R. Bogdanas. Bostono sprogdinimai įtikina V. Putino ir R. Kadyrovo teisumu?

1944 vasario 23 d., per Raudonosios Armijos dieną, Stalinas deportavo visą čečėnų tautą, daugiausiai į Kazachstaną ir Kirgiziją. Tą žiemą mirė 30 proc. čečėnų. Kada Vilniuje 1992 apsilankė vienas iš čečėnų vadų Aslanas Maschadovas, girdėjau jo pasakojamą istoriją, jog tada tremtyje susirinko čečėnų senolių taryba ir nutarė, jog čečėnės turi kuo daugiau gimdyti, kad tauta išgyventų tremtį. Žmonės laikėsi šio nerašyto priesako.

Čečėnams buvo leista grįžti tik 1959 m., keleri metai po to, kai Nikita Chruščiovas pasmerkė Stalino nusikaltimus. Nedidelė dalis pasiliko, todėl broliai Carnajevai gimė ne Čečėnijoje. Atstumai Šiaurės Kaukaze nėra dideli, ir tik 170 km skiria Čečėnijos sostinę Grozną (rusiškai „Rūstųjį“) nuo Dagestano sostinės Machačkalos, kur dabar gyvena jų tėvas Anzoras Carnajevas. Administracinės sienos nubrėžtos dirbtinai, ir daug čečėnų atsidūrė Dagestano teritorijoje.

Būdami nedidelė maždaug 1,3 mln. tauta, čečėnai turi labai griežtas vedybų taisykles, kad išvengtų kraujomaišos, nes su kitataučiais jie beveik nesituokia. Sena tradicija, išlikusi iki šių dienų, draudžia santuokas tarp giminaičių iki septintos giminystės eilės, bet dažniau laikomasi taisyklės nesituokti tarpusavyje net iki devintos eilės. Čečėnų tarpe nepasitaiko Dauno sindromo, o jų DNR yra tokia unikali, kad, pavyzdžiui, kaulų čiulpų donoru čečėnui gali būti tik kitas čečėnas.

Mes nepamename visų savo antros eilės pusbrolių vardų, o archaiškoje čečėnų visuomenėje artimų giminaičių ratu laikomi visi iki šeštos eilės. Ir jie pasiryžę ginti giminės garbę iki mirties. Jie daugiau pasikliauna giminystės ryšiais, nei šiuolaikiniais socialiniais institutais, ir tai yra jų gyvybingumo ir drąsos šaltinis. Tarp jaunų čečėnų populiariausios agresyvios sporto rūšys. Jie mėgsta boksą, imtynes, kovos menus, ir jų sportininkai garsėja tarptautinėse arenose. Pagal juos, tai sportai tikriems vyrams.

Tamerlanas ir Džocharas Carnajevai nebuvo išimtis, nors jie pragyveno JAV daug metų. aunesnysis lankė imtynes, o vyresnysis buvo daug žadantis boksininkas. Kaip sakė pastarojo treneris, jo boksavimas atitiko JAV olimpinės komandos lygį, tačiau be pilietybės negalėjo į ją pretenduoti.

Jaunesnysis Džocharas gavo JAV pilietybę simbolinę rugsėjo 11 d., 2012 m. Tamerlanui teko laukti, nes buvo užregistruotas jo smurtas prieš amerikietę žmoną. JAV yra tik 200 čečėnų, radusių prieglobstį nuo Rusijos žiaurumų per pastaruosius dešimtmečius, todėl Tamerlanas netradiciškai vedė krikščionę. Tačiau ši priėmė islamą, o smurtas prieš ją galbūt rodo, kad jis laikėsi patriarchališkos čečėnų šeimos sampratos, pagal kurią paskutinis žodis yra vyro.

Yra paliudyta, kad Tamerlaną visada palaikė jo tėvai, kurie ateidavo žiūrėti jo bokso dvikovų. Kada tėvui buvo nustatyta sunki liga, jis išvažiavo iš JAV į Kaukazą, nes norėjo mirti Tėvynėje. Globalistui tai keistas sprendimas, bet jis labai svarbus žmonėms, kurie giliai jaučia savo šaknis.

Daug liudininkų tvirtina, kad jaunėlis dievino savo brolį. Tai yra senų laikų pagarba vyresniajam, šiuo atveju, vyresniam broliui, kuris pakeičia tėvą, kada šio nėra. Žinoma, kad po sprogdinimų jis parašė žinutę savo dėdei, prašydamas atleidimo. Tai dar vienas stiprių šeimyninių ryšių patvirtinimas. Iš viso to galima daryti išvadą, jog pagal Džocharo šeimos tradicijas jis privalėjo viskuo pagelbėti savo broliui. Tai tas pats kultūrinis paprotys, dėl kurio Pietų Korėjos lėktuvo antrasis pilotas neišdrįso įspėti pirmojo piloto, kad šis padarė klaidą, nes vyresnis amžiumi ir padėtimi yra nekritikuotinas. Tąsyk lėktuvas sudužo į kalną.

Tamerlano Carnajevo vardą FTB sužinojo 2011 m., kada kolegos iš Rusijos įspėjo, kad jis yra radikalus islamistas. FTB neaptiko nieko įtartino ir paprašė iš rusų įrodymų, tačiau jokio atsakymo negavo. Vienintelis nepatvirtinto įspėjimo rezultatas yra tai, jog šiandien jis užveda ant kelio ieškoti džihado pėdsakų.

Tamerlano profilis „Youtube“ pateikia konkrečius jo portreto bruožus: jis nemėgsta putinizmo, nes klausosi dainų apie suklastotus rinkimus, apie korumpuotą policiją. Be jokios abejonės, toks žmogus negalėtų bendradarbiauti su Rusijos saugumu FSB. Tačiau kyla klausimas: kodėl čečėnui, kuris jau dešimt metų gyvena JAV, taip rūpi korupcija ir rinkimų klastotės Rusijoje?

Toliau profilis pateikia įrodymų, jog jam įdomu klausytis pasakojimų apie tai, kaip musulmonai sufitai kovoja prieš musulmonus salafitus. Čečėnijoje sufizmą remia prezidentas Ramzanas Kadyrovas, kuris salafitus prilygina teroristams. Šiandien niekas Čečėnijoje viešai nedrįsta demonstruoti priklausymo salafitams. Keisčiausias išorinis salafitų ženklas yra kelnių klešnių sukišimas į puskojines. Jei Tamerlanas buvo persiėmęs agresyviuoju salafizmu, jis turėjo eiti sprogdinti parodydamas tokį ženklą, už kurio Bostone niekam akys neužkliūtų, bet pats jis jaustųsi kaip karys su uniforma. Tamerlano profilyje yra ir ištrintas video, kurio pavadinimas išlikęs: „Teroristai“. Visas „Youtube“ rinkinys labai panašus į parengtą bylą, kuri atskleidžia tam tikrą charakterį.

Kitais metais po FTB gauto įspėjimo iš Rusijos Tamerlanas išskrido aplankyti tėvo į Machačkalą Dagestane ir pasikeisti pasibaigusio paso. Ir užsibuvo ištisus šešis mėnesius. FSB turėjo fiksuoti kiekvieną „radikalaus ekstremisto“ žingsnį. Rusų žurnalistų šaltiniai tvirtina, kad jokių ypatingų kontaktų nebuvo užfiksuota.

Tamerlanas aplankė savo seserį Čečėnijoje. Ten jis turėjo progą, jei būtų norėjęs, pasimokyti, kaip reikia sprogdinti ir po to saugiai atsitraukti, vietoj to, kad sukiotųsi priešais Bostono vaizdo kameras ir demaskuotų save. Ypač svarbu buvo likti nepastebėtam, jei dar planavo panaudoti tyrėjų aptiktus likusius sprogmenis Niujorko Times skvere, kaip dabar liudija Džocharas. Nebent papildomų sprogmenų paskirtis buvo vien tik parodyti nepanaudotą galimybę. Čečėnai kovėsi dviejuose karuose prieš Rusiją 1994-1996 ir 1999-2009, ir ten yra pakankamai patyrusių kovotojų, kurie žino, kaip efektyviai kautis partizaniniame kare.

