data nežinoma, tačiau išliko informacija apie jo palaidojimo vietą. 1413 sudarytame Prahos augustijonų bažnyčios inventoriuje paminėta Lietuvos dk Vytauto dovana pagrindiniam bažnyčios altoriui, po kurio marmurine plokšte buvo palaidotas jo brolis Henrikas. Kunigaikščio Butauto sūnus, Drogičino kunigaikštis Jonas Vaidutis (apie 1365-1422) tapo Krokuvos universiteto rektoriumi (1401-1402).

Tai yra 2007-2008 m. programos „Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos mokslininkų bendradarbiavimas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendorius“ metu sukurto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalendoriaus enciklopedinio žinyno dalis.

© Lietuvos Istorijos Institutas ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija