Paskutinė vinis į Jugoslavijos karstą

Bet nepriklausomybininkų pergalė nėra didelė: vos pusė procento iš beveik pusės milijono rinkėjų lėmė, kad Montenegro kraštas (taip arba serbiškai ši respublika vadinama Crna Gora) padėtų tašką dirbtinai sulipdytai šešių respublikų Balkanų federacijai. Pagal rinkimų įstatymą nepriklausomybei skelbti reikėjo 55 proc. rinkėjų balsų.

Referendumo klausimas buvo toks: „Ar Jūs norite, kad Juodkalnija taptų nepriklausoma valstybe ir pilnateisiu tarptautinės teisės subjektu?“ Jeigu pirmoji klausimo dalis daugelį baugino, tai išsiveržti iš savotiškos izoliacijos ir kada nors tapti ES nare, daugelį viliojo. Vis dėl to net daugiau kaip 43 proc. referendumo dalyvių atsisakė skirtis su Serbija. Todėl vokiečių laikraštis „Suddeutsche Zeitung“ cituoja Podgoricos politikus, kurie tvirtina, kad dabar Juodkalnija skilo į dvi puses, bet „abiems joms po referendumo reikia taikytis“. Tik Juodkalnijos premjeras Milo Djukanovičius buvo optimistas: „Netgi tikriems broliams geriau gyventi kiekvienam savo namuose“.

Pagal kai kuriuos požymius Serbija ir Juodkalnija – tarsi buvusi Sovietų Sąjunga ir Lietuva. Serbijoje yra apie 9 milijonai gyventojų, o Juodkalnijoje – vos 650 tūkstančių. Abi jos turėjo savarankiškus valdymo organus – vyriausybę, parlamentą, ministerijas. Tik prezidentas ir užsienio reikalų bei gynybos ministerijos buvo bendros. Pabrėždama savo savarankiškumą, Podgorica prieš keletą metų atsisakė dinaro ir įsivedė Europos valiutą – eurą. Tokiu būdu dabar žemyne nuo 2002 – ųjų metų pradžios šie pinigai funkcionuoja 12-oje ES šalių, trijose valstybėse – pagal atskirą susitarimą su Briuseliu (pavyzdžiui, Vatikane), įvairiose kitose teritorijose, pavyzdžiui, priklausančiose Prancūzijos dominijai ir trijose „nykštukinėse“ Europos šalyse – Andoroje, Juodkalnijoje ir Kosove, kurios neturi oficialaus susitarimo su ES. Bet, kaip bebūtų paradoksalu, juodkalniečiai euru naudojasi kur kas anksčiau negu mes, lietuviai...

Formaliai Juodkalnija nusprendė ne įgyti, bet atkurti savo nepriklausomybę. Ji mažai respublikai buvo suteikta Berlyno kongrese dar 1878 metais, tačiau egzistavo tik 40 metų – iki 1918-ųjų, kai, pasinaudodamas serbų armijos dislokacija Juodkalnijoje per I pasaulinį karą, Belgradas organizavo Juodkalnijos skupščinos (parlamento) rinkimus, panaikino monarchiją ir prijungė kraštą prie Serbijos.

Juodkalniečiai atsibudo tik 1990-ųjų pradžioje, kai Balkanuose įsiliepsnojo pilietinis karas ir iš Jugoslavijos pasitraukė Slovėnija, Kroatija, po to – Bosnija ir Hercegovina bei Makedonija. Bet 1992-ųjų referendume Juodkalnija vienintelė panoro likti su Serbija. Už tai balsavo net 96 proc. rinkėjų. 2003-ųjų vasario 4 dieną Jugoslavija buvo likviduota.

1999-aisiais, kai NATO bombonešiai subombardavo Serbijos pozicijas Kosove, operacija palietė ir Juodkalniją. Būtent tuomet Milo Djukanovičiaus šalininkai pareiškė neturį nieko bendro su Slobodano Milosevičiaus diktatūra ir įšaldė visus kontaktus su Belgradu. Prieš penkerius metus žlugus S.Milosevičiaus režimui, Podgorica rimtai ėmė planuoti referendumą dėl nepriklausomybės. Tačiau tam pasipriešino Briuselis, bijodamas, kad Juodkalnija paseks Kosovas, kuris oficialiai yra Serbijos dalis ir kuriame dislokuotos Jungtinių Tautų pajėgos. Tai reikštų naują karą. Pernai rudenį Vienoje prasidėjus deryboms dėl Kosovo statuso, Juodkalnija pasijuto laisva apsispręsti ir nebeesanti, kaip rašo šveicarų laikraštis „Le Temps“, Kosovo „įkaite“.

Pastaraisiais metais trintis tarp Belgrado ir Podgoricos persimetė net į pramogų sritį. Konfliktas tarp Serbijos ir Juodkalnijos kilo, kai reikėjo išrinkti federacijai atstovaujančią dainą „Eurovizijoje“. Serbai užprotestavo, kai į šį konkursą buvo atrinkta juodkalniečių grupė „No Name“, ir siūlė komisijai surengti antrą balsavimą. Juodkalnija atsisakė, ir federacija nutarė nesiųsti savo atstovų į Atėnus. Atrodo, šį konfliktą dar papildys federacijai skirta maždaug 74 tūkstančių litų bauda... Ką gi, Europoje netrukus atsiras dar viena nepriklausoma valstybė, kuri nusimes dar vieną sunkią „Didžiosios Serbijos“ naštą – sustabdytas derybas su ES dėl generolo Ratko Mladičiaus, ieškomo Tarptautinio tribunolo, slėpimo. Kita vertus, kaip pastebi laikraštis „Le Temps“, tuo pačiu Serbija taip pat tampa nepriklausoma, bet kartu – ir buvusios Balkanų imperijos paveldėtoja...