Visi Tamerlano sesers vyro broliai tarnauja R. Kadyrovo policijoje. Šis įvedęs žiaurų valdymą Čečėnijoje. Boksas yra jo mėgstamas sportas. Neseniai jis sumušė treniruočių ringe švietimo ministrą už apsilaupiusį ministerijos pastatą.

R.Kadyrovas atstatė Grozną, kurį buvo su žeme sulyginusi Putino kariuomenė per Antrąjį Čečėnijos karą. Jis pastatė didžiulę mečetę, nutiesė plačias apšviestas gatves, pastatė šiuolaikišką futbolo stadioną. Pagrindinė gatvė vadinasi Putino vardu. Fasadas atrodo įspūdingai, tačiau likusi Čečėnija skęsta skurde.

Kad žurnalistai paklausė R. Kadyrovo, kur jis gaunąs pinigų projektams, šis atsakė, jog Alachas atsiunčia. Rusija galiausiai pralaimėjo čečėnams ir dabar moka jiems kontribuciją. Čečėnijai nereikia atsiskaityti Kremliui, ką ji daranti su gaunamais iš federalinio biudžeto pinigais. Tai kaina, kurią V. Putinas moka už taiką regione.

Rusijos visuomenė vis labiau nepatenkinta privilegijomis Čečėnijai, bet V. Putinas tiki, kad jo politika yra vienintelė teisinga. Jis absoliučiai palaiko R. Kadyrovą, kurio ginkluoti sargybiniai šeimininkauja Maskvos gatvėse ir leidžia sau sumušti net FSB karininką.

R. Kadyrovas stengiasi susikurti teigiamą tarptautinį įvaizdį, todėl samdosi pasaulines žvaigždes, kaip Jeanas-Claude‘as Van Damme‘as, kuris pasiuntė jam meilės bučinį Grozno stadione už milijono dolerių čekį, arba paskiria futbolo legendą Ruudą Gullit‘ą vadovauti jo futbolo komandai. Antrame pasaulio reitingo šimtuke esanti Lietuvos futbolo rinktinė, nepaisydama aštrios kritikos, žaidė Grozne 2011 m. ir buvo priimta kaip superžvaigždės.

Pasauliui turi būti įkalta į galvą, kad R.Kadyrovas yra vienintelis ir geriausias sprendimas Čečėnijoje: antraip vaikinai sulaukės ir taps neprognozuojami, ką rodo Bostono sprogdinimai. Tačiau vietoj nuopelno už čečėnų pažabojimą pripažinimo praėjusią žiemą pasklido gandai, jog amerikiečiai gali įtraukti R. Kadyrovą į Magnickio sąrašą, kas neleistų jam įvažiuoti į JAV ir atlikti bet kokias finansines operacijas su JAV doleriais. R. Kadyrovo atstovas spaudai po sprogimų pabrėžė, jog broliai buvo išauginti ne Čečėnijoje. Tamerlano tėvas Anzoras Carnajevas yra R. Kadyrovo šalininkas.

Pusę metų Tamerlanas galėjo stebėti savo tautiečių gyvenimą, paremtą giminystės ryšiais ir bendruomeniškumu, ir tai sukūrė didelį kontrastą su amerikietišku individualizmu, į kurį jis vėl pateko sugrįžęs į JAV 2012 liepą. Jeigu buvo kokia nors jį stumianti veiksmui jėga, geriausiu gaiduku tapo jo giminės Šiaurės Kaukaze saugumas. Įkaitai yra svarbus dėmuo čečėnų kovose. Kada Tamerlanas sakė: „Vertybių daugiau nebėra. Žmonės nebegali kontroliuoti savęs“, – ar jis turėjo omenyje save, supančiotą aplinkybių, kurias sukūrė beširdžiai žmonės, ar jis galvojo tuo metu apie 2013 m. Bostono maratono 26 839 bėgikus iš viso pasaulio, kurie turi būti nubausti kaip praradę vertybes?

Sukurta distancija su JAV visuomene lengvino Tamerlanui sprogdintojo užsikraunamą naštą. Paradoksalu, kad bostoniečių kaip susitelkusios bendromenės elgesys po sprogimų buvo visiška priešybė dviems vienišiem teroristams.

Tyrėjai aptiko neaiškią galimai armėnų kilmės asmenybę Mišą, kuris Bostone plovė smegenis Tamerlanui, versdamas jį į radikalų islamą dar prieš ilgąją išvyką namo. Iškart po sprogdinimų Miša be pėdsakų dingo, kaip geras konspiratorius nepalikdamas net pavardės, – tik rusiškai sutrumpintą Michailo vardą, kuris yra įprastas Armėnijoje, Rusijos atrama šiandieniniame Kaukaze. Ir keista, kad islamo mokytojas kilęs iš seniausios pasaulyje krikščioniškos valstybės.

Yra čečėnų, kurie žino, jog pirmasis jų prezidentas Džocharas Dudajevas buvo nužudytas padedant JAV: Dž. Dudajevas turėjo JAV registruotą mobilų telefoną, su amerikiečių įrangos pagalba rusai nustatė telefono buvimo vietą ir 1996 balandžio 21 d. smogė kovine raketa į koordinačių tašką. Carnajevų naujagimis gavo Džocharo vardą, kada Dž. Dudajevas vedė čečėnus į kovą už Nepriklausomybę prieš besiveržiančią Rusijos kariuomenę. Keistas sutapimas, kad balandžio 15 d., kada įvyko sprogimai Bostone, yra Dž. Dudajevo gimimo diena. Ar nepatvirtins kartais Dž. Carnajevas, kad sprogdinimą Niujorko Times aikštėje jie planavo balandžio 21 d. Dž. Dudajevo žūties dieną?

Ir visi čečėnai pamena, kad Billas Clintonas stovėjo Raudonojoje aikštėje mojuodamas ir šypsodamasis per Pergalės paradą 1995 gegužės 9 d., o Čečėnija tuo metu plūdo kraujais per negailestingas rusų kariuomenės atakas.

Bostono maratonas rengiamas trečiąjį balandžio pirmadienį atminti pirmuosius Amerikos Nepriklausomybės karo mūšius 1775 balandžio 19. Antrasis Čečėnijos karas baigėsi 2009 balandžio 16 vidurnaktį, kada rusai oficialiai baigė taip vadinamą antiteroristinę karinę operaciją ir išvedė savo dalinius. Negaliu atsakyti, ar tai vėl atsitiktinis datų sutapimas, ar čečėnams tokia svarbi Dž. Dudajevo gimimo diena, kad rusai nutarė juos pamaloninti, priderindami kariuomenės išvedimą prie tos datos. Kaip bebūtų, pasak garsios rusų rašytojos ir publicistės Julijos Latyninos, ši diena yra Čečėnijos pergalės prieš Rusiją diena. Ir sprogdinimai Bostone sutampa su ketvirtosiomis metinėmis.

Kada du čečėnai be jokios organizacijos ir su maža užuomina į islamą susprogdina savadarbę bombą, pasauliui kyla klausimas, kas nutiktų, jei visa ši tauta nebūtų stipriai prižiūrima R.Kadyrovo. Ir tada pasaulis nusilenkia R. Kadyrovui, kuris jį saugo nuo tokios anarchistiškos tautos. Ir jie spaudžia ranką V. Putinui, kovotojui prieš terorizmą, ir laimina jo teisingą politiką Šiaurės Kaukaze.
Nusikaltimai žmogiškumui tolimose aukštikalnėse yra mažiau svarbūs, nei Vakarų gyventojų saugumas. Tarptautiniai donorai turėtų paremti Kremliaus ir Grozno režimus, kada Rusijos visuomenės kantrybė senka drauge su mažėjančiomis Rusijos biudžeto galimybėmis.Po Bostono sprogdinimų nesunku įtikinti, kad kruvinas ligšiolinis elgesys su čečėnais yra vienintelis veiksnus būdas. Ir dar toliau siekianti išvada: turbūt Stalinas nusprendė išmintingai, visus juos ištremdamas.

Po Magnickio sąrašo ir po isterijos Rusijoje, kad amerikiečiai skerdžia įsivaikintus rusiukus, Bostono sprogimai nukreipia įtūžusias akis į bendrą priešą, ir vakarykščiai varžovai dalinasi tarpusavio supratimu